Išėjimas į pensiją - reikšmingas gyvenimo pokytis, kuris gali būti tiek naujos laisvės pradžia, tiek iššūkis psichologinei ir socialinei gerovei. Daugeliui žmonių kasdienis darbas leidžia pasijusti naudingiems, suvokti, kad gyvena ne veltui. Žmogaus savęs suvokimas labai tampriai susijęs su tuo, ką jis gyvenime veikia, todėl išėjęs į pensiją jis gali patirti savotišką praradimo jausmą, nuolat versiantį jį iš paskutiniųjų bandyti suprasti, kas jis yra ir kokia jo vertė.
Kodėl išėjus į pensiją dažnai atsiranda depresija?
Išėjimas į pensiją yra gyvenimo įvykis, kuris gali neigiamai veikti asmens psichologinę savijautą, t. y. sukelti stresą, bejėgiškumo ir nereikalingumo jausmus, nusivylimą, liūdesį, apatiją, norą izoliuotis, nerimą dėl ateities. Pagaliau išėjęs į pensiją dažnas tik dar geriau suvokia, kad sensta, kad gali palaužti ligos ar negalia, pagaliau - kad artinasi mirtis. Kita depresijos priežastis - besikeičianti namų dinamika. Jei anksčiau abu sutuoktiniai dirbo ne namuose ir susitikdavo tik po darbo, tai dabar didžiąją dienos dalį arba net visą dieną jiems tenka praleisti kartu. Tai gali nulemti vaidmenų persiskirstymą, be to, gali tekti mokytis dažniau priimti bendrus sprendimus.
Negatyvūs pojūčiai ypač sustiprėja, jeigu išėjus į pensiją sumažėja pajamų, sumenksta finansinis saugumas, jeigu tai buvo netikėtas, nenorimas ir subjektyviai itin reikšmingas įvykis, pavyzdžiui, teko išeiti iš darbo dėl sveikatos pablogėjimo, darbdavių reikalavimų. Tačiau dauguma vyresnių žmonių geba sėkmingai prisitaikyti prie amžiaus nulemtų pokyčių. Pagyvenę žmonės pradeda ieškoti naujų galimybių, kaip galėtų pritaikyti turimus gebėjimus ir kompetencijas, arba ugdo naujus.
Depresijos požymiai ir ką daryti, jei jie pasireiškia
Jei jaučiate, kad depresyvi nuotaika nesitraukia ir kad depresija ima daryti akivaizdžią neigiamą įtaką jūsų gyvenimui, gali būti, kad jums reikalinga specialistų pagalba. Tikėtina, kad jums - sunkus depresinis sutrikimas. Jo simptomai:
- jaučiatės liūdnas, prislėgtas ar tiesiog tuščias,
- jūsų nebedomina dalykai, kuriais anksčiau domėjotės,
- nuolat jaučiatės susierzinęs ir neramus,
- vakarais sunkiai užmiegate, rytais - sunkiai keliatės,
- pastebite apetito arba kūno svorio pokyčius,
- jums sunkiau mąstyti, priimti sprendimus, įsiminti,
- visą laiką jaučiatės pavargęs,
- jaučiatės nereikalingas arba dėl visko kaltas,
- neturite vilties, kad reikalai susitvarkys,
- galvojate apie mirtį arba savižudybę.
Jei patiriate bent kelis iš šių simptomų, apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, kad jis pasakytų savo nuomonę. Jis jūsų šio bei to paklausinės ir galbūt pasiūlys atlikti testą, padėsiantį jam įvertinti, ar šiuos simptomus gali lemti kokia nors kita priežastis, kaip antai sveikatos būklė ar vaistai, kuriuos vartojate. Yra keletas labai veiksmingų depresijos gydymo metodų: gydymas antidepresantais, psichoterapija ir specialistų konsultacijos. Gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, nuspręs, kurį iš šių metodų skirti.
Taip pat skaitykite: Idėjos, kaip praleisti laiką su vaikais namuose
Praktiniai žingsniai, kaip pasiruošti ir prisitaikyti prie pensijos
Pasiruošimas pensijai apima kur kas daugiau nei pinigų kaupimą bei geros sveikatos būklės palaikymą. Būtina pasirūpinti ir būsima veikla - susidaryti dienotvarkę ar susirasti savanorystės kryptį. Kitu atveju išėjimas į pensiją gali tapti kančia.
1. Būkite aktyvūs - kūnas ir protas
- Darykite tai, kas padėtų jūsų kūnui ir protui toliau aktyviai veikti. Galėtumėte, pavyzdžiui, lankyti kokius nors užsiėmimus, imtis savanorystės ar net šiek tiek užsidirbti.
- Sportas, pasivaikščiojimai gamtoje, šokiai ar grupiniai užsiėmimai - visi šie dalykai padeda palaikyti gerą fizinę ir psichologinę būklę.
2. Stiprinkite socialinius ir šeiminius ryšius
- Svečiuokitės pas vaikus ar pasisiūlykite dažniau pabūti su anūkais. Susitikinėkite su draugais, eikite su jais į renginius.
- Apsilankykite bendruomenės centre, pasidomėkite, galbūt čia jums pasiūlys tokią veiklą, kuri padės susirasti naujų bičiulių.
3. Atraskite naujus tikslus ir veiklas
- Galbūt galėtumėte imtis tokio savanoriško darbo, kuris būtų susijęs su buvusia jūsų profesine veikla? O gal visą gyvenimą svajojote užsiimti kažkuo, kam niekada neturėjote laiko ar galimybių?
- Darydami tai, kas suteiktų jūsų gyvenimui prasmės, susigrąžinsite gyvenimo pilnatvę, kurią anksčiau jums užtikrindavo darbas.
- Įgyvendinkite svajones: galbūt visada svajojote išmokti groti instrumentu arba nukeliauti į tam tikrą vietą.
4. Susidarykite dienotvarkę
Ko gero, esate įpratęs planuoti dienas, nes to reikalaudavo jūsų darbas. Dabar, kai laisvo laiko daug ir niekur nereikia skubėti, dienotvarkės nebuvimas gali gerokai erzinti. Susidarykite dienos planą: aiškiai nusistatykite laiką, kada tvarkysitės namuose, kada užsiimsite fizine veikla, kada savanoriausite ir t. t.
Idėjos veikloms pensijoje
- Trečiojo amžiaus universitetai: mokytis istorijos, psichologijos, užsienio kalbų, informacinių technologijų ir kitų dalykų. Tai vieta, kur senjorai susiranda bendraminčių, įgauna naujų įgūdžių ir išlieka aktyvūs.
- Savanorystė pagal profesiją arba bendruomenėje - leidžia išlaikyti profesinę tapatybę ir jaustis reikalingu.
- Meninė saviraiška: šokiai, dainavimas, rankdarbiai, tautodailė, literatūra.
- Fizinė veikla: šokiai, vaikščiojimas, specialios grupės užsiėmimai (pvz., sveikatingumo fakultetai) ir kelionės.
- Augintinio įsigijimas - šuo ar katė dažnai padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą ir mažina vienatvės jausmą.
- Technologijų mokymasis - įgūdžiai susisiekti su šeima vaizdo skambučiais, naudotis socialiniais tinklais.
- Sodas ir gėlininkystė - puikus būdas išlaikyti fizinį aktyvumą ir rasti bendravimo su kaimynais progų.
Kaip planuoti finansus ir realistiškai vertinti pensiją
Kalbos apie pensijų dydį vėl aidi - nuo sausio 1-osios šiek tiek padidėjo pensijos, kurių laukia daugiau kaip 800 tūkst. šalies pensininkų, įskaitant neįgaliuosius ir gaunančius išankstines pensijas. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį 30 m. darbo stažą yra 250,10 Eur, vidutinė senatvės pensija neturint būtinojo stažo - 140,20 euro. Senatvės pensiją sudaro: pagrindinė dalis, papildoma dalis, priedas už stažo metus.
Pagal dabar galiojančią pensijų skaičiavimo metodiką, jei turite 30 m. (būtinąjį) stažą, pagrindinė pensijos dalis yra 123,20 euro (110 proc. bazinės pensijos). Papildoma pensijos dalis priklauso nuo jūsų turėtų pajamų. Jei įgijote daugiau nei 30 m. stažo, jums priklauso priedas už stažo metus. Šis priedas yra lygus 3,36 Eur už kiekvienus papildomus stažo metus.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė pensija (30 m. stažas) | 250,10 Eur |
| Vidutinė pensija (be būtino stažo) | 140,20 Eur |
| Pagrindinė pensijos dalis | 123,20 Eur |
| Priedas už papildomą stažą (už 1 m.) | 3,36 Eur |
Asmeninės istorijos: kas padeda prisitaikyti
Vytautas jau dvejus metus yra pensininkas. Gyvena su žmona ir jos motina nuosavame name miesto centre. „Dabar turiu daug laiko, nežinau, ką su juo veikti, - juokiasi vyriškis. - Net svorio priaugau.“ Daug metų Vytautas dirbo miesto katilinėje kūriku ir likus kelioms dienoms iki euro įvedimo tapo pensininku. Išėjo į pensiją būdamas 63 metų. Darbas buvo pamaininis, tačiau, kaip teigia vyras, nesunkus. Keli mėnesiai prieš pensinį amžių jis jau žinojo, kokia bus pensija. Kalbintas vyriškis pasakojo, kad darbo nepasiilgsta, atranda ką veikti ir būdamas pensijoje. „Vairuoju automobilį, rūpinuosi namu, dar kolektyvinis sodas. Netoliese gyvena suaugusi dukra, kuri viena augina 3 vaikus, daug dirba. Nuolat atsiranda visokių reikalų jai pagelbėjant.“
Taip pat skaitykite: Pagalba neįgaliesiems Lietuvoje
Ligija, kuri metus yra pensininke, pasakojo: „Ar galite patikėti - 40 metų stažas, o apskaičiavo tik 220 eurų pensijos! Visą gyvenimą dirbau įvairiuose darbuose, gaudavau minimumą, nes darbdaviai taupydavo pinigus“, - nuoskaudos neslėpė moteris. Ligija pridūrė, kad gyvena viena, neturi vyro ar artimųjų, kurie padėtų finansiškai, gal todėl jai nuolat tenka sukti galvą, kaip išgyventi: „Reikia ir už butą sumokėti, ir susišukuoti, ir apsirengti. O kur dar įvairios išlaidos, pavyzdžiui, transporto ar telefono?“
Zina, dirbanti miesto archyve, pasakojo apie sveikatos problemas ir nerimą dėl pajamų: „Nežinau, kaip reikės išgyventi iš pensijos. Man apskaičiuota suma - 278 eurai. Labiausiai Ziną gąsdina mintis, kad jos sveikata silpna, o nemokamo gydymo tikrai nepakanka.“ Ji pridūrė, kad visą paskirtą neįgalumo pensiją išleidžia tik gydymui.
Psichologiniai etapai ir kaip jų išvengti
Artėjant pensijiniam amžiui, žmogui tenka pereiti kelis etapus: priešpensijinė fazė, „medaus mėnuo“, nusivylimo fazė ir galutinis persiorientavimo bei stabilizacijos etapas. Pirmasis etapas - pensija matoma kaip tolima ateitis, tačiau kartu neapleidžia nerimas. Daugelis šiame etape pradeda kaupti pinigus ateičiai, pradeda „kurti“ vietą, kurioje planuoja praleisti laiką išėję į pensiją. „Medaus mėnuo“ prasideda iškart išėjus į pensiją. Tačiau po „medaus mėnesio“ dažnai ateina nusivylimas, kai pensinio gyvenimo vaizdinys neatitinka realybės.
Daugeliui nusivylimo fazė yra keičiama sekančiu persiorientavimo ir stabilizacijos etapu, kurio metu žmogus pradeda įsisąmoninti savo silpnąsias ir stipriąsias savybes, ko pasekoje pasirenka jam tinkančius užsiėmimus. Tyrimai atskleidžia, kad geriausiai pensijinio amžiaus gyvenimo pokyčius priima vidutinės arba aukštos savigarbos žmonės. Todėl tiems, kas negali susitaikyti su naujuoju socialiniu statusu, visų pirma reikėtų pradėti geriau elgtis su pačiu savimi. Dažniau prisiminkite savo pasiekimus, neteiskite savęs už klaidas.
Kaip išlaikyti prasmę ir tapatybę
Darbas daro didžiulę įtaką tam, kaip žmonės patiria prasmę ir savęs suvokimą. Todėl išėjimas į pensiją reikalauja vadinamojo „identiteto tilto“ - reikia atrasti būdą, kaip darbą perkelti į gyvenimą pensijoje. Kai kuriems pensininkams tai reiškia susirasti hobį ar savanoriauti. Kiti pensininkai šiose veiklose atranda prasmę ar net sugeba dirbti puse etato. Vienas iš tyrimo dalyvių buvo inžinierius, mėgstantis savo darbą. Išėjęs į pensiją, jis savanoriavo vietiniame naujos mokyklos statybų komitete. „Jie sugeba užsiimti taip, kad išėję į pensiją gali neprarasti savo tapatybės darbinės dalies“, - sakė mokslininkė T. Amabile.
Taip pat skaitykite: Kaip užimti vaiką namuose
Klausiau 90-mečių gyvenimo patarimų ir sužinojau...
Praktiniai patarimai - žingsnis po žingsnio
- Apgalvokite savo dienas iš anksto: susidarykite aiškią dienotvarkę.
- Ieškokite veiklų, kurios suteikia prasmę: savanorystė, hobiai, neakivaizdiniai darbai.
- Stiprinkite ryšius su šeima ir draugais; bendraukite aktyviai.
- Saugokite sveikatą: reguliari medicininė priežiūra, fizinis aktyvumas, gydytojų rekomendacijos.
- Jei jaučiate, kad depresija auga - kreipkitės į specialistus laiku.
- Mokykitės naudotis technologijomis, kurios palengvina bendravimą ir suteikia naujų galimybių.
- Apsvarstykite finansiškai realius sprendimus: biudžeto sudarymas, taupymas, papildomos pajamos.
Motyvacija ir požiūris
„Mokytis ir mylėti - niekada nevėlu!“ - šia mintimi pasitinka daugelis Trečiojo amžiaus universitetų. Universiteto rektorė pabrėžia, jog pagrindinis tikslas - kuo ilgiau pagyvenusį žmogų išlaikyti veikloje, kad jis gerai jaustųsi. „Visada buvau aktyvi, turėjau įvairios veiklos ir staiga, likus ant ledo, išėjus į tą vadinamą pensiją, tikrai buvo labai liūdna“, - prisimena viena senjorė. Tad svarbu nesėdėti namuose ir atrasti sau mylimą veiklą.