Daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, daug kalbama apie negalią turinčių asmenų savarankišką gyvenimą, deinstitucionalizaciją ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Tačiau praktinių veiksmų šiems procesams įgyvendinti dažnai trūksta. Lietuvoje 2012 m. lapkričio 16 d. buvo patvirtintos deinstitucionalizacijos strateginės gairės, siekiančios pertvarkyti socialinės globos namų sistemą, tačiau šiandien realūs pokyčiai dar nėra matomi plačiu mastu.
Asmeninis pažinimas su intelekto sutrikimą turinčių asmenų gyvenimu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ypač Olandijoje, Vokietijoje bei JAV, suteikė galimybę geriau suprasti įvairias priežiūros ir globos formas. Ypač svarbi yra Olandijos patirtis, kurioje kuriamos ir taikomos inovatyvios bendruomeninės paslaugos neįgaliesiems, leidžiančios jiems gyventi orų, pilnavertį gyvenimą.
Neįgaliųjų gyvenimas bendruomenėje: pagrindiniai aspektai
Pagrindiniai dalykai, užtikrinantys intelekto sutrikimą turinčių žmonių gyvenimą, yra trys: būstas, užimtumas ir socialinės paslaugos. Olandijoje šie aspektai yra integruoti ir nuosekliai vystomi, suteikiant neįgaliesiems galimybę tobulėti, pasirinkti gyvenimo būdą, didinti savarankiškumą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Būstas ir gyvenimo sąlygos
Olandijoje intelekto sutrikimą turintys asmenys paprastai auga šeimoje iki mokyklos baigimo, o sulaukę pilnametystės palieka tėvų namus, kaip ir visi kiti jaunuoliai. Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, suteikiama reikšminga pagalba, siekiant užtikrinti, kad vaikas galėtų gyventi šeimoje iki suaugusio amžiaus.
Tėvai 2-3 metais iki pilnametystės pradeda ieškoti tinkamų gyvenimo namų, atsižvelgdami į vaiko negalios lygį. „Renearde“ organizacijoje, kurioje lankiausi, egzistuoja įvairaus tipo gyvenimo namai, kuriuose gyvena tik suaugę asmenys, o vaikai ten patenka tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, tėvų mirties ar sunkios ligos atvejais. Visi gyvenantys gyvenimo namuose turi globėjus - tai gali būti tėvai arba kiti, išoriniams asmenys, specialiai rengiami globėjais.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Labai sunkią ir sunkią proto negalią turintys asmenys gyvena kompaktinėse gyvenvietėse - keliolikos vieno ar dviejų aukštų gyvenamųjų namų komplekse, aplink kurią yra administraciniai pastatai, specialistų mokymosi bazė, sporto salė, užimtumo terapijai skirti pastatai ir daug žaliosios erdvės. Tokia kompleksinė teritorija skirta apie 150 neįgaliųjų gyventojų, kurių viename name - iki 16 butų ir apie 8 gyventojus kiekviename.
Ypatingai sunkią negalią turintys asmenys gyvena specialiame, penkiakampės žvaigždės formos name, kur kiekviename žvaigždės kampe įrengta atskira grupė su 8 slaugomais asmenimis. Šis pastatas suprojektuotas taip, kad darbuotojai galėtų greitai ir efektyviai vieni kitiems padėti sunkiomis situacijomis.
Užimtumas ir socialinės paslaugos
Neįgalieji privalo turėti užimtumą - darbą ar užsiėmimus, kurie padeda išlikti aktyviais ir integruotais visuomenėje. Olandijoje kiekvienas darbo dieną važiuoja į užimtumo centrus, kurie yra netoli gyvenviečių ar gyvenimo namų, todėl užimtumo paslaugos visuomet prieinamos, o klientai būna motyvuoti savarankiškai judėti ir keisti aplinką.
Darbo terapijoje akcentuojamas pojūčių, sensomotorikos ugdymas, elgesio ir meno terapija. Net ir labai sunkią negalią turintys klientai gali dalyvauti pagal savo galimybes - padėti tvarkyti skalbinius, šiukšles, dalyvauti kitose paprastose užduotyse.
Įdomu, kad organizacijoje nėra valgyklų, o maistą gamina darbuotojai tiesiog gyvenimo namuose, atsižvelgdami į klientų poreikius ir pomėgius.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Vidutinę proto negalią turintys asmenys gyvena mažesnėse bendruomenėse ar kotedžuose, kur neįgaliųjų namai sujungti su likusios bendruomenės pastatais. Tokioje aplinkoje kartais gyvena ir įprastos bendruomenės nariai, kad būtų skatinama integracija ir ekonominė efektyvumas. Užimtumas vidutinės negalios žmonėms organizuojamas darbo terapijos centruose su įvairia užimtumo pasiūla, apimančia žvakių liejimą, žemės ūkio, meno dirbtuvių, administracinius darbus ir pan.
Lengvos proto negalios asmenys pilnai gyvena bendruomenėje ir dažnai renkasi gyventi savarankiško gyvenimo namuose arba butuose. Butuose gyvenama po vieną ar po keliolika, su palaikymu 24 valandas per parą. Šie asmenys patys gaminasi maistą, moka už nuomą ir kitas paslaugas, gali kurti šeimas ir gyventi kartu, sulaukdami papildomos paramos iš darbuotojų.
Neįgalieji yra pilnai integruoti į darbo rinką ir dirba pagal savo galimybes - nuo kelių iki penkių dienų per savaitę, įvairiuose sektoriuose: vaikų darželiuose, kavinių darbuotojais, automobilių priežiūros centruose, pašte, prekybos centrų sandėliuose. Nors darbo užmokestis dažniausiai yra simbolinis, tai leidžia išlaikyti socialinę integraciją ir savarankiškumo jausmą.
Finansavimas ir socialinė parama
Paslaugoms teikti ir gyvenimui užtikrinti klientai moka iš pašalpų, pensijų ar draudimo, o trūkstamą skirtumą dengia valstybė, artimieji ar sponsoriai. Visi klientai gauna kišenpinigius, o dirbantieji - simbolinį atlyginimą. Nauji, modernesni būstai dažnai reikalauja papildomų finansinių įnašų iš artimųjų.
Neįgaliųjų poilsiu ir pramogomis rūpinasi atskira organizacija, turinti savus darbuotojus, kurie organizuoja laisvalaikį ir socialinius renginius.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Negalios suvokimas Lietuvoje ir bendruomenės požiūris
Apklausa rodo, kad 48 proc. Lietuvos gyventojų pažįsta asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia, dažniausiai iš tolimos aplinkos. Tačiau pažinimas dar nereiškia tikros supratimo ir priėmimo. Ekspertai pabrėžia, kad norint visuomenei tapti tikrai įtrauki ir priimančia, būtinas bendras darbas tarp organizacijų, pačių neįgaliųjų, jų šeimų, politikų, specialistų ir mokslininkų.
Vis dar gajūs sovietmečio laikų stigmatizuojantys ir atskiriančio pobūdžio požiūriai, kuriuos reikia aktyviai keisti šviečiant visuomenę. Nepažinimas dažnai sukelia vengimą bendrauti ir sąveikauti su negalią turinčiais asmenimis, o kai kurie žmonės palaiko jų teises į darbą ar atlyginimą, tačiau priešinasi jų reprodukcinėms teisėms ar galimybėms kurti šeimas.
Be to, pasitaiko priešprieša dėl savarankiško gyvenimo namų steigimo bendruomenėse, kas dažnai sulaukia "ne mūsų kieme" (NIMBY) reakcijos. Tačiau ilgainiui, laikui bėgant, bendruomenių požiūris gerėja, atsiranda ryšių ir bendrystės su neįgaliaisiais, ko pavyzdžių matyti įvairiuose Lietuvos miestuose.
Integracijos į darbo rinką iššūkiai ir galimybės
Profesinė pagalba žmonėms su intelekto negalia apima individualių poreikių analizę, siekiant rasti tinkamiausią pagalbą ir darbą, atitinkantį jų gebėjimus ir norus. Šis procesas yra dialogas tarp asmens, paslaugų teikėjų ir darbdavių, kuris apima ir praktinius mokymus bei darbo vietos pritaikymą.
Darbdavių edukacija padeda mažinti baimes ir stereotipus dėl darbo su neįgaliaisiais, skatina atvirumą ir supratimą. Nors populiariausios pozicijos yra žemesnės kvalifikacijos (valymo, priežiūros darbai), neįgalieji dirba ir kūrybinėse ar IT srityse.
Socialinių paslaugų reikšmė ir ateities perspektyvos Lietuvoje
Lietuvoje vykdoma globos sistemos pertvarka, mažinant didelių institucijų skaičių ir plečiant bendruomenines paslaugas. Siekiama, kad asmenys su intelekto sutrikimais taptų matoma ir aktyvia visuomenės dalimi, o tai naudingą grįžtamąją naudą duotų visiems piliečiams.
Visuomenės edukacija apie skirtumus, negalios specifiką ir teises, taip pat atviro dialogo skatinimas yra esminiai žingsniai, kad Lietuva būtų draugiška ir priimanti visuomenė visiems savo nariams.
tags: #neigaliuju #intelekto #sutrikimo #prezi