Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau vadinama - Chartija) - tai dokumentas, kuriuo saugomos ir skatinamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės. Chartija taikoma kartu su nacionaliniais ir tarptautiniais pagrindinių teisių apsaugos dokumentais, įskaitant Europos Žmogaus teisių konvenciją.
Chartijos taikymo apimtis ir poveikis
Dokumentas taikomas įvairių ES institucijų veikloje, pavyzdžiui, ES teisingumo teisme - socialinės politikos, vartotojų teisių apsaugos, prieglobsčio ir migracijos srityse. Chartija taip pat gali būti taikoma įvairiems nacionaliniams klausimus spręsti, pavyzdžiui, teisinės pagalbos, baudų už muitų teisės aktų pažeidimus ir kita.
Nacionaliniai šalių įstatymai negali prieštarauti Chartijoje numatytoms nuostatoms. Šis dokumentas, priešingai nei ES direktyvos, nėra taikomas tiesiogiai, todėl tiesioginė atsakomybė už šios Chartijos pažeidimą taip pat netaikoma. Nepaisant to, bet koks Chartijos pripažintų teisių ir laisvių apribojimas privalo būti numatytas įstatymo.
Pagrindinės teisės ir laisvės
Laisvės. Nurodoma, kad žmogus turi teisę į laisvę ir saugumą, į privatų ir šeimos gyvenimą, į mokslą, į nuosavybę, į prieglobstį, teisę tuoktis ir kurti šeimą. Lygybė. Pilietinės teisės. Dokumentas numato pamatines vertybes, kuriomis turi būti grindžiama ES valstybių politika.
Europos Parlamento rekomendacijos ir iniciatyvos dėl neįgaliųjų
Nuo 2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. 2025 - Europos Parlamentas patvirtino naujos 2025-2030 m. Rezoliucija priimta didele balsų dauguma - 409 prieš 9. Tai rodo, kad neįgalieji vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis - nuo užimtumo ir sveikatos priežiūros iki būsto, transporto ir skaitmeninių paslaugų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Parlamentas ragina, kad naujoji strategija būtų platesnio užmojo ir apimtų ne tik politikos tikslus, bet ir konkrečias teisines priemones. Europarlamentarai siūlo sukurti ES finansuojamą užimtumo ir įgūdžių garantiją, kuri padėtų neįgaliesiems patekti į darbo rinką, persikvalifikuoti ir įgyti išsilavinimą. Kitas svarbus žingsnis - sukurti bendrą ES negalios apibrėžtį, kad visi piliečiai turėtų vienodas teises, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvena.
Pasiūlyme taip pat numatomos sankcijos valdžios institucijoms ir įmonėms, kurios nesilaiko prieinamumo įsipareigojimų. Ataskaitoje ypač daug dėmesio skiriama moterų ir mergaičių, kurios dažnai susiduria su dviguba diskriminacija, padėčiai. Parlamentas ragina užtikrinti geresnes galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apsaugą nuo smurto ir galimybę aktyviai dalyvauti viešajame gyvenime.
Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę stiprinti prieinamumą transporto, sporto, skaitmeninių technologijų ir kasdienių produktų srityse.
Tarptautiniai ir nacionaliniai teisiniai garantai
1. 2. 3. The right of all persons to equality before the law and protection against discrimination constitutes a universal right recognised by the Universal Declaration of Human Rights, the United Nations Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination against Women, United Nations Covenants on Civil and Political Rights and on Economic, Social and Cultural Rights and by the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, to which all Member States are signatories.
(8) The Employment Guidelines for 2000 agreed by the European Council at Helsinki on 10 and 11 December 1999 stress the need to foster a labour market favourable to social integration by formulating a coherent set of policies aimed at combating discrimination against groups such as persons with disability. (10) On 29 June 2000 the Council adopted Directive 2000/43/EC(6) implementing the principle of equal treatment between persons irrespective of racial or ethnic origin. (12) To this end, any direct or indirect discrimination based on religion or belief, disability, age or sexual orientation as regards the areas covered by this Directive should be prohibited throughout the Community.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
In order to guarantee compliance with the principle of equal treatment in relation to persons with disabilities, reasonable accommodation shall be provided. This means that employers shall take appropriate measures, where needed in a particular case, to enable a person with a disability to have access to, participate in, or advance in employment, or to undergo training, unless such measures would impose a disproportionate burden on the employer.
Nacionalinės konstitucinės nuostatos apie neįgaliuosius
Art. 15. Article 71 (Disable citizens) (1) Citizens who have physical or mental disabilities shall enjoy all the rights and be subject to all the duties contained in this Constitution, except to the extent that their disability renders them unfit to exercise or perform them. (2) The State shall implement a national policy for the prevention of disability, and for the treatment, rehabilitation and integration of citizens with disabilities and support for their families, shall educate the community to be aware of its duties of respect for them and solidarity with them, and shall ensure that they enjoy their rights to the full extent subject to the rights and duties of their parents or guardians.
Romania / Constitution of RomaniaArticle 50 Disabled persons shall enjoy special protection. Slovakia / Constitution of the Slovak RepublicArticle 38 (1) Women, minors, and persons with disabilities are entitled to an enhanced protection of their health at work, as well as to special working conditions. (2) Minors and persons with disabilities are entitled to special protection in labor relations as well as to assistance in professional training.
Czechia / Charter of Fundamental Rights and FreedomsArticle 29 (1) Women, adolescents, and persons with health problems have the right to increased protection of their health at work and to special work conditions. (2) Adolescents and persons with health problems have the right to special protection in labour relations and to assistance in vocational training. Constitution of the Republic of PolandArticle 68(...) 3. Władze publiczne są obowiązane do zapewnienia szczególnej opieki zdrowotnej dzieciom, kobietom ciężarnym, osobom niepełnosprawnym i osobom w podeszłym wieku.
Art. Constitution of MaltaArticle 17(…) (2) Workers are entitled to reasonable insurance on a contributory basis for their requirements in case of accident, illness, disability, old-age and involuntary unemployment. Constitution of the Republic of LithuaniaArticle 52. Lietuvos Respublikos Konstitucija52 straipsnis. Constitution of the Republic of Latvia110. Latvijas Republikas Satversme110. Constitution of the Italian RepublicArt. 3. social conditions. (...) Art. 38(...) Workers have the right to be assured adequate means for their needs and necessities in the case of accidents, illness, disability, old age and involuntary unemployment. Disabled and handicapped persons are entitled to receive education and vocational training.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
JT neįgaliųjų teisių konvencija ir žmogaus teisių modelis
Pirmiausia Konvenciją reikia matyti kaip žmogaus teisių dokumentą, kurio nuostatas ratifikavusi šalis - narė įsipareigoja įgyvendinti, perkeldama Konvencijos nuostatas į nacionalinę politiką, teisę ir praktiką. Kokia Konvencijos žinia yra ją ratifikavusiai valstybei? Kokia Konvencijos esmė? Konvencijos priėmimas Jungtinėse Tautose 2006 m.
Konvencija yra teisiškai įpareigojantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, ratifikuodama jį mūsų valstybė įsipareigojo pašalinti visas kliūtis negalią turintiems žmonėms gyventi lygiai su visais žmonėmis, teikti jiems asmeninę pagalbą, užtikrinti prieinamumą prie bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų bei tinkamai pritaikyti jų sąlygas.
Pirmiausia Konvenciją reikia matyti kaip žmogaus teisių dokumentą, kurio nuostatas ratifikavusi šalis - narė įsipareigoja įgyvendinti, perkeldama Konvencijos nuostatas į nacionalinę politiką, teisę ir praktiką. Plačiąja prasme, tai yra šalies įsipareigojimas įdiegti žmogaus teisių normas negalios srityje.
Žmogaus teisėmis grįstas negalios modelis, perteiktas JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, leidžia sistemiškai ir struktūriškai užtikrinti negalią turinčių žmonių socialinę įtrauktį. Toks negalios modelis yra grindžiamas negalią turinčio žmogaus orumu ir laisve, kurių neriboja jokie teisės aktai.
Problemos nacionalinėje praktikoje: medicininis ir globėjiškas požiūris
Sisteminė ir struktūrinė diskriminacija kyla iš su negalia susijusios politinės, teisinės ir administracinės sistemos, vis dar tebetraktuojančios žmones su negalia iš globėjiškos / labdaros ar medicininio vertinimo perspektyvų. Šios perspektyvos negalią turinčius žmonės susvetinami atskiria nuo visuomenės bei paverčia objektais, už kuriuos nusprendžiama, kad juos reikia globoti arba gydyti.
Kur glūdi tokios negalią turinčio žmogaus orumą žeminančios ir menkinančios apibrėžties šaknys? Norėčiau atkreipti dėmesį į žmogaus teisių skirstymą į negatyviąsias ir pozityviąsias teises. Socialinės ir politinės žmogaus teisės, dar vadinamos negatyviosiomis teisėmis, draudžia kitiems žmonėms ar valdžios institucijoms riboti žmogaus laisvę, saugo kiekvieno žmogaus laisvę ir orumą. Kadangi socialinės ir politinės teisės yra įtvirtinamos teisiniu reglamentavimu, jos yra neatidėliojamo realizavimo objektas.
Tačiau tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse nacionalinės teisės normos vis dar taiko prievartos mechanizmus, leidžia atimti ar riboti asmens laisvę ir menkinti orumą negalios pagrindu. Antai LR civilinis kodeksas leidžia atimti sprendimo galią negalią turinčiam žmogui ir atiduoti sprendimo galią kitam žmogui, o LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymas palaiko priverstinį gydymą ir priverstinį hospitalizavimą psichosocialinės negalios pagrindu.
Tenka pastebėti, kad esminių žmogaus teisių, laisvės ir orumo atėmimas, menkinimas negalios pagrindu vis dar matoma kaip norma ar net būtinybė. Pilietinių ir politinių teisių nepripažinimas, nors tai ypač liečia intelekto, psichosocialinę negalią turinčius ar autistiškus žmones, lemia bendrą negalią turinčių žmonių traktuotę kaip objektų, bejėgių ir sutrikusių, kurie vertintini per medicininę sutrikimo prizmę ir kuriems reikalinga globa.
Vertinimo mechanizmai ir deinstitucionalizacija
Su tuo tiesiogiai yra susijęs neįgalumo ir darbingumo vertinimo mechanizmas, kuris iš esmės nepakeitė sovietinio invalidumo modelio. Čia medicininiai kriterijai, bet ne asmens orumas, laisvė ir socialinė įtrauktis yra laikomi asmens poreikių pagrindu.
Atsisakymas pripažinti negalią turinčio žmogaus laisvę ir orumą kaip įstatymu įtvirtintas prigimtines pilietines teises lemia vis neįgyvendinamas socialines, ekonomines ir kultūrines žmogaus teises, kurios dar vadinamos pozityviosiomis. Todėl vadinamoji deinstitucionalizacijos programa, gausiai remiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nepasiekė savo tikslo išlaisvinti negalią turinčius žmones iš gyvenimo socialinės atskirties sąlygomis globos institucijose.
Tavo teisės kasdienybėje. Teisė į motinystę
COVID-19 pandemija rodo, kad neįgaliųjų apgyvendinimas globos institucijoje yra ne tik diskriminacinė, bet ir mirtinai pavojinga priemonė: negalią turintys žmonės ne tik apgyvendinti tankiai, juos sugrupuojant nuošaliose vietose esančiuose pastatuose, bet jie ten užrakinami ir atribojami nuo visai populiacijai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų.
Be to, pagalba šeimai netapo realybe, pagalba negalią turinčiam žmogui išlieka šeimos reikalas. Šeimai nebegalint teikti pagalbą, lieka viena alternatyva - globos namai, bet ne savarankiškas gyvenimas bendruomenėje su pagalba. Dar daugiau, šeima ir negalią turintis šeimos narys gali būti baudžiami negalios pagrindu.
Praktiniai įsipareigojimai ir prieinamumas
Ratifikuodamos Konvenciją, valstybės įsipareigoja negalią turintiems žmonėms užtikrinti prieinamumą prie bendrojo naudojimo paslaugų, kad, nesvarbu kokia negalią turintys žmonės, gyventų, mokytųsi, dirbtų ne atskirtyje, bet ten, kur visi žmonės mokosi, dirba, gauna sveikatos paslaugas.
Nebegalime laukti bei toliau laikyti neįgaliuosius globos ir medicininio vertinimo objektais, privalome užtikrinti visas žmogaus teises visiems neįgaliesiems, nesvarbu, kokia negalia.. Be to, negalią turinčio asmens laisvė ir orumas gerbiami ir įgyvendinami, taikant asmeninės pagalbos priemones, užtikrinant bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų prieinamumą ir tinkamą jų sąlygų pritaikymą.
Rekomenduojami praktiniai žingsniai
- Užtikrinti prieinamumą transporto, sporto, skaitmeninių technologijų ir kasdienių produktų srityse.
- Sukurti ES finansuojamą užimtumo ir įgūdžių garantiją, kuri padėtų neįgaliesiems patekti į darbo rinką, persikvalifikuoti ir įgyti išsilavinimą.
- Sukurti bendrą ES negalios apibrėžtį, kad visi piliečiai turėtų vienodas teises, nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvena.
- Numatyti sankcijas valdžios institucijoms ir įmonėms, kurios nesilaiko prieinamumo įsipareigojimų.
- Užtikrinti asmeninės pagalbos priemonių plėtrą ir finansavimą, remiant žmogaus teisėmis grįstą negalios modelį.
| Veiksmas | Tikslas |
|---|---|
| Konvencijos perkėlimas į nacionalinę teisę | Įtvirtinti žmogaus teises negalios srityje |
| Prieinamumo priemonės | Gyventi, mokytis ir dirbti bendruomenėje |
| Užimtumo garantija | Sumažinti nedarbą ir skatinant įtrauktį |
| Deinstitucionalizacija | Perkelti paslaugas į bendruomenes, užtikrinti saugumą |
tags: #neigaliuju #teisiu #chartija