Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie verslo etiką ir vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos. Nuo klausimų „ar reikia?“ ir „kokia iš to nauda?“ pereinama prie kito etapo, kur ieškoma atsakymo į klausimą „kaip?“, perimant Vakarų valstybių sėkmės patirtį. Socialiai atsakingas verslas tampa būtinu šiuolaikinės valstybės atributu, kai jo nėra, valstybė automatiškai patenka į kitą, žemesnį lygmenį.
Teoriniu požiūriu socialiai atsakingas verslas turėtų būti gretinamas su savanoriška įmonės atsakomybe vykdant jai keliamus juridinius reikalavimus. Ši atsakomybė gali apimti įvairias sritis, pradedant žmogaus teisėmis, aplinkosauga ir baigiant visuomenės laisvėmis.„Įmonių socialinė atsakomybė tam tikru atžvilgiu yra didingumas. Tai jokiu būdu nėra arba bent neturėtų būti rinkodaros arba reklamos produktas. Jeigu įmonė pasodina keletą medelių ar surengia kokį nors koncertą visuomenei, tai dar nedaro jos socialiai atsakinga. Tačiau atsakymą į klausimą, kur slypi ta tikroji didybė, rasti labai sudėtinga.“
Apskritojo stalo diskusijos dalyvis Rytis Juozapavičius primena, kad organijosijos socialinės atsakomybės užuomazgos galima rasti jau antikoje. Vėliau ilgus amžius žmogiškosios vertybės buvo užmirštos ir tik 18a.-19a. pradžioje garsiau prabilta apie darbuotojų poreikius. 20a. viduryje daugelis organizacijų suvokia esant didesnės sistemės dalimi.
Socialinės atsakomybės piramidė ir pagrindiniai principai
Kiekviena organizacija yra įvairiai atsakinga publikai. Ekonominis poveikis, produktų kokybė, ryšiai su klientais, poveikis aplinkai, išteklių taupymas, ryšiai su darbuotojais, darbuotojų pasitenkinimas darbu, darbuotojų sauga, investicijos, ryšiai su bendruomene, ryšiai su valdžios ir valdymo institucijomis - tai sąrašas, lemiantis visuomenės lūkesčius ir numatantis ryšių su visuomene veiklos sritis.
Socialinė atsakomybė reiškia, kad priimant sprendimus specialistai už kiekvieną savo veiksmą, kuris paveikia žmones, jų bendruomenes ir aplinką. Neigiama verslo įtaka žmonėms ir visuomenei turi būti pripažinta, o padaryta žala atlyginama iš bendrovės pelno. Vadovas, kuris tik siekia didinti pelną, savo versle nesiremia jokiais socialinės atsakomybės principais, nors jo veikla ir yra legali.
Taip pat skaitykite: Jusciaus VSA analizė
Pelnas yra piramidės pagrindas, kita pakopa yra įstatyminė atsakomybė. Piramidės viršūnėje yra savanoriška atsakomybė. Tokios organizacijos laimi darbuotojų, klientų, bei visos visuomenės pasitikėjimą ir pagarbą, taip pat ilgainiui gali tikėtis ir didesnio pelno. Gynybinės, reaguojančios ir prisitaikančios strategijos apibrėžia vadovo elgesį socialinės atsakomybės kontekste.
Socialinę atsakomybę formuojančios tendencijos
Socialinė atsakomybė yra ne tik juridinis reikalavimas, bet ir socialinis jautrumas. Organizacijos priima sprendimus atsižvelgdamos ne tik į ekonominius, bet ir į socialinius vertinimus. Socialiai atsakinga organizacija ne tik paklūsta įstatymams, bet ir aktyviai ieško socialinių problemų sprendimų, siekia socialiai teisingų įstatymų ir glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybe. Tačiau šio proceso pradžia priklauso nuo visuomenės spaudimo ir lūkesčių.
Nors Lietuvoje šie klausimai dar tik įgauna platesnį atpažinimą, vakarinės Europos patirtys rodo aiškią tendenciją - visuomenės spaudimas ir vartotojų pasirinkimai formuoja įmonių elgesio normą. Pavyzdžiui, Krekenavos „vokelių istorija“ parodė, kad visuomenės reakcija gali būti ribota, kai pirkimo sprendimai yra riboti. Tačiau vis daugiau įmonių imasi socialiai atsakingų iniciatyvų, suvokdamos, kad jų reputacija ir ilgalaikė ekonominė sėkmė priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo.
ĮSA sąvokos vaidmuo Lietuvoje
Lietuvoje įmonių socialinės atsakomybės samprata įgauna vis didesnį dėmesį. LVK leidinyje „Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link“ pristatomi Lietuvos organizacijų pavyzdžiai ir praktikos, įskaitant Kvapų Namai, Lietuvos paštas, Tele2, Scandagra ir kt. Šiame darbe analizuojama, kaip įSA praktikos įgyvendinamos, kaip įtraukiami darbuotojai, aplinkosaugos aspektai, bendruomeniškumas ir skaidri įmonių veikla.
Kitas svarbus aspektas - socialinės atsakomybės plėtra per sistemas ir institucijas. Lietuvoje veikia Nacionalinis atsakingo verslo tinklas ir įvairios programos, kurių tikslas - skatinti CSR ( CSR - Corporate Social Responsibility) plėtrą, kuriami ir įgyvendinami standartai bei iniciatyvos, atitinkančios tarptautinius principus ir lokalias sąlygas.
Taip pat skaitykite: kaip tapti globėjais: Danielių šeimos patirtis
Istorinis kontekstas ir tarptautinės įtakos
Verslo socialinės atsakomybės mintis formavosi XIX-XX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų plito „tarnavimo“ koncepcija, pagal kurią įmonės privalo turėti kitus tikslus be pelno siekimo. Tačiau ši koncepcija buvo neaiški ir neturėjo konkretaus turinio. Vėliau plėtojosi suinteresuotųjų grupių teorijos, kurios skyrė dėmesį socialinio atsakingumo finansiniam pagrindimui bei ilgalaikiams poveikiams įmonių programoms.
Žymusis V. Pruskus (2003) siūlo struktūrizuotą įSA raidą: nuo pirminio moralinio nuostatų lygmens iki piramidės lygmenų, įskaitant savanorišką atsakomybę, įstatyminę aplinką ir pelno siekimą. Knygose ir straipsniuose analizuojama, kaip įmonės socialinę atsakomybę įgyvendina vadyba, etika, teisiniai aspektai ir ekonominė realybė. Taip pat atsiskleidžia idėja, kad įSA nėra ribojama tik labdarai ar filantropijai - ji susijusi su ilgalaike organizacijos kultūra, skaidrumu ir socialiniu įsipareigojimu.
Praktinis taikymas Lietuvoje ir ateities perspektyvos
Lietuvoje socialiai atsakingos įmonės skatina darbuotojus įsitraukti į iniciatyvas, atsakomybės kultūrą ir aplinkos tausojimą. Jaunoji karta vertina darbo kultūrą, skaidrumą ir socialinį sąmoningumą, todėl įmonės siekia stiprinti vertybių ir kultūros komponentus, o tai laikoma svarbiausiu socialinės atsakomybės varomuoju veiksniu. Vizija - kurti tvarų, atvirą ir atsakingą verslą, kurį skatina socialinis spaudimas iš vartotojų ir įstatyminiai reguliavimai.
Tačiau iššūkiai išlieka: visuomenės solidarumo jausmas Lietuvoje nėra stiprus, o dalis vartotojų nėra pasiruošę nuosekliai pasirinkti atsakingų priimant pirkimo sprendimus. Tai reiškia, kad socialinės atsakomybės plėtra turi būti kartu švietimo, įtraukties ir skaidrumo klausimais, siekiant įtraukti platesnį visuomenės sluoksnį ir kurti aiškią spaudimo giją institucijoms bei verslui.
ĮSA skatinimo priemonės
Dažnai abi pusės - visuomenė ir valdžia - turi skatinti socialiai atsakingą verslą. Svarbiausia, kad valstybė nestatytų privalomų apribojimų ar įstatymų, kurie užkirstų kelią inovacijoms ar pelnui. Vietoje to, svarbu kurti sąlygas atsakingam verslo vystymui, skaidriam įmonių valdymui ir atsakymų į visuomenės lūkesčius mechanizmams.
Taip pat skaitykite: kaip atpažinti priklausomybę nuo sekso ir kur ieškoti pagalbos
Jaunajai kartai skiriamas ypatingas dėmesys: organizacijos vertybės ir kultūra, socialinės atsakomybės suvokimas pereina iš atskirų filantropinių projektų į išsamesnį, strateginį įmonės identiteto aspektą. Tai įtraukia tvarumo ir aplinkosauginės atsakomybės tendencijas, kurios formuoja šiuolaikinio verslo kultūrą.
Rinkos dynamika ir mokslinės diskusijos
Mokslinėje literatūroje vis daugiau dėmesio skiriama ĮSA turiniui, tačiau daugelis konceptų tebėra nevisiškai nusistovėję arba netikslūs. Tyrimai apima vadybos, ekonomikos, etikos žurnalus, o jų rezultatai rodo, kad įSA tyrimai tebėra pradinėje stadijoje: nėra vieningos tiriamojo objekto ribos, metodų ar vertinimo rodiklių. Tačiau daugelis autorių sutaria dėl būtinybės integruoti socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos aspektus sprendimuose.
Klausimai apie įSA vis dažniau gvildenami skirtingose šalyse: JAV, ES ir Lietuvoje. Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad socialinę atsakomybę galima vertinti kaip strateginį išteklių valdyti ne tik dėl pelno, bet ir dėl visuomenės, kliento ir darbuotojų pasitikėjimo, taip padedant kurti tvarų verslą.
Taigi, Vytautas Jusčius mato CSR raidą kaip nuoseklų įstatymų, rinkos poreikių ir etinių normų suvedimą į vieningą vadybos praktiką. Jo požiūris atskleidžia, kad socialinė atsakomybė nėra šaukimas iš viršaus, o daugiapakopis procesas, kurį lemia organizacijos vertybės, visuomenės spaudimas ir ilgalaikė strategija.
tags: #juscius #vytautas #verslo #socialines #atsakomybes #teoriju