2019 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko dalykinė konferencija „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“, skirta Pasaulinei autizmo supratimo dienai, kuri kasmet minima balandžio 2 d. Renginį organizavo Seimo narys ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Konferencijos tikslai ir programos akcentai
Konferencija buvo skirta aptarti autizmo spektrą turinčių vaikų ir jų šeimų kasdienius iššūkius, pasiekimus, bei išryškinti būtinybę stiprinti visuomenės supratimą ir palaikymą autizmo atžvilgiu.
Ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad „ypač svarbus visuomenės palaikymas ir supratimas tėvams, kurie kasdien susiduria su nemažais iššūkiais“. Konferencijoje šeimos pasakojo apie savo kasdienybę, įvardijo daug iššūkių, tačiau pažymėjo, kad jie yra įveikiami, kartu skatinant visuomenę mažinti stereotipus ir neigiamus nusistatymus autistiškų vaikų atžvilgiu.
L. Arminta Savickienė, konferencijos vieną iš kalbėtojų, išskyrė, kad konferencija atveria kelią rimtam dialogui tarp valstybės institucijų ir autistiškų vaikų tėvų, kuris iki šiol trūko. Ji atkreipė dėmesį į specialistų trūkumą regionuose, finansinius sunkumus, psichologinį nuovargį ir visuomenės požiūrį, kuris neretai yra viduramžiškas. „Mums nereikia užuojautos, norime diskutuoti apie realius pokyčius Lietuvoje“, - sakė ji.
Autizmo supratimo svarba ir neurobiologinės įžvalgos
Konferencijoje dalyvavo tarptautinis autizmo ekspertas dr. Peter’is Vermeulen’as, kuris pristatė naują požiūrį į tai, kaip autistiški žmonės suvokia pasaulį. Jo nuomone, mūsų smegenys dažniausiai prognozuoja situacijas remiantis patirtimi ir kontekstu, tačiau autistiškos smegenys dažnai mąsto absoliučiai, todėl gali kilti sunkumų interpretuojant kontekstą.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Dr. Vermeulen’as pateikė praktišką pavyzdį apie šviesoforo signalus, paaiškindamas, kaip reikšmės priklauso nuo konteksto ir kaip tai veikia autistiškų asmenų suvokimą. Jis pabrėžė, kad tikrasis iššūkis slypi ne dirgiklių intensyvume, bet netikėtume ir neapibrėžtume, kuris sukelia sensorinę perkrovą.
Pasak eksperto, tradicinis požiūris, kurio esmė - pašalinti garsą ar šviesą, nėra ilgalaikiai veiksmingas. Vietoje to reikėtų padėti vaikui išspręsti neapibrėžtumo problemą, suteikiant nuspėjamumą ir kontrolės pojūtį. Pateikiant pavyzdį: „Mokykloje pasakykime - jei bus per triukšminga, gali naudoti ausines. Žinojimas, kad išeitis egzistuoja, sumažina įtampą.“
Dr. Vermeulen’as taip pat pabrėžė komunikacijos svarbą, kuri turi būti paremtas kontekstu ir aiškiais paaiškinimais, siekiant išvengti nesusipratimų.
Kasdienybės iššūkiai ir sėkmės istorijos
Tomas Eicher Lorka, gyventojas su autizmo spektro sutrikimu, konferencijoje pasidalijo savo patirtimi. Berniukui nuo ankstyvo amžiaus buvo sunku išreikšti mintis, jis turėjo sensorinių iššūkių ir kiek laiko mokėsi namuose. Tik sulaukęs 12 metų jis sužinojo savo diagnozę.
Tomas išsamiai papasakojo, kaip jautrumas garsams ir regai paveikė jo kasdienybę, kaip jis mokėsi nusiraminti sensorinių pojūčių metu ir įvaldyti socialinius įgūdžius, pavyzdžiui, suprasti kitų žmonių emocijas.
Taip pat skaitykite: Profesinio tobulėjimo galimybės slaugytojams
Savo patirtį jis ne tik pristato konferencijoje Seime, bet ir keliauja po Lietuvą, dalijasi žiniomis su tėvais ir specialistais, padėdamas geriau suvokti autizmo spektro sutrikimo realijas ir galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą.
Autizmo simbolika Lietuvoje: nuo dėlionės až iki begalybės ženklo
Autizmo simboliai laikui bėgant kito: ilgą laiką dėlionės detale buvo žymimas autizmo spektro sutrikimas, vėliau buvo sukurta autizmo suvokimo juostelė, o šiandien dažnai naudojamas begalybės ženklas, simbolizuojantis spektro platumą, sudėtingumą ir daugialypiškumą.
Lietuvoje svarbus pokytis įvyko 2015 metais, kai buvo oficialiai įteisinta suaugusiųjų autizmo diagnozė. Tai ženkliai pagerino autistiškų asmenų padėtį, nes anksčiau jie dažnai buvo klaidingai priskiriami kitoms diagnozėms, pavyzdžiui, šizofrenijai ar intelekto negaliai.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ veiklos apžvalga
Asociacija „Lietaus vaikai“ jau daugiau nei dešimtmetį teikia įvairiapusę pagalbą autistiškiems vaikams ir jų šeimoms. Tai apima ankstyvąją pagalbą, konsultacijas, mokymus tėvams, socialines dirbtuves suaugusiems asmenims bei produkcijos pardavimą per el. parduotuvę.
Asociacija aktyviai dalyvauja visuomenės švietime, skatina įtraukųjį ugdymą ir atstovauja autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų interesams įvairiuose renginiuose, slėpdama stereotipus ir kurdama palaikymo tinklus.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos tendencijos Lietuvoje
Autizmo supratimo mėnuo Lietuvoje
Balandis yra paskirtas autizmo supratimo didinimui ir priėmimui. Lietuva nuo 2016 m. oficialiai mini balandžio 2 d. kaip Pasaulinę autizmo supratimo dieną, pati visuomenė ir institucijos aktyviai prisideda prie informacijos sklaidos ir palaikymo inicijatyvų.
Per metus organizuojami įvairūs renginiai: fotografijų parodos, specialūs kino vakarai, nacionalinės konferencijos ir bendruomenės žygiai. Tai ne tik šviečia visuomenę, bet ir skatina solidarumą bei palaikymą autistiškų asmenų šeimoms.
Svarbiausi balandžio renginiai
- Fotografijų paroda „Lietaus vaikai“ Seime - kviečia pažvelgti į autizmą be stereotipų.
- Kino vakaras „Mano ypatingas sūnus“ - emocinės paramos tėvams renginys.
- Nacionalinė autizmo konferencija Vytauto Didžiojo universitete - su Lietuvoje ir užsienyje žinomais ekspertais, pvz., dr. Peter Vermeulen’u.
- Bendruomenės žygis Plateliuose - galimybė susiburti ir pasidalinti patirtimis.
Autism as context blindness introduction
Švietimas ir įtraukioji aplinka
Nacionalinė autizmo konferencija ir kitos iniciatyvos skatina gerinti švietimo sąlygas autistiškiems mokiniams, taip pat atkreipti dėmesį į būtinybę keisti požiūrį į ugdymą, pritaikyti metodikas atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius.
Dr. Peter Vermeulen akcentuoja, kad nederėtų reikalauti iš autistiškų vaikų prisitaikyti prie standartų, bet mokytis suprasti jų unikalų mąstymą, remiantis kontekstinės informacijos perteikimu, rutinos palaikymu ir nuosekliu įtraukimu.
Psichosocialinė parama ir įsidarbinimo galimybės
Asociacija „Kitoks vaikas“ ir kitos organizacijos rengia konferencijas bei praktinius užsiėmimus, skirtus atkreipti dėmesį į psichosocialinę negalią turinčių asmenų reikmes, jų integraciją į darbo rinką, ypač viešajame sektoriuje.
Šios iniciatyvos yra itin svarbios ne tik autistiškiems asmenims, bet ir plačiau neįgaliųjų bendruomenei, siekiant įtraukti juos į visuomenę ir darbo rinką, užtikrinant lygiavertį dalyvavimą.
| Renginio pavadinimas | Data | Vieta | Pagrindiniai dalyviai / pranešėjai |
|---|---|---|---|
| „Autizmas Lietuvoje: iššūkiai ir sprendimai“ | 2019-04-01 | LR Seimas, Kovo 11-osios Akto salė | A. Veryga, L. Savickienė, T. Eicher Lorka, asociacija „Kitoks vaikas“ |
| Nacionalinė autizmo konferencija | 2021-04-17-18 | Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas | Dr. Peter Vermeulen, Lietuvos autizmo asociacija, specialistai, tėvai |
| „Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymas“ konferencija | 2020 m. | Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla | Mokytojai, tėvai, specialistai |
| „Autistiškiems žmonėms atvira aukštoji mokykla“ | 2019-12-05 | VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras | VU neuromokslininkė U. Neniškytė |
Visuomenės požiūris ir būtinybė keistis
Konferencijos ir kitos iniciatyvos atskleidžia, kad autistiški žmonės vis dar dažnai patiria išankstinius nusistatymus, diskriminaciją ir patyčias.
Visuomenės švietimas, empatijos skatinimas ir daugiaprofilinė pagalba yra būtinos, kad būtų kuriama atvira ir palaikanti aplinka autistiškiems asmenims ir jų šeimoms.
Šioje srityje pastebimi pozityvūs pokyčiai, tačiau visuomenės ir institucijų bendradarbiavimas yra esminis siekiant ilgalaikių rezultatų.
tags: #konferencija #autizmas #lietuvoje #issukiai #ir #sprendimai