Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia tam tikrų medicinos pagalbos priemonių odai ar žaizdoms prižiūrėti ir gydyti. Žaizda kelia įvairių komplikacijų riziką ir gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbus tikslus rizikos įvertinimas, tinkama vėdinama drėgmei palaikyti tvarsčių pasirinkimo strategija bei efektyvi terapija.
Vyresnio amžiaus pacientų odos ypatumų ir rizikos veiksnių kontekste
Kuo ypatinga senstanti oda? Natūralu, kad bėgant metams odos galimybė atsinaujinti mažėja - amžiaus nulemti odos pokyčiai pradeda reikštis jau nuo 45-50 metų. Plonėja epidermis, mažėja kolageno ir elastinių skaidulų kiekis, sausėja oda, keičiasi poodinio riebalinio audinio skaičius. Tokie pokyčiai didina odos vientisumo pažeidimo riziką, ypač palyginti su žymiai mažesne judėjimo geba, šlapimo ir išmatų nelaikymu, demencija, polifarmacija ir cukriniu diabetu. Tokiems pacientams dažnai išsivysto įvairios kilmės opos, žaizdos ir pragulos, o jų priežiūrą komplikuoja infekcijos.
Kos pagrindiniai rizikos veiksniai apima age, sutrikęs judėjimas dėl neurologinių ar sąnarių ligų, prasta mityba, dehidratacija, gretutinės ligos (diabetas, depresija ar psichozė, vaskulitai, lėtinė širdies nepakankamumas, inkstų funkcijos nepakankamumas, plaučių ligos), išorinių jėgų poveikis, šlapimo ar išmatų nelaikymas. Pirmiausia reikia identifikuoti rizikos veiksnius ir kiek įmanoma juos šalinti.
Kas yra pragula ir kur ji dažniausiai formuojasi
Pragula - tai ribotas odos pažeidimas dėl spaudimo, trinties, šlyties ar sudėtinio šių jėgų poveikio. Dažniausios pragulų sritys yra kryžmens sritis, sėdmenys, šlaunų srities didžiųjų gumburų ir kulnų zona, bet gali formuotis bet kurioje vietoje, kur minkštieji audiniai spaudžiami kaulų projekcijų. Pragulos pasireiškia dažniau vyresniems nei 70 metų asmenims, esančioms ligoninėse ar nuolatinėje priežiūroje, o jų paplitimas yra didelis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Pragulos klasifikavimas ir diagnostika
Pagal Europos pragulų konsultacinės grupės rekomendacijas pragulos skirstomos į 4 stadijas:
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
- I stadija - spaudimo vietoje atsiradęs neblykstantis paraudimas arba melsvumas. Jei eritema neblykšta paspaudus, tai gali būti didesnės rizikos sritis; gali pasireikšti pigmentacijos pokyčiai, kurie padeda identifikuoti rizikines zonas.
- II stadija - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį.
- III stadija - viso odos storio pažeidimas su poodinio audinio pažeidimu iki fascijos; gali būti savaiminė epitelizacija iš žaizdos kraštų.
- IV stadija - gilus audinių pažeidimas, įtraukiant fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus; gali būti be odos pažeidimo šlyties atvejais.
Diagnostikai svarbu įvertinti vietą, dydį, gylį, audinių gyvybingumą, eksudato kiekį ir kvapą, taip pat nustatyti infekcijos požymius. Svarbu išanalizuoti riziką infekcijai, ypač kai ligonis serga gretutinėmis ligomis ar yra imunosupresija.
Neigiamo slėgio terapijos (V.A.C.) vaidmuo pragulų gydyme
Neigiamo slėgio terapija (V.A.C.) - vienas iš pažangiausių žaizdų gydymo metodų, palaikantis drėgną aplinką, stimuliuojantis granuliacinio audinio augimą ir apsaugantis žaizdą nuo bakterinės taršos. Taikant šią terapiją ant žaizdos uždedama speciali kempinė/tvarstis, prie kurios pritvirtinamas siurbimo vamzdelis; aplinka hermetiškai aptverta ir veikiama siurblio, sudarant neigiamo slėgio aplinką. Taip žaizda apsaugoma nuo infekcijų, eksudatas turi būti surenkamas į uždarą talpą, o granuliacinis audinys steriliai formuojasi dugne.
V.A.C. terapija gali būti naudinga sunkiai gyjančioms žaizdoms ar praguloms, ypač kai reikia sumažinti gydymo laiką ir infekcijos riziką, kai konservatyvios priemonės yra nepakankamos dėl bendros paciento būklės ar sudėtingumo. Tačiau brangumas, laiko sąnaudos ir kelionės į gydymo įstaigas gali būti iššūkiai.
Pragulos gydymo principai ir tikslai
Pragulų, opų ir žaizdų gydymas yra daugiadisciplininis procesas. Daug dėmesio skiriama odos priežiūrai: odos valymui, drėkinimui emolientais, apsaugai nuo drėgmės pertekliaus, vengiant mechaninio odos poveikio (trinimo, masažo). Kiekvieno tvarsčio metu rekomenduojama plauti aplinkinę odą vandeniu, sausą odą tepti emolientais, naudoti antiseptikus tik esant kontaminacijai, taikyti nefektyviems atvejams autolitinį, fermentinį ar chirurginį valymą. Tvarsčius rekomenduojama keisti taip, kad palaikytų drėgną aplinką ir saugotų odą.
Rekomenduojami tvarsčiai: hidrokoloidai, hidropluoštai, alginatai, putų poliuretananai, silikonai, sidabro tvarsčiai - dažnai derinant skirtingas medžiagas. Keitimo dažnumas priklauso nuo eksudato kiekio ir žaizdos dydžio: pragulų prevencijai svarbu keisti padėtį - gulintiems žmogui kas 2 valandas, sėdintiems - kas 15-20 min. Taip pat rekomenduojama naudoti pagalbines priemones pacientams perkelti, siekiant išvengti papildomo spaudimo ar trinties.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Maistinė priežiūra - esminė gydymo dalis: bazinis energijos poreikis siekia 30-40 kcal/kg/d, baltymų poreikis - 1,25-2 g/kg/d priklausomai nuo odos defektų. Žaizdų gydymas apima negyvybingų audinių šalinimą, specialių tvarsčių naudojimą, infekcijų gydymą ir, kai reikia, chirurginį gydymą ar odos plastinę operaciją. Sisteminių komplikacijų atveju taikomas antibakterinis gydymas: plataus spektro beta-laktaminiai penicilinai, cefalosporinai, karbapenemai, monobaktamai, taip pat gali būti skiriamas vankomicinas ar linezolidas. Esant sunkiai infekuotoms praguloms, kartais prireikia chirurginio gydymo.
Didelę reikšmę turi skausmo kontrolė: skausmo lygio įvertinimas, saugus gydymo procesas, drėgna aplinka, vengimas prilimpančių tvarsčių ir tinkamas vaistų paskyrimas. Efektyvios papildomos priemonės - čiužiniai nuo pragulų ir biofizinio poveikio metodai (kontaktinė elektrinė stimuliacija, neigiamo slėgio terapija, garso bangos terapija).
Sidabro sulfadiazino tepalas: vaidmuo ir taikymas
Infekcija blogina gijimą, todėl svarbu ją efektyviai naikinti. Sidabro sulfadiazino tepalas turi plačiai veikiančią antimikrobinę veiklą, neužkemšant audinių, ir padeda sumažinti bioplėvelių augimą. Jo taikymas ypač naudingas ankstyvuoju infekuotioms opoms, žaizdoms ir praguloms gydyti. Tačiau ilgalaikiam naudojimui gali pakenkti keratinocitams ir fibroblastams, todėl rekomenduojama trumpalaikiam gydymui bei kombinuotam su chirurginiu gydymu. Sidabro jonai veikia įvairiais mechanizmais, įtraukia DNR/RNR, baltymus ir sutrikdo mikroorganizmų funkcijas, todėl atsparumas sidabro jonams išlieka retas.
Sidabro sulfadiazino tepalas padeda sumažinti bioplėvelių bakterijų augimą (Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, MRSA), todėl skatina greitesnį užterštų žaizdų gijimą. Dėl šių savybių tepalas yra naudingas ankstyvojo infekcijos laikotarpiu, o naudoti ilgiau nerekomenduojama dėl galimo poveikio audiniams. Kaip kompleksiškai gydant, siūloma derinti su chirurginiu gydymu, kai reikia.
Tvarsčių technologijos ir jų vaidmuo pragulų prevencijoje
ConvaTec - viena iš lyderių stomos ir žaizdų priežiūros srityje. 1982 m. buvo sukurti hidrokoloidiniai tvarsčiai, o 2016 m. sukurtos pažangios tvarsčių technologijos Hydrofiber ir Ag+. Hydrofiber technologija užtikrina, kad žaizdos skysčiai, bakterijos ir kiti nešvarumai būtų sugėrimi į skaidulas, o tvarstis priglunda prie žaizdos struktūros. Taip palaikoma optimali drėgna terpė, sumažinamas užkratas ir pagreitinama gijimo eiga. Ag+ technologija - sidabro jonų išskyrimas, kuris ištirpdo bioplėvelę ir tiesiogiai sunaikina mikroorganizmus. Šie tvarsčiai laikomi kompensuojamais lėtinėms žaizdoms ir vaikų nudegimams.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Svarbu nepamiršti, kad pirmojo pragulos etapo nereikia manyti kaip nereikalaujančio gydymo: tai pirmos stadijos pažeidimas, reikalaujantis skubaus gydymo ir prevencijos, kad neatsinaujintų ir neprogresuotų. Pirmosiomis stadijomis tinka naudoti GranuFlex ExtraThin ar ConvaTec Foam Lite tvarsčius. Tvarsčius galima laikyti iki 7 parų, bet priklausomai nuo situacijos gali būti keičiamas dažniau ar rečiau, siekiant sumažinti gydymo kaštus ir užkirsti kelią žaizdai plėstis.
Pragulų ir žaizdų prevencija praktiškai
- Kardinalūs rizikos veiksnių įvertinimai ir odos perfuzijos gerinimas.
- Tinkama odos higiena ir drėkinimas.
- Maistinės būklės įvertinimas ir korekcija; energijos poreikio bei baltymų rekomendacijos.
- Šlapimo nelaikymo kontrolė ir gydymas.
- Judėjimo užtikrinimas, kūno padėties keitimas ir naudojimas specialių lovų/čiužinių.
- Tvarsčių medžiagų derinimas siekiant drėgmės palaikymo ir apsaugos nuo infekcijos.
Jei pragula susiformuoja, svarbu nedelsiant pranešti gydytojui ir užfiksuoti kortelėje, pradėti tinkamą gydymą, nes optimali priežiūra ir modernios priemonės gali užkirsti kelią tolesniam progresavimui. Kompensuojamus receptus gali išrašyti įvairių specialybių gydytojai, o juos gali pratęsti slaugytojai pagal gydytojo paskyrimą.
Apie pragulų priežiūrą ir prevenciją, vyresnio amžiaus odos ypatumus bei veiksmingas gydymo galimybes kalbama su gydytoja geriatre Jurgita Knašiene Kauno klinikinėje ligoninėje. Ji pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai ir poliligotumas didina ligų bei odos pažeidimų riziką, todėl būtina daugiadisciplininė priežiūra, individualizuotas gydymo planas ir modernių tvarsčių naudojimas. Taip pat akcentuojama, kad lėtinės žaizdos dažnai būna bioplėvelės apgaubtos ir jų gydymas reikalauja nuoseklios infekcijų kontrolės ir tinkamos medikamentų parinkties ligoniams.
Išvados ir aktualios rekomendacijos klinikinei praktikai
1) Greitas pirmojo pragulos etapo nustatymas ir gydymo pradžia yra gyvybiškai svarbūs. 2) Drėgnoje terpėje įrengti tvarsčiai su tinkamomis medžiagomis (Hydrofiber, Ag+, hidrogeliai) suteikia optimalias sąlygas gijimui ir sumažina infekcijų riziką. 3) Sidabro sulfadiazino tepalas yra naudingas ankstyvuoju infekuotų teritorijų laikotarpiu, bet ilgesniam naudojimui gali būti nepageidaujamas dėl poveikio audiniams. 4) Neigiamo slėgio terapija yra efektyvi priemonė, kai reikia spartinti gijimą, ypač sudėtingose žaizdose, tačiau turi būti derinama su kitais gydymo aspektais ir ekonominiais apskaičiavimais.