Neįgaliųjų teatras - tai unikalus reiškinys, integruojantis žmones iš įvairių socialinių grupių per kūrybą. Tai erdvė, kurioje sveiki ir neįgalieji kartu siekia mažinti atskirtį visuomenėje ir bendrauti su visais.
Teatro Įkūrimas ir Tikslai
Viešoji įstaiga neįgaliųjų teatras „Naujasis teatras“ buvo įkurta 2008 metų pabaigoje. Šis teatras yra pirmasis tokio pobūdžio nepriklausomas teatras, įsteigtas Socioedukacijos ir kultūros centro „Ateik“ iniciatyva, paremiant Vilniaus miesto savivaldybei.
Pagrindinis Naujojo teatro tikslas yra per kūrybą bendrauti su visais ir mažinti atskirtį visuomenėje. Čia kuria sveiki ir neįgalieji. Teatro aktoriai mokėsi aktorinio meistriškumo Mažojoje teatro akademijoje bei Scenos ir estetikos mokykloje.
Pirmasis Spektaklis: Tennessee Williams „Stiklinis žvėrynas“
Galiausiai teatras parodė pirmąją savo premjerą - Tennessee Williams „Stiklinis žvėrynas“. Daugelis aktorių turi įvairias negalias, todėl labai sudėtinga parinkti tinkamą pjesę, o dar sunkiau ją tinkamai pateikti žiūrovui. T.Williams’o „Stiklinis žvėrynas“ tai pjesė ne tik apie svajonių ir realybės konfliktą, bet ir apie žmogaus kompleksus, kurie trukdo bendrauti, gyventi pilnavertį gyvenimą.
Spektaklyje „Stiklinis žvėrynas“ pasakojama vienos šeimos istorija. Jos veikėjai nesugeba realiai mąstyti ir gyventi. Motina paskendusi praeities prisiminimuose, sūnus trokšta romantiškų nuotykių, o dukra pasiklydusi savo stiklinių žvėrelių pasaulyje. Veikėjų susikurtos iliuzijos jiems yra svarbesnės nei tikrovė, kurioje jie jaučiasi bejėgiai ir nesaugūs, o jų sielos trapios kaip stiklas…
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Premjera įvyko Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre 2008 m. spalio 3 d. ir 4 d.
Svetlana Zemleckienė: Kelias į Teatrą
Svetlana Zemleckienė, „Naujojo teatro“ įkūrėja, pasidalino savo asmenine patirtimi ir įžvalgomis apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę ir kultūrą.
Svetlana pasakoja, kad dėl didelio streso neteko dalies regėjimo būdama 24-erių. Po šio įvykio, ji pajuto savo nevertę ir užplūdo mintys, kad bus niekam tikusi. Tačiau, nepaisant to, ji įgijo plataus profilio kirpėjos specialybę, o vėliau įstojo į muzikos ir teatro akademiją, į liaudies teatro režisūros studijas.
Praradusi fizinį regėjimą, Svetlana teigia, kad gavo kitą - vidinį, kuriame pamatė teatrą. Žmonės jį kūrė su be galo didžiuliu entuziazmu, todėl jis augo, didėjo, struktūrizavosi.
Svetlanos įžvalgos apie neįgalumą:
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
- Neįgalusis, visų pirma, turėtų būti žiūrima kaip į žmogų, kuris turi tam tikrus poreikius.
- Sveikuosius reikia integruoti į neįgaliųjų bendruomenę.
- Svarbu pritaikyti aplinką, jog žmogus jaustųsi toks, kaip visi, bet negalima neįgaliųjų atskirti nuo sveikųjų bendruomenės.
Iššūkiai ir Pasiekimai
Teatras susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą ir visuomenės požiūrį į neįgaliuosius. Iki šiol teatras turėjo socialinės įmonės statusą, o tai padėjo išsilaikyti teatro darbuotojams, tačiau po karantino teatras neteko šio statuso ir tapo vieša įstaiga.
Nepaisant to, „Naujasis teatras“ per vos kelis metus pastatė daugiau nei šešis spektaklius ir vis judame į priekį. Aktoriai vaidina žymių Lietuvoje teatrų scenose. Mūsų trupę sudaro aktoriai, mylintys meną, neleidžiantys net negaliai trukdyti siekti užsibrėžtų tikslų ir norintys prisidėti prie šalies kultūrinio gyvenimo.
Svarbiausi teatro pasiekimai:
- Daugiau nei šeši pastatyti spektakliai.
- Aktorių pasirodymai žymių Lietuvos teatrų scenose.
- Dalyvavimas mokyklų edukacinėse programose.
Žiūrovų Reakcija ir Įvertinimas
Svetlana pasakoja, kad į spektaklius reaguoja įvairiai. Vieni nustemba ir sako, kad čia nėra neįgaliųjų. Tačiau kartais aktoriai, režisieriai iš akademinės bendruomenės prikaišioja, kad nuėjo netinkamu keliu. Jie teigia, kad „mūsų stiprybė - mūsų neįgalume“ ir spektaklius galėtumėme rodyti per savo negalias. Bet aš nekūriau tokio teatro, nes man tai panašu į integraciją blogąja prasme.
Visuomenės Tolerancijos Ugdymas
Prieš karantiną teatras keliavo į mokyklas ir rodė spektaklius. Tikriausiai mokytojai kalba su vaikais apie kitokio priėmimą. Kai darome spektaklius vaikams ir paaugliams, dažnai pasiliekame laiko klausimams. Visad raginu juos drąsiai klausti, kad jie kuo daugiau sužinotų ir neliktų vietos neteisingoms interpretacijoms.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Svetlana tiki, kad vertybės formuojasi per emocijas, todėl teatras atlieka labai svarbų vaidmenį. Žmogus gauna pozityvų sukrėtimą ir jam lieka supratimas, kad neįgalus žmogus taip pat yra nutrūktgalvis, su charakteriu. Per patirtis ir pavyzdžius ateina suvokimas bei žinios.
Svetlana palinkėjo žmonėms savyje turėti bent grūdo dydžio tikėjimą. Tada jie vartytų kalnus. Tai yra esmių esmė. Tačiau kaip užsiauginti tą grūdelį - paslaptis.
tags: #neigaliuju #naujasis #teatras