Slaugytojo profesija - tai ne tik darbas, bet ir pašaukimas, reikalaujantis atsidavimo, kantrybės ir empatijos. Tačiau Lietuvoje šios profesijos atstovai susiduria su daugybe iššūkių, ypač dirbant globos namuose, skirtuose psichikos negalią turintiems asmenims. Straipsnyje aptariama slaugytojų darbo užmokesčio situacija, darbo sąlygos ir galimi sprendimo būdai, siekiant užtikrinti kokybišką priežiūrą pažeidžiamiausiems visuomenės nariams.
Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus.
Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį.
Daugelį tokios sumos gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.
Kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą?
Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Valstybinių globos namų kainas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybių - savivaldybių tarybos, privačių globos namų - pačios įstaigos.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.
Socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt galima rasti informaciją apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus ir sužinoti tikslias apgyvendinimo juose kainas.
Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija.
Kaip apskaičiuojama valstybės kompensacija?
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam.
Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras).
Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kada reikia mokėti turto mokestį?
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį.
Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Valstybės kompensacija - ir privačiuose globos namuose
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis.
Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
Slaugytojų Darbo Užkulisiuose: Vulkanas Sveikatos Sistemoje
Slaugytojų darbo kasdienybė neretai primena vulkaną, kuriame verda darbo kodekso pažeidimai, nuovargis, nuolatiniai pavadavimai ir vis didėjantis darbuotojų trūkumas. Regioninėje ligoninėje dirbanti slaugytoja anonimiškai pasidalino savo patirtimi: „Ligoninėje mažai kas iš slaugytojų dirba vienu etatu. Pirmiausia dėl to, kad nori daugiau uždirbti, nes iš algos sunku išgyventi. Antra priežastis - mūsų trūksta. Kažkas išeina į pensiją, kažkas suserga ir reikia užpildyti spragas.“
Specializuotuose skyriuose, tokiuose kaip operacinė ar reanimacija, slaugytojų trūkumas ypač juntamas. Kai specialistės suserga, tenka stabdyti ar nukelti operacijas. Vyresniosios slaugytojos, norėdamos užtikrinti priežiūrą, dirba dieną, naktį ir dar pasilieka dienai. Pašnekovė mano, kad 2027-ieji bus nesaldūs, nes daug kas pernai lapkritį paskutinį kartą pratęsė licencijas.
Nepaisant sunkumų, slaugytojai džiaugiasi, kad jų profesija vis labiau gerbiama. Gydytojų, ypač jaunų, požiūris keičiasi į gerąją pusę, o pacientai pradeda kitaip vertinti slaugytojų kompetenciją.
Atlyginimai: Solidarumas ar Finansinė Nauda?
Pavadavimai ir darbas virš krūvio dažnai yra daugiau solidarumas su kolektyvu nei finansinė nauda. Pašnekovė teigia, kad pavadavimas pinigine prasme nelabai apsimoka, nes nuskaičiuojami didesni mokesčiai. Be to, kai Lietuvoje paskutinis minimumas pakilo apie 20 proc., slaugytojų algos pakilo tik 12 proc. Dėl to kai kurios kolegės svarsto apie darbą valytojomis, kur gautų šimtu eurų mažiau ir ramiai miegotų.
Vis dėlto, slaugytojos net negalvoja apie streiką, nes visada galvoja apie palatoje liekantį žmogų. Įstaigos teigia, kad negali kelti algų, kad nebankrutuotų. Jauni slaugytojai dažniausiai užklysta praktikai, apsidairo ir pakelia sparnus, nes nors ir sako, kad pas mus smagu dirbti, bet klausinėja atlyginimų. Kai sužino, sako: „Sorry, kai padidės mielai grįšim…“
Konkurencija ir Motyvacija
Konkurentai ligoninėms yra ir pirminės sveikatos priežiūros centrai, kurie siūlo didesnius atlygius. Pirminiai centrai jaunesnes slaugytojas išvilioja pinigais, nes gauna didesnį apmokėjimą už paslaugas ir gali mokėti didesnes algas. Be to, ten laisvi savaitgaliai, nereikia dirbti naktimis, o pas mus darbas slenkančiu grafiku, naktiniai budėjimai vargina. Naujos paslaugos į namus kaišioja koją, nes pirminiuose dar padidėja darbuotojų poreikis.
Turbūt skaudžiausias naujosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties pralaimėjimas - kad pritrūko valios žymiau padidinti atlygį slaugytojoms. Dešimties procentų augimas kartu su visais kitais medikais nėra adekvatus esamai situacijai. Apie tai kalba ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė. Ji teigia, kad vienas tikslų - didinti slaugytojų algas didesniu procentu, tačiau į tai neatsižvelgta.
Slaugytojų Funkcijos ir Darbo Krūvis
Daugėja slaugytojų funkcijų, bet pinigais neparemiama. Nors ir nustatyti krūviai, bet jų nėra laikomasi dėl darbuotojų trūkumo. Jei slaugytojui priklauso prižiūrėti du pacientus, bet reanimacijoje guli trys, juos visus ir prižiūrės, pasirūpins, tikrai vieno nepaliks. Profsąjungos vadovė pripažįsta, kad slaugytojomis kiek lengviau manipuliuoti nei, pvz., gydytojais. Dauguma slaugytojų yra vyresnio amžiaus moterys, dažnai sėslesnės, mažiau mobilios. Direktorius matydamas, kad darbuotojos turi šeimas - vaikų, tėvų, kuriais reikia rūpintis, namus, - supranta, jog jos nelabai kur išvažinės ir gali leisti sau mokėti mažesnę algą.
Ventos Socialinės Globos Namai: Pavyzdys Iš Arčiau
Ventos socialinės globos namai yra viena iš įstaigų, kurioje dirba slaugytojai, prižiūrintys psichikos negalią turinčius asmenis. Šios įstaigos vyriausiojo slaugytojo pareigybė priskiriama biudžetinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigybių grupei. Vyriausiasis slaugytojas užtikrina kokybišką sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, organizuoja sveikatos priežiūros personalo darbą, užsako, priima, išduoda medikamentus, veda slaugos priemonių, medikamentų, tvarsliavos apskaitą, vykdo higienos ir sanitarijos kontrolę bei organizuoja kompensacinės technikos įsigijimą.
Specialūs Reikalavimai ir Funkcijos
Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi turėti ne mažesnį kaip aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų, bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją ir galiojančią bendrosios praktikos slaugos licenciją. Taip pat būtina žinoti slaugytojo profesinės etikos kodeksą, nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos nuostatas, sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros specialistų komandinio darbo ir komandos formavimo principus, sveikatos stiprinimo principus ir ligų profilaktiką, slaugos procesą ir slaugos modelius, slaugos veiklą reglamentuojančius dokumentus, darbuotojų saugos ir sveikatos principus, higienos normų reikalavimus.
Vyriausiasis slaugytojas planuoja, organizuoja sveikatos priežiūros personalo darbą, kontroliuoja, kaip sveikatos priežiūros padalinio darbuotojai vykdo jiems pavestas pareigas.
Slaugos Paslaugos Lietuvoje: Įvairovė ir Prieinamumas
Lietuvoje yra kelios skirtingos slaugos rūšys, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės, priežiūros poreikių ir teikimo vietos.
- Stacionarinė slauga: Teikiama medicininės slaugos ir globos ligoninėse, slaugos skyriuose arba ilgalaikės globos namuose. Ji skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
- Dienos stacionaro slauga: Pacientas gali gyventi namuose, bet tam tikrą laiką praleidžia gydymo įstaigoje dėl medicininės priežiūros ar reabilitacijos.
- Slauga namuose: Medicininės slaugos paslaugos, teikiamos paciento namuose. Skirta tiems, kurie negali savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, bet jiems reikalinga specialisto priežiūra.
- Paliatyvioji slauga: Teikiama nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą.
- Socialinė slauga: Ne medicininė slauga, bet socialinė pagalba asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali savarankiškai gyventi.
Valstybės Parama ir Išmokos Slaugantiems Artimąjį
Slaugant artimąjį namuose, svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas, valstybės teikiamas išmokas ir socialines paslaugas.
- Ligos išmoka slaugant šeimos narį: Jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką.
- Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: Jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Savivaldybės teikia pagalbą į namus, dienos socialinę globą, integralią pagalbą namuose ir laikino atokvėpio paslaugą. Taip pat teikiama informacija, konsultacijos, psichosocialinė pagalba ir transporto paslaugos.
Esama Situacija ir Ateities Perspektyvos
Jau ne vienerius metus netyla nuogąstavimai, kad vis sunkiau ir sudėtingiau globos namams ar ligoninėms prisikviesti slaugytojų. Atlyginimai maži, o darbų krūvis didelis. Jau dabar skaičiuojama, kad jų reikėtų bent pora tūkstančių daugiau.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad slaugytojams artėja geresni laikai, kai jų profesijos prestižas stipriai kils ir pagarbos bei geresnio darbo užmokesčio užsienyje ieškoti nebereikės. Tačiau atsakyti į klausimą, kada tiksliai tai atsitiks, jis neskuba.
Slaugytojų pervargimo ir trūkumo situaciją dar labiau paaštrino ir dvejus metus trukusi pandemija. Po jos JAV jau net pradėta kalbėti ir apie rimtą krizę. Čia beveik 98 proc. slaugos namų patiria sunkumų samdydami darbuotojus, o 73 proc. slaugos namų nurodo, kad nerimauja, jog dėl personalo trūkumo gali tekti juos uždaryti.
Šėtos socialinio ir ugdymo centro (ŠSUC) direktorė Eleonora Ramonienė teigia, kad šiuo metu slaugos darbuotojų pakanka, tačiau jų galėtų būti ir daugiau. Vidutiniškai vienam slaugytojui dirbant stacionare pilnu darbo krūviu tenka 8 pacientai.
E. Ramonienė įsitikinusi, kad norint dirbti šį darbą, reikia turėti jam pašaukimą.
Kėdainių ligoninėje vidutinis slaugytojų darbo užmokestis 1 tūkst. 340 eurų su mokesčiais. Slaugytojo darbas tai ne tik profesija, tai pašaukimas, atsidavimas žmonėms. Ne kiekvienas gali ir geba dirbti su žmonėmis, juos slaugyti.
E. Vaškevičienė svarsto, kad slaugytojų atlyginimas turėtų būti nuo 1 tūkst. priklausomai nuo darbo sudėtingumo, atsakingumo.
Anot J. Blinstrubaitės, eilės senelių globos namuose nėra ilgos - moterims reikia laukti 1-2 mėn., vyrams - apie 3 mėn.
J. Blinstrubaitė pabrėžė, jog iš anksto į eilę negalima užrašyti, nes vertinamas esamas, o ne būsimas nesavarankiškumas.
J. Blinstrubaitė pažymėjo, jog pacientų amžius yra labai įvairus: „Vidutiniškai 83 metų amžiaus, bet skirtumai apgyvendinamų asmenų amžiaus yra labai dideli, tai gali būti tiek devyniasdešimtmetis, tiek septyniasdešimtmetis, viską lemia negalios sunkumas, negebėjimas pasirūpinti savimi, o ne amžius.
J. Blinstrubaitė pažymėjo, kad privačių globos namų kainos prasideda nuo 1 100 eurų per mėnesį asmeniui su sunkia negalia, valstybės ar savivaldybių globos namų kainos prasideda nuo 1 050 eurų per mėnesį asmeniui su sunkia negalia.
ŠSCU direktorė kalbėdama apie kainą slaugos namuose dar papildė: „Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį - 80 procentų asmens pajamų.
Svarbiausia, kad asmuo, norintis ten apsigyventi, atitiktų kriterijus. Absoliučią daugumą globos namų gyventojų sudaro asmenys, kurie serga demencijomis, kitomis psichikos ligomis ar turi kompleksinę negalią. Dėl šių ligų asmenys visiškai praranda gebėjimą pasirūpinti savimi.
tags: #slaugytoju #atlyginimas #dirbancioms #globos #namuose #su