Vaikų bakterinės infekcijos: simptomai, gydymas ir slauga

Dažnai norint suprasti vaiko ligos pobūdį pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija. Virusinės ir bakterinės infekcijos turi daug panašumų. Jos yra vienaląstės, dažnai turi standžią sienelę ir ploną tamprią membraną. Bakterijos gali daugintis savarankiškai ir išgyventi įvairiose aplinkose - dideliame karštyje, šaltyje., radioaktyvioje aplinkoje, žmogaus kūne ir t.

Didžioji dalis bakterijų yra nekenksmingos, o kai kurios net padeda virškinti maistą, naikinti ligų sukėlėjus, kovoti su vėžinėmis ląstelėmis ir aprūpina organizmą būtinosiomis maisto medžiagomis. Tik iki 1 proc. Virusai yra gerokai smulkesni už bakterijas. Jie turi tik baltyminį sluoksnį ir genetinę medžiagą - DNR arba RNR. Skirtingai nei bakterijos, virusai negali išgyventi be šeimininko. Jie gali daugintis tik prisitvirtinę prie kitų ląstelių. Daugeliu atvejų jie „perprogramuoja“ ląsteles, sukurdami naujus virusus.

Dažniausios vaikų infekcijos šaltuoju metų laiku

Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais.

Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi.

Peršalimas - dažniausiai pasitaikanti virusinė infekcija. Peršalimui būdinga keletas simptomų - bėganti nosis, kosulys, gerklės skausmas, bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, miego sutrikimai. Simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui, temperatūra dažniausiai nedidelė arba nekyla visai. Peršalimas gydomas simptomiškai, specifinio gydymo nėra. Antibiotikai peršalimo negydo, antivirusiniai vaistai taip pat paprastai nereikalingi. Peršalimo atveju pasveikstama per 3-7 dienas (vaikams iki 14 dienų) be jokio specifinio gydymo arba tik palengvinant simptomus vaistais nuo slogos, kosulio, temperatūros.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Gripas - virusinė infekcija, sukelianti panašius simptomus į peršalimo (kosulys, sloga, gerklės skausmas), tačiau taip pat būdingi viso kūno skausmai, dažnai apibūdinami kaip kaulų laužymas, nuovargis, taip pat, skirtingai nu peršalimo, būdinga staigiai pakylanti aukšta temperatūra - 38 laipsniai ir daugiau. Pradėjus vartoti antivirusinius vaistus per pirmas 48 valandas nuo susirgimo pradžios galima sutrumpinti ligos trukmę ir sumažinti komplikacijų tikimybę, todėl svarbu žinoti gripo ir peršalimo skirtumus.

Bakterinės infekcijos vaikams: kada įtarti ir kaip atskirti

Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.

Žiemos sezono bakterinės infekcijos, skirtingai nuo peršalimo, dažniausiai pasireiškia vienu simptomu, pvz. tik gerklės ar ausies skausmu. Jei gerklės skausmas jaučiamas kartu su kitais simptomais - sloga ir (ar) kosuliu, greičiausiai tai peršalimas. Bakterinė infekcija dažnai pasitaiko kaip virusinės infekcijos komplikacija, todėl jeigu laikantis poilsio rėžimo, vartojant daug skysčių peršalimas nepraeina 7 ir daugiau dienų, nekrenta temperatūra, reikėtų įtarti bakterinę infekciją.

Gydytojui diagnozuoti ligą padeda streptokoko tyrimas. Patvirtinti bakterinė ar virusinė infekcija galima atlikus kraujo tyrimą bei tepinėlį. C reaktyvinis baltymas (CRB) gaminasi kepenyse, vos tik organizme prasideda ir išplinta infekcija. CRB kiekį svarbu nustatyti tiriant, ar infekcija - bakterinės (grybelinės), ar virusinės kilmės. CRB lygis pakyla praėjus ~6 val. Taigi, vos tik sukarščiavus iškart atlikti CRB tyrimo nerekomenduojama, nes baltymo koncentracija dar gali būti nepakankama ligos sukėlėjui nustatyti. Tyrimą optimalu atlikti po 24 val.

Konkrečios bakterinės ligos vaikams

Skarlatina - tai ūminė bakterinė infekcija, dažniausiai pasireiškianti vaikams, tačiau ja gali susirgti ir suaugusieji. Liga prasideda staigiai - pakyla temperatūra, atsiranda gerklės skausmas, o netrukus kūną nusėja smulkus, šiurkštus bėrimas. Kadangi skarlatina plinta oro lašeliniu būdu ir pasižymi aiškiais simptomais, ji gali greitai išplisti vaikų kolektyvuose.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Difterija - tai viena tokių ligų, kurios grėsmė vis dar egzistuoja, ypač jei žmonės nuvertina profilaktikos svarbą ar laiku neatnaujina skiepų. Kiekvienas netikėtas, niežtintis ar skausmingas bėrimas gali kelti nerimą - ypač jei jo nepavyksta iš karto atpažinti. Jai gali būti būdingi širdies, nervų sistemos arba kvėpavimo takų pažeidimai, todėl svarbu profilaktika ir skiepijimai.

Stabligė - sunki infekcinė nervų sistemos liga, pasireiškianti įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Ją sukelia Clostridium tetani bakterija, kuri yra plačiai paplitusi gamtoje, taip pat randama gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Stabligės sukėlėjas į žmogaus organizmą patekęs per burną ligos nesukelia.

Tuberkuliozė - pavojinga lėtinė infekcinė liga, dažnai apsunkinanti diagnostiką gydytojams. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ji yra trylikta pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Deja, Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Todėl mokėti atpažinti šią ligą ir žinoti, kaip nuo jos apsisaugoti, ypač svarbu.

Hepatitas - tai kepenų struktūros bei funkcijos pokyčių sąlygotas, įvairios kilmės, sunkumo ir aktyvumo kepenų uždegimas. Hepatitas A -ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso.

Įvairios dažnos vaikų infekcijos ir jų ypatumai

Staigus vėmimas, viduriavimas, pilvo spazmai ir greitai blogėjanti savijauta dažnai verčia galvoti apie apsinuodijimą maistu, tačiau nemaža dalis tokių atvejų iš tiesų būna susiję su norovirusu. Ši infekcija yra labai užkrečiama, todėl dažnai greitai išplinta šeimoje, ugdymo įstaigose ar darbo kolektyve.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

Šiuo metu taip pat vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.

Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo,kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju. Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis, kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėt įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.

Enterovirusai: ypač svarbu vaikams

Kasdien susiduriame su įvairiomis virusinėmis infekcijomis, tačiau viena iš jų ypač išsiskiria savo paplitimu ir poveikiu vaikams - tai enterovirusai. Šie nematomi priešai gyvuoja ištisus metus ir yra nepaprastai atsparūs aplinkos veiksniams, todėl jais lengva užsikrėsti. Vaikai, turintys dar tik besiformuojantį imunitetą, yra ypač pažeidžiama grupė.

Enterovirusai - tai virusų grupė, priklausanti Picornaviridae šeimai, kurių pagrindinis taikinys yra žmogaus virškinamasis traktas, tačiau jie taip pat gali paveikti kitus organus ir sistemas. Šie virusai gyvuoja ištisus metus, kadangi yra begalo atsparūs išoriniams veiksniams, būtent dėl šios priežasties jais yra labai lengva užsikrėsti. Labiausiai pažeidžiama žmonių grupė - vaikai, kadangi jų imunitetas yra dar per silpnas tinkamai bei efektyviai kovoti su iškilusiais simptomais, kas gali privesti prie rimtų šio viruso komplikacijų.

Enterovirusams priskiriama apie 70 skirtingų virusų rūšių, iš kurių tik 10-15 yra pavojingos žmogaus sveikatai. Rinovirusai - dažniausia peršalimo priežastis.

Enteroviruso simptomai ir komplikacijos

Enterovirusas vaikams gali sukelti lengvas, bet ir rimtas ligas, pasireiškiančias bėrimais, karščiavimu ir net komplikacijomis, kurios gali paveikti nervų sistemą, širdį ar kitus organus. Bėrimai dažniausiai atsiranda ant rankų, kojų ir burnos, kartais ir tarpvietės, užpakaliuko odoje. Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Enterovirusai dažniausiai plinta vasarą ir rudenį, tad bėrimų atsiradimas šiuo metu gali būti papildomas ženklas, kad tai enterovirusinė infekcija.

Galimos enteroviruso komplikacijos - kodėl būtina gydyti? Enterovirusinės infekcijos paprastai yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau tam tikrais atvejais, ypač vaikams ar tiems, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, jei jos nėra laiku gydomos, gali išsivystyti rimtesnės komplikacijos.

• Meningitas: tai viena iš dažniausių enteroviruso komplikacijų. Liga pasireiškia smegenų dangalų uždegimu (meningitu) bei smegenų skysčio infekciniais pakitimais. Pasižymi tokiais simptomais kaip: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų rigidiškumas (standumas), jautrumas šviesai, vėmimas.
• Miokarditas ir perikarditas: širdies raumens (miokardo) arba širdies dangalo (perikardo) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia enterovirusai, ypač Coxsacki B grupės virusai. Būdingas krūtinės skausmas, nuovargis, dusulys, širdies ritmo sutrikimai.
• Rankų, kojų ir burnos liga: dažna enterovirusų sukelta infekcija, pasireiškianti pūslelėmis ant delnų, pėdų, burnos ir kartais ant kitų kūno dalių. Nors liga dažniausiai praeina savaime, ją gali lydėti dehidratacija dėl skausmo burnoje (pūslelės trukdo valgyti ir gerti).
• Encefalitas: smegenų uždegimas, dažnai sukeliamas neurotropinių enterovirusų, pavyzdžiui, Enteroviruso 71. Pasižymi tokiais simptomais, kaip: stiprus galvos skausmas, sąmonės sutrikimai, traukuliai, karščiavimas. Ši komplikacija yra reta, bet pavojinga, ypač mažiems vaikams. Encefalitas gali palikti ilgalaikius neurologinius pažeidimus arba net baigtis mirtimi.
• Poliomielitas: poliovirusas, kuris yra vienas iš enteroviruso tipų, sukelia poliomielitą - sunkią centrinės nervų sistemos infekciją, galinčią sukelti paralyžių arba silpnumą, dažniausiai apatinėje kūno dalyje, negrįžtamas galūnių deformacijas. Tai vienintelis enterovirusas, nuo kurio galima apsisaugoti skiepais.
• Pleurodynia (Bornholmo liga): enteroviruso sukelta būklė, pasireiškianti ūmiu krūtinės arba pilvo raumenų skausmu.
• Naujagimių enterovirusinė infekcija: naujagimiai yra viena pažeidžiamiausių grupių, ypač jei motina nėštumo metu buvo užsikrėtusi enterovirusu. Infekcija gali pasireikšti kaip sepsio sindromas su karščiavimu, mieguistumu, mitybos problemomis ir net centrinės nervų sistemos pažeidimais, tokiais kaip meningoencefalitas.

Kaip užsikrečiama enterovirusu?

Enterovirusai dažniausiai plinta per užterštą maistą, vandenį arba per kontaktą su užkrėstais asmenimis, dėl neplaunamų rankų. Enterovirusai lengvai išgyvena rūgštinėje skrandžio terpėje ir dauginasi žarnyne, todėl jie lengvai perduodami ir per oralinį-fekalinį kelią. Visų užsikrėtimo galimybių pagrindas yra - bloga asmens higiena, kuri įskaito netinkamą kosėjimo, čiaudėjimo etiketą, retą rankų plovimą (prieš maistą, po apsilankymo tualete ar viešose erdvėse). Nors enterovirusas vaikams gyvuoja ištisus metus, didžiausia tikimybė užsikrėsti atsiranda vasaros bei rudens laikotarpiais, todėl tokiu metu reikia būti ypatingai atsargiems.

Kaip gydomas enterovirusas?

Kadangi enterovirusinė infekcija dažniausiai yra lengva ir praeina savaime per kelias dienas ar savaites, gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Jei yra virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, vėmimas), rekomenduojama laikytis švelnios, lengvai virškinamos dietos, kad nebūtų dirginamas skrandis ir žarnynas.

Sunkių enteroviruso formų (pvz.: aseptinio meningito, miokardito) atvejais gali prireikti hospitalizacijos, intensyvios priežiūros ir palaikomojo gydymo. Tai gali apimti intraveninių skysčių vartojimą, deguonies terapiją ar net dirbtinį plaučių ventiliavimą, jei atsirado rimtų kvėpavimo sutrikimų.

Vakcinacija ir profilaktika

Šiuo metu specifinių skiepų nuo visų enterovirusų nėra, tačiau egzistuoja poliomielito vakcina, kuri apsaugo nuo vieno iš pavojingiausių enterovirusų - polioviruso, sukeliančio poliomielitą (sunkų raumenų paralyžių, kartais net visam gyvenimui). Ši vakcina yra itin svarbi siekiant išvengti sunkių poliomielito komplikacijų, ypatingai vaikams.

Kadangi specifinių skiepų nuo visų enterovirusų dar nėra, ypač svarbu plėsti vaikų supratimą apie tinkamą higieną ir stiprinti jų imunitetą. Daugelis infekcijų plinta per rankų kontaktą. Todėl dažnai plaukite rankas.

Praktiniai patarimai tėvams: slauga namuose

• Stebėti vaiko būklę: karščiavimas, kvėpavimo sutrikimai, dehidratacijos požymiai (nešlapinimasis, sausa burna, vangumas) reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
• Simptomų malšinimas: reguliariai duokite skausmą mažinančius vaistus per pirmas ligos dienas, jei reikia (paracetamolis, ibuprofenas).
• Skysčių tiekimas: užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą, esant vėmimui/viduriavimui - naudokite elektrolitų tirpalus.
• Mityba: sergant žarnyno infekcija - švelni, lengvai virškinama dieta; vengti pieno, riebios ir keptos mitybos kol simptomai praeis.
• Higiena: dažnas rankų plovimas, paviršių dezinfekcija, atskirti indai bei skalbiniai sergančio vaiko ar šeimos narių.
• Kai kreiptis į gydytoją: jei karščiavimas aukštas ir nepraeina, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, vaikas tampa mieguistas ar vangus, yra kraujavimo ar neurologinių simptomų.

Įvairių infekcijų atpažinimo svarba

Ir bakterinės, ir virusinės infekcijos gali pasireikšti tais pačiais ar panašiais simptomais, tačiau jų gydymas labai skiriasi. Bakterinės infekcijos gydomos antibiotikais, o virusinės - ne. Norint išvengti gydymui atsparių bakterijų atsiradimo ir antibiotikų veiksmingumo sumažėjimo ateityje, svarbu laikytis racionalaus antibiotikų vartojimo principų, ir juos naudoti tik tada, kai reikia.

Jeigu jums skauda gerklę, karščiuojate, blogai jaučiatės, bet nekosite ir nesloguojate, galbūt sergate bakterine infekcija. Gydytojui diagnozuoti ligą padeda streptokoko tyrimas. Kosulį dažniausiai sukelia virusai. Bronchitas gali prasidėti kaip peršalimas arba pajutus sunkumą krūtinėje ar kvėpavimo takuose. Skreplių spalva dar nerodo bakterinės infekcijos, kurią reikėtų gydyti antibiotikais.

Specifinės vaikų parazitinės ir kitos infekcijos trumpai

Enterobiozė (spalinukės) - pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį. Spalinės plinta per nešvarias rankas, baltinius, žaislus. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt).

Trichineliozė - liga, kurią sukelia apvalioji kirmėlė Trichinella spiralis. Trichinelioze užsikrečiama valgant žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Ligai būdingi simptomai: kelias dienas trunkantis karščiavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas.

Toksoplazmozė - parazitinė liga, kurią sukelia pirmuonis toksoplazma (Toxoplasma gondii). Žmonės juo dažniausiai užsikrečia per cistomis užkrėstą maistą (nuo kačių), per nešvarias rankas, valgydami blogai termiškai paruoštą maistą.

Katės įdrėskimo liga - tai liga, kurią sukelia tam tikros rūšies bakterijos (Bartonella henselae) esančios kačių organizme - seilėse. Įdrėskus ar katei palaižius pažeistą odą į kraują patenka šių bakterijų, kurios dauginasi ir sukelia „Katės įdrėskimo ligą“.

Kaip stiprinti vaikų imunitetą ir profilaktika namuose

Norint stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą, toks miegas yra nuo 21 iki 1-2val nakties. Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 val lauke.

Dažnai užduodami klausimai (santrauka)

• Ar enterovirusu serga suaugusieji? Taip, enterovirusu gali užsikrėsti ir suaugusieji.
• Koks yra enteroviruso inkubacinis periodas? Enterovirusų inkubacinis periodas paprastai trunka nuo 3 iki 6 dienų.
• Kiek laiko asmuo yra užkrečiamas? Asmuo, užsikrėtęs enterovirusu, gali būti užkrečiamas kelias savaites po to, kai simptomai išnyksta.
• Ar enterovirusas pavojingas nėštumo metu? Kai kurios infekcijos gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, sukelti naujagimiui sepsi, todėl nėščioms moterims pajautus simptomus vertėtų kreiptis į gydytoją.

Paskutinė mintis tėvams

Kaskart, pasireiškus infekcijos požymiams, norisi kuo greičiau pradėti efektyvų gydymą ir sugrįžti į visai šeimai įprastą gyvenimo ritmą. Tačiau pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar ligos sukėlėjas yra virusas, ar bakterija. Daugelis infekcijų plinta per rankų kontaktą. Todėl dažnai plaukite rankas. Daugumą infekcijų, tarp jų - ir bakterinių, išgydo mūsų imuninė sistema, kuri iš tiesų yra labai efektyvi. Jei antibiotikus vartosime dažnai arba neteisingai, bakterijos gali tapti jiems atsparios, t. y. ši problema daugelyje šalių tampa vis aktualesnė.

Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija ar rekomendacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą.

tags: #vaiku #bakterines #infekcijos #slauga