Dirbančio pensininko atleidimas iš darbo Lietuvoje nėra automatinis procesas vien dėl to, kad darbuotojas sulaukė pensinio amžiaus. Pagal Darbo kodeksą amžius negali būti laikomas teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastimi. Vis dėlto darbuotojas, pasiekęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą pensiją dirbdamas pas tą patį darbdavį, turi papildomų garantijų bei teisių nutraukdamas darbo santykius. Šiame straipsnyje apžvelgiamos svarbiausios taisyklės ir išimtis.
Dirbančio pensininko atleidimas iš darbo - Pagrindiniai teisiniai principai
Amžius nėra teisėta atleidimo priežastis. Darbdaviai negali nutraukti sutarties vien dėl to, kad darbuotojas sulaukė pensinio amžiaus.
Savanoriškas atsistatydinimas. Darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus ir įgijęs teisę į visą pensiją dirbdamas pas tą patį darbdavį, gali atsistatydinti, apie tai pranešęs prieš 5 darbo dienas (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teisė į išeitinę išmoką. Atsistatydinus šiomis sąlygomis, darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką:
- Du vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, jei darbas truko ilgiau nei 1 metus;
- Vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, jei darbas truko trumpiau nei 1 metus.
Šių teisių taikymo sąlygos
Pirmiau nurodytos teisės ir garantijos taikomos tik tada, kai:
Taip pat skaitykite: Naujos perspektyvos scenoje
- Darbo sutartis yra neterminuota.
- Darbuotojas įgijo teisę į visą pensiją dirbdamas pas tą patį darbdavį.
- Sutarties nutraukimą iniciuoja darbuotojas (ne darbdavys).
Kada garantijos netaikomos
- Jei darbuotojas pradėjo dirbti įmonėje jau sulaukęs pensinio amžiaus.
- Jei darbuotojas įgijo teisę į visą pensiją prieš pradėdamas dirbti.
- Jei sutartis yra terminuota - specialios su pensija susijusios išmokos netaikomos.
Darbdavio įsipareigojimai ir apribojimai
Jei atleidimą inicijuoja darbdavys, jis turi remtis teisiniais pagrindais, tokiais kaip atleidimas iš darbo, reorganizacija ar darbo drausmės pažeidimas, bet niekada vien tik amžiumi. Bet koks dirbančio pensininko atleidimas iš darbo dėl amžiaus gali būti laikomas diskriminaciniu pagal Lietuvos darbo teisę ir ES direktyvas.
Darbuotojo teisės savanoriškai atsistatydinant
Kai darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo sulaukęs pensinio amžiaus, jis turėtų:
- Pateikti rašytinį atsistatydinimo pranešimą, nurodydamas priežastį: „Aš nutraukiu darbą dėl senatvės pensijos amžiaus ir pilnų pensijos teisių įgijimo pagal Darbo kodekso 56(1)(4) straipsnį.“
- Įsitikinti, kad darbo sutartis yra neterminuota ir kad pensijos teisės buvo įgytos dirbant pas šį darbdavį.
- Tikėtis atitinkamos išeitinės išmokos, priklausančios nuo darbo trukmės.
O kas, jei darbdavys atleidžia pensininką?
Jei darbdavys bando nutraukti darbo sutartį vien dėl darbuotojo amžiaus, darbuotojas turi teisę:
- Ginti atleidimą teisme Valstybinė darbo inspekcija (VDI) arba Darbo ginčų komisija.
- Prašyti grąžinti į darbą arba kompensacijos už neteisėtą atleidimą.
- Gauti neapmokėtą išeitinę išmoką arba atlyginimo kompensaciją už kiekvieną atleidimo iš darbo procedūros vėlavimo dieną.
Praktinės rekomendacijos
Darbuotojams:
- Visada įsitikinkite, kad jūsų atsistatydinimas yra tinkamai įformintas raštu.
- Jei esate atleidžiamas iš darbo ir manote, kad atleidimo priežastis yra amžius, nedelsdami kreipkitės pagalbos į VDI.
- Išsaugokite darbo įrašus, įrodančius jūsų nepertraukiamą darbą ir draudimo statusą tuo metu, kai įgijote visas teises į pensiją.
Darbdaviams:
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teatro istorija ir įtaka
- Užtikrinti, kad visi atleidimai atitiktų Darbo kodeksą ir būtų pagrįsti teisėtomis verslo priežastimis.
- Dokumentuokite darbuotojo pensijos statusą ir darbo stažą, jei darbuotojas atsistatydina. savanoriškai.
- Aiškiai nurodykite teisinį pagrindą (56 straipsnio 1 dalies 4 punktas) atleidimo iš darbo dokumentuose, kad išvengtumėte ginčų ateityje.
Išeitinė išmoka: kas tai ir kada ji priklauso?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti. Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Kada išeitinė išmoka nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56).
Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam taip pat taikomos VTĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Ši taisyklė nustatyta, pirmiausia siekiant garantuoti valstybės institucijos interesų apsaugą: tam, kad nesutriktų institucijos veikla ir jos vykdomos funkcijos, ypač susijusios su kitų piliečių teisių realizavimu, nustatytas 14 kalendorinių dienų laikas, per kurį galima pasirengti būsimam atleidimui, surasti naują darbuotoją ar atitinkamai laikinai perorganizuoti darbą. Tuo pačiu valstybės tarnautojas garantuotas, kad jis nebus atleistas anksčiau įstatyme nurodyto laiko, o taip pat galės realizuoti įstatymų leidėjo suteiktą galimybę pakeisti savo nuomonę ir per 3 darbo dienas nuo atsistatydinimo prašymo pateikimo atšaukti šį prašymą.
Atleidimo pagrindas ir Išeitinės išmokos dydis, bei Papildoma informacija pateikta lentelėje:
| Atleidimo pagrindas | Išeitinės išmokos dydis | Papildoma informacija |
|---|---|---|
| Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės | 2 VDU | Gali priklausyti papildomos išmokos pagal stažą |
| Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių | 2 VDU | Svarbios priežastys nurodytos DK |
| Nutraukimas bendru sutarimu | Nėra numatyta | Gali būti susitarta individualiai |
| Darbdavio valia | 6 VDU | Jei apie atleidimą pranešta mažiau nei prieš mėnesį |
| Terminuota sutartis (ilgesnė nei 2 metai) | 1 VDU |
Darbuotojo atleidimas iš darbo dėl ligos ar neįgalumo. Išeitinės išmokos.
Pirmiausia, pastebi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė, svarbu žinoti, kad Darbo kodekse numatytos garantijos darbuotojams, kuriems iki pensinio amžiaus liko vos keleri metai. Darbdavys, norėdamas šiuos darbuotojus atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės turi įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti gerokai anksčiau, mat įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, bei trigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip dveji metai.
Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojo amžius (taip pat ir senatvės pensijos amžius) negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva ar sprendimu, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Prie pensinio amžiaus artėjantis darbuotojas, pageidaujantis dirbti ir sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, nieko specialiai daryti neturi, t. y. Specialūs įstatymai gali nustatyti tam tikras išimtis, kai tam tikras pareigas gali eiti tik tam tikro amžiaus darbuotojai.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas nustato, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas negali būti jaunesnis negu 18 metų ir vyresnis negu 65 metų. Arba, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato galimybę nutraukti darbo sutartį su mokslo darbuotojais ar dėstytojais, sulaukusiais pensinio amžiaus.
Pažymėtina, kad tokios išimtys gali būti nustatytos tik įstatymo lygmeniu, t. y. tokių išimčių, nenumatytų specialiajame įstatyme, darbdavys vietiniuose norminiuose teisės aktuose nustatyti negali.
Tuo atveju, kai pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, sukakęs senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį pageidauja nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, raštu įspėti darbdavį turi prieš 5 darbo dienas, t. y.
Darbo teisės skyriaus vedėja I. senatvės pensijos amžių sukakęs darbuotojas dirba pagal neterminuotą sutartį. darbuotojas įgijo teisę į visą senatvės pensijos amžių. darbuotojas teisę į visą senatvės pensiją įgijo dirbdamas būtent pas tą darbdavį. Patarimas darbuotojui.
Dėl aiškumo ir siekiant apsisaugoti nuo darbo ginčų dėl atleidimo pagrindo, darbuotojui patartina darbdaviui teikiamame atleidimo prašyme aiškiai nurodyti priežastį, dėl kurios nutraukiama darbo sutartis (t. y. kad darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių, įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį ir dėl to pageidauja nutraukti darbo santykius), ir šį atleidimo pagrindą numatantį teisinį pagrindą (t. y.