Giliųjų venų trombozė (GVT) - tai rimta medicininė būklė, kai kraujo krešulys susidaro giliojoje venoje, dažniausiai kojų ar dubens srityje. Ši liga gali komplikuotis plaučių arterijos embolija (PAE) - gyvybei pavojinga būkle, kuomet krešulys atitrūksta ir keliauja į plaučius, užkertant kelią deguonies patekimo procesui.
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 5 tūkst. GVT atvejų ir maždaug 2,5 tūkst. mirtinų plaučių arterijos embolijos atvejų. Dažniausiai serga 40-70 metų asmenys, tačiau trombozė gali ištikti ir jaunesnius, net vaikus.
Kas sukelia giliųjų venų trombozę?
Trombozės susidarymą lemia trys pagrindiniai veiksniai, vadinami Virchovo triada:
- Kraujagyslės sienelės (endotelio) pažeidimas;
- Kraujo krešėjimo padidėjimas (hiperkoaguliacija);
- Kraujotakos sulėtėjimas ir stazė venose.
Dažniausiai trombozė susiformuoja, kai sulėtėja kraujo tėkmė venose, pavyzdžiui, ilgalaikio nejudrumo metu, po traumų ar operacijų, esant kraujo krešėjimo sutrikimams, net ir vartojant tam tikrus medikamentus, kaip kontraceptines tabletes. Taip pat trombų susidarymą skatina rūkymas, nutukimas, įvairios onkologinės ligos, nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis.
Trombozės simptomai ir požymiai
Giliųjų venų trombozė gali pasireikšti įvairiomis apraiškomis, kurios dažnai priklauso nuo užsikimšusios venos vietos ir kraujotakos sutrikimo masto:
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
- Skausmas: dažnas požymis, intensyvumas priklauso nuo trombo lokalizacijos - gali būti nuo lengvo blauzdos skausmo iki stipraus skausmo šlaunies ar dubens srityje;
- Tinimas: dažnai vienos kojos, rečiau abiejų, asimetrija pastebima matuojant kojų apimtis - tai labai svarbus požymis;
- Odos spalvos pakitimai: mėlynas ar pilkšvas atspalvis (cianozė) odoje, židininis paraudimas;
- Šiluma pažeistoje vietoje;
- Raumenų spazmai ir skausmas;
- Fizinio krūvio metu skausmo sustiprėjimas;
- Koja gali būti įtempta, blauzdos oda - šiltesnė;
- Potrombozinio sindromo požymiai: ilgalaikis patinimas, odos paraudimas, randeliai, trofinės opos.
Tačiau reikia žinoti, kad net iki 50 % atvejų trombozė gali būti besimptomė, todėl liga dažnai diagnozuojama tik išsivysčius komplikacijoms, ypač plaučių embolijai.
Giliųjų venų trombozės diagnostika
Diagnozė remiasi klinikinių požymių išaiškinimu, rizikos veiksnių įvertinimu bei specializuotais tyrimais:
- Kojų apimties matavimas: nustatoma asimetrija (tinimas);
- Klinikinis įvertinimas: vertinamas skausmas, odos paraudimai, šiluma;
- D-dimerų kraujo tyrimas: matuojama fibrino skilimo produktų koncentracija, padidėjimas gali rodyti trombų buvimą;
- Duplex ultragarsinis tyrimas (doplerinis sonografijos metodas): pagrindinis, neinvazinis ir neskausmingas būdas įvertinti kraujotaką venose ir aptikti trombus;
- Kontrastinė venografija: rentgeno tyrimas, kai į veną sušvirkščiama kontrastinė medžiaga - leidžia tiksliai pamatyti krešulį;
- Kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojamos sudėtingesnės ar nereprezentatyvios diagnostikos situacijose.
Giliųjų venų trombozės gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas yra sustabdyti krešulio augimą, užkirsti kelią jo atitrūkimui ir plaučių embolijos rizikai, taip pat palengvinti simptomus bei užkirsti kelią ligos pasikartojimui:
- Antikoaguliantai: vaistai, mažinantys kraujo krešėjimą ir neleidžiantys augti trombams. Dažniausiai skiriami heparinai (dažnai injekcijos formoje), mažos molekulinės masės heparinai (pavyzdžiui, dalteparinas) ir naujos kartos geriamieji antikoaguliantai (rivaroksabanas, apiksabanas);
- Trombolizinė terapija: specifinės medžiagos, tirpdo esamus kraujo krešulius, skiriama sunkiems atvejams;
- Kompresinė terapija: elastinės kojinės ar tvarsčiai, skirti mažinti tinimą ir pagerinti veninę kraujotaką;
- Gyvenimo būdo pokyčiai: fizinis aktyvumas, rūkymo nutraukimas, sveika mityba;
- Chirurginis gydymas: retais atvejais, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, gali būti įdiegtas venų filtras, kuris neleidžia krešuliams patekti į plaučius.
Gydymas turi būti pradėtas kuo greičiau, nes negydoma trombozė gali būti mirtinai pavojinga.
Trombozės profilaktika
Profilaktika - pagrindinis būdas išvengti trombozės ir jos komplikacijų. Ji apima šias priemones:
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
- Fizinis aktyvumas: reguliarus sportavimas (bėgiojimas, plaukimas, vaikščiojimas) gerina kraujotaką ir mažina krešulių riziką;
- Kūno svorio kontrolė: antsvoris apkrauna venas ir didina trombozės tikimybę;
- Skysčių vartojimas: svarbu gerti pakankamai vandens, ypač kelionių metu ar karštu oru - bent 1,5 l per dieną;
- Kompresinės kojinės: rekomenduojamos kelionėms, ilgai trunkančiam sėdėjimui bei tiems, kurie jau turi trombozės rizikos veiksnių;
- Rūkymo nutraukimas: rūkymas didina kraujo krešėjimą ir blogina vaistų veiksmingumą;
- Rizikos veiksnių mažinimas: vengti ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, reguliariai mankštinti kojas, pakelti kojas ilsintis;
- Farmakologinė profilaktika: tiems, kas turi didelę trombozės riziką (po sunkių operacijų, onkologiniams pacientams), skiriami antikoaguliantai prevencijai.
Onkologinių pacientų trombozės profilaktika
Onkologiniai ligoniai turi žymiai didesnę trombozės riziką, nes vėžinės ląstelės aktyvina krešėjimo sistemą ir dažnai jie būna mažiau judrūs. Tokiems pacientams dažnai skiriama mažos molekulinės masės heparino (MMMH), pavyzdžiui, dalteparino, profilaktika bent 6 mėnesiams, ypač pirmuosius tris mėnesius nuo ligos nustatymo.
Profilaktika sumažina trombozių riziką, pagerina išgyvenamumą ir sumažina gydymo pertraukas dėl komplikacijų. Nepaisant finansinių iššūkių, šios priemonės yra labai svarbios vėžiu sergančių pacientų sveikatai.
Priežiūra ir slauga po trombozės
Sergant giliųjų venų tromboze, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų:
- Reguliarus medikamentų vartojimas pagal paskyrimą;
- Kompresinių kojinių ar tvarsčių dėvėjimas, pradėjus kuo anksčiau;
- Judėjimas ir fizinis aktyvumas, vengiant ilgo gulėjimo ar stovėjimo vietoje;
- Stebėti kojos būklę: skausmą, tinimą, odos spalvos pasikeitimus;
- Reguliarūs gydytojo vizitai ir kontroliniai ultragarsiniai tyrimai;
- Vengti rūkymo ir kitų trombozę skatinančių veiksnių;
- Tinkama mityba ir pakankamas skysčių vartojimas.
Skubios pagalbos signalai
- Staigus dusulys, skausmas krūtinėje, ypač kvėpuojant;
- Alpimas, širdies plakimo padažnėjimas;
- Staigus vienos kojos tinimas ir skausmas;
- Spalvos pakitimai odos paviršiuje ar stiprus karščiavimas.
Šie simptomai gali rodyti pavojingą plaučių emboliją ar progresuojančią trombozę - būtina nedelsti ir skubiai kreiptis į skubios pagalbos tarnybą (112) ar kraujagyslių chirurgą.
Kojų venų trombozė. Diagnostika per 5 min. Diagnoze.lt
Rizikos veiksniai, kuriuos būtina žinoti
| Rizikos veiksnys | Paaiškinimas |
|---|---|
| Ilgas nejudrumas | Stazė dėl ilgo gulėjimo, sėdėjimo kelionių metu ar po traumos |
| Vyresnis amžius | Kraujagyslės ir kraujo pokyčiai su amžiumi |
| Onkologinės ligos | Padidėjusi kraujo krešėjimo aktyvacija ir sumažėjęs judrumas |
| Operacijos (ypač ortopedinės) | Ilgas gulėjimas ir venų pažeidimai |
| Nutukimas | Padidėjusi apkrova venoms ir uždegiminiai procesai |
| Rūkymas | Sumažina kraujotaką ir didina krešulių riziką |
| Kontraceptinių vaistų vartojimas | Padidina kraujo krešumą |
| Hormonų disbalansas | Padidina trombozių riziką |
Gyvenimo būdo rekomendacijos trombozės prevencijai ir kontrolei
- Judėjimas: vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo, mankštinti kojas, daugiau vaikščioti;
- Skysčių vartojimas: užtikrinti tinkamą hidrataciją, ypatingai skrendant lėktuvu ir karštuoju metų laiku;
- Sveika mityba: vengti antsvorio, rinktis sveiką, subalansuotą maistą;
- Fizinė veikla: sportuoti, bet vengti per didelės venų apkrovos (pvz., sunkiosios atletikos elementų);
- Rūkymo atsisakymas: ženkliai sumažina trombozės riziką;
- Priežiūra po operacijų: vartoti paskirtus antikoaguliantus profilaktikai.
Pažangios diagnostikos ir gydymo galimybės Lietuvoje užtikrina efektyvų giliųjų venų trombozės valdymą ir pacientų gyvenimo kokybės gerinimą.
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
tags: #trombu #susidarymas #slauga