Analizuojant esamą įmonių socialinės atsakomybės situaciją Lietuvoje, svarbu tampa tai, kad vis garsiau kalbama apie verslo etiką, vis dažniau nagrinėjamos socialiai atsakingo verslo idėjos.
Nuo klausimų: „ar reikia?“, „kokia iš to nauda?“ pereinama, perimant Vakarų valstybių sėkmės patirtį, į kitą etapą, kur ieškoma atsakymo į klausimą „kaip?“. Aktualu, kad vystosi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus sėkmingo verslo formulė.
Vis dažniau įmonės, šalia finansinių tikslų, daugiau dėmesio skiria aplinkai bei visuomenei. Toks verslo gestas nėra netikėtas, juk aplinka ir verslas glaudžiai susiję, verslo ilgalaikę sėkmę lemia gebėjimas harmoningai įsilieti į aplinką, pajausti visuomenės socialines nuotaikas. Ilgalaikė darni ekonomikos ir visuomenės plėtra- tai būtinybė, kurią turi užtikrinti pilietinės visuomenės atstovai, Vyriausybė, verslininkai.
Šioje srityje vartojami terminai: korporacinė socialinė atsakomybė, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė. Terminas, rekomenduojamas naudoti Lietuvos lingvistikos specialistų - įmonių socialinė atsakomybė.
Darbą aktualizuoja tai, kad socialinė atsakomybė yra svarbi ne tam tikrai siaurai rinkos nišai, bet ir visoms įmonėms, visai visuomenei, kad nepriklausomai nuo įmonės kapitalo, dydžio, priklausomybės tam tikrai ūkio šakai ar veiklos pobūdžio, užsienio šalių praktikoje gausu pavyzdžių, kada įmonės veikia socialiai atsakingai.
Taip pat skaitykite: Verslo liudijimo subsidijavimo sąlygos
Lietuvoje, taip kaip ir visoje Europoje, populiarėja socialiai atsakingos veiklos idėjos. Vis daugiau mūsų šalies verslo atstovų, paveikti globalizacijos procesų, orientuoja savo veiklą ne tik į pelno siekimą, bet ir į visuomenės poreikius, atsakingai žiūri į žmogaus teises, aplinkos tausojimą, socialinį solidarumą ir sanglaudą.
Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis įmonių socialinės atsakomybės srityje yra labai skirtinga. Užsienyje pagrindine socialinės atsakomybės varomąja jėga yra visuomenės, vartotojų spaudimas, o socialinės veiklos vykdymas Lietuvoje dažniausiai ateina ir yra skatinamas tarptautinių partnerių ar pirminių kompanijų.
Lietuvos organizacijos dažniausiai vadovaujasi vidiniais- moraliniais poreikiais, ir tai tik įrodo, kad mūsų šalyje dar pilnai neveikia įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, kur pagrindiniu socialiai atsakingos veiklos impulsu yra atsakas į atsakingų vartotojų reikalavimus.
Nekreipiant dėmesio į visus skirtumus, apribojimus socialiai atsakingo verslo idėjos Lietuvoje vis populiarėja, įgyja vis daugiau šalininkų.
Šioje srityje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai nuo 2004 metų dalyvauja Europos Komisijos įmonių socialinės atsakomybės (angl. CSR- Corporate Social Responsibility) plėtros darbo grupėje. Taip pat įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo tinklas, veikiantis kaip Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo (angl. Global Compact) tinklo dalis, kuris apima darbo sąlygas, kovos su korupcija, žmogaus teises, aplinkosaugos principus.
Taip pat skaitykite: Išsamus Sodros įmokų kodas
Ar gali socialiai atsakinga įmonės veikla lemti suinteresuotosioms pusėms sprendimus? ĮSA - instrumentas teikiantis pranašumą konkurencinėje kovoje? Kaip organizacijos vertina tokias iniciatyvas? Šios ieškoti sprendimų.
Teorinėje darbo dalyje naudojami šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir sintezė (Lietuvos ir užsienio autoriai), antrinių dokumentų (straipsnių, internetinių šaltinių) analizė, statistinių duomenų analizė, atliktų tyrimų, teisinis dokumentų, projektų apžvalga. Nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių autorių mintys, pasisakymai apie socialiai atsakingas įmones.
Didelis indėlis į mokslą, nagrinėjant įmonių kultūrą, etiką, socialinę atsakomybę, yra įneštas profesoriaus Valdo Pruskaus. Jo knyga "Verslo etika. Laiko iššūkiai ir atsako galimybės" buvo remiamasi rašant darbą.
Verslo etikos srityje taip pat gilinasi ir profesorė Nijolė Vasiljevienė, knygos "Verslo etika ir elgesio kodeksai" mintimis remtasi siekiant darbo tikslo, atliekant tyrimą.
"Įmonių etika verslo praktikoje" tai Vokietijos mokslininkų T. Bausch, A. Kleinfeld ir H. Steinmann parašyta knyga, kuri padėjo įsigilinti į nagrinėjamą temą, susisteminti turimą informaciją ir ją pateikti darbe.
Taip pat skaitykite: Verslo finansavimas Lietuvoje
"Transparency International" Lietuvos skyriaus išleistame straipsnių rinkinyje "Verslo etikos kelrodis" pateikiami tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių autorių straipsniai susiję su socialine verslo atsakomybe, jie padėjo geriau įsigilinti į nagrinėjamą temą.
Minėtoje knygoje Magnus Frostenson straipsnyje "Verslo etika ir įmonių socialinė atsakomybė" analizuojama įmonių etikos ir socialinės atsakomybės samprata ir padėtis visoje mokslo sistemoje, remiantis šiuo ir kitais užsienio autorių straipsniais lyginau Lietuvos ir vakarų valstybių verslo socialinės atsakomybės situaciją.
Vertingos informacijos apie įmonių socialinę atsakomybę skelbiama internetinėse svetainėse.
Pirmoji darbo dalis skirta įmonių socialinės atsakomybės sampratai ir esmei atskleisti. Antrojoje dalyje dėmesys skiriamas instrumentų, naudojamų įgyvendinti verslo socialinę atsakomybę pristatymui ir analizei. Šioje darbo dalyje analizuojama verslo socialinės atsakomybės situacija Lietuvoje. Ketvirta dalis- praktinė. Pateikiami apibendrinti mokslinio tyrimo rezultatai, kuris atliktas taikant anketinės apklausos metodą.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pabrėžiama, kad socialiai atsakingos įmonės savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus į savo veiklą ir į santykius su interesuotomis šalimis. Spręsdama socialines reikmes, organizacija nusprendžia neapsiriboti būtiniausiais teisiniais reikalavimais ir įsipareigojimais numatytais kolektyvinėse sutartyse. Įmonių socialinė atsakomybė suteikia galimybę mažoms ir didelėms įmonėms kartu su interesuotomis šalimis derinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus.
Būtent todėl verslo socialinė atsakomybė tampa vis svarbesnė tiek visame pasaulyje, tiek Europos Sąjungoje, nes ji yra diskusijos apie konkurencingumą, globalizaciją ir tvarumą dalis. Verslo bendruomenės raginamos viešai demonstruoti savo įsipareigojimą remti tvarų vystymąsi, ekonominį augimą ir kurti daugiau geresnių darbo vietų bei labiau įsipareigoti palaikyti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis.
Šiuo atveju reikalingi aktyvūs verslininkai, teigiamas požiūris į verslumą, pasitikėjimas verslu. Svarbu, kad verslo atstovus būti atsakingus už savo veiksmus. Įmonė yra atsakinga už kiekvieną savo veiksmą, tai ir yra socialinė atsakomybė, tai veikia žmones ir bendruomenes ir aplinką.
Socialinė įmonių atsakomybė glaudžiai siejasi su juridine atsakomybe. Juridinė- siauresnė, ji paprastai kyla kaip moralinės ir socialinės atsakomybės stoka. Šiuo atveju socialinė atsakomybė nereiškia, kad organizacija privalo atsisakyti savo pirminių ekonominių tikslų, pelno siekimo. Tai taip pat nereiškia, kad socialiai atsakingos įmonės negali būti pelningesnės už tas, kurios yra mažiau atsakingos. Socialinė atsakomybė reikalauja, kad organizacijos suderinti gaunamą naudą ir tos naudos pasiekimo būdus.
Pasaulio bankas tyrė Lietuvos Latvijos bei Estijos verslo įmonių vadovų nuomonę apie ĮSA ir apie tai, kaip ĮSA įgyvendinama praktiškai. Estijoje apklausta 80 įmonių, Latvijoje - 83, Lietuvoje- 80. Klausimai buvo užduodami interviu metu, kompanijų vadovams. Apibendrinus gautus rezultatus, matyti, kad visos trys šalys įmonės socialiai atsakingą veiklą suvokia skirtingai.
Estijoje ir Lietuvoje socialiai atsakinga įmonės veikla suprantama kaip etiškas elgesys.
Verslo socialinės atsakomybės mintis ima formuotis XIX - XX amžių sandūroje. XX a. pradžioje tarp Amerikos verslininkų ima plisti "tarnavimo" koncepcija, pagal kurią, be pelno siekimo, įmonės privalo turėti ir kitus tikslus.
Pirma- pati koncepcija nebuvo aiškiai įvardinta, trūksta konkretumo, neapibrėžiamas sąvokos turinys; antra- XX a. trečiajame dešimtmetyje susiklosto nepalanki ekonominė situacija, kuri sukelia pasaulinę ekonominę krizę (1929-1933 m.), tuo metu verslo uždaviniai yra ne "tarnavimas", ne pelno siekimas, bet išlikimas.
Įmonių socialinės atsakomybės infografikas
Jungtinių Tautų vystymo programos atstovybės Lietuvoje išleistame leidinyje "Kas kuria Lietuvos ateitį? Įmonių socialinė atsakomybė" (2007) pateikiama schema, kur vaizduojama ĮSA evoliucijos etapai.
V. Pruskus (2003) susistemina organizacijos vadovų požiūrio į socialinę atsakomybę kaitą. Svarbiausias vadovo keliamas reikalavimas yra socialinė atsakomybė.
Verslo etikoje diskutuotini klausimai yra: Ar verslas turi siekti dar kažko išskyrus pelno? Ar verslas yra atsakingas visuomenei už diskriminacijos šalinimą, užimtumą, aplinkos taršą ir t.t.? Priešingai nei teisinė atsakomybė, socialinė atsakomybė remiasi savanorišku organizacijos atsiliepimu ir prisiėmimu pareigos spręsti tam tikras socialines problemas. Socialinė organizacijos atsakomybė turi tendenciją didėti.
Šiuo metu svarbios vartotojų teisės, aplinkos apsaugos ir kt. Anot V. Pruskaus (2003), "socialinė atsakomybė apima tiek socialinius įsipareigojimus, tiek socialinę reakciją.
Svarbu išnagrinėti verslo socialinės atsakomybės sampratos ir reikšmingumo kaitą vadybos ir ekonomikos teorijų kontekste. Vystantis rinkos ūkiui galima pastebėti, kad keitėsi verslo funkcijų traktuotės. Šiuo atveju klausimai apie tokią atsakomybę jau gvildenami ir anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose.
Svarbiu įmonių socialinės atsakomybės tyrinėjimo etapu tapo suinteresuotųjų grupių teorijos plėtra ir raida. Įmonės išteklių požiūrio teorijoje išryškėjo tendencija verslo socialinį atsakingumą grįsti finansine nauda.
Tiek JAV, tiek ES valstybėse narėse mokslininkai, verslo atstovai, įmonių vadovai, profesinių sąjungų lyderiai socialiai atsakingam verslui skiria vis daugiau dėmesio. Sudėtinga tyrinėti ĮSA sąvokos turinį, nes dažnai jos samprata nėra pateikiama. Šiuo metu daugėja mokslinių publikacijų šia tema (vadybos, ekonomikos, etikos žurnaluose), ĮSA tyrimai tebėra pradinėje stadijoje. Nėra nusistovėjusios tiriamojo objekto ribos, tyrimų metodai, vertinimo rodikliai.
Šiuo atveju realiai verslo socialinių funkcijų klausimas nagrinėjamas jau anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbuose. Tyrinėjimas atskleidžiami pagrindiniai rinkos bruožai, jos santykis su visuomene. Klasikas teigia, kad visuomenės polinkis mainytis yra natūralus, jis kyla iš žmonių prigimties.
Davidas Rikardas (David Ricardo), toliau plėtodamas A. Smito idėjas, rėmėsi šiais kertiniais postulatais: laisvąja konkurencija, ekonominiu gamintojų atskirumu, specializacija ir mainais. Kaip ir A. Smitas, D. Rikardas gamintojų maksimalaus pelno siekį traktavo kaip savaime suprantamą aksiomą, kuriai nereikia jokių argumentų.
A. Smito ir D. Rikardo laisvos konkurencijos sąlygomis, koncepcijos pradmenys. Anglų ekonominės minties klasikai savo darbuose išskiria verslo įmonių ekonominius tikslus, t.y. siekį maksimizuoti pelną.
D. Rikardo vertės teorijos populiarintojai (Th. Maltus, J. Mill) ir kritikai (J. B. Say, S. Bayley, N. Senior, J. S. Mill) neįžvelgė kokis nors naujų gamintojų socialinės atsakomybės aspektų, todėl galima manyti, kad jie be išlygų pritarė klasikinės anglų politinės ekonomijos postulatams.