Modernioje visuomenėje inovacijos dažniausiai suprantamos kaip teigiamas pokytis, ir yra vienas iš pagrindinių socialinių veiksnių, lemiančių visuomenės ryšių ir poreikių pasikeitimus. Pastaraisiais dešimtmečiais terminas „žinių visuomenė“ tapo įprastu apibrėžimu, nes jis aktualizuoja mokymosi svarbą visą gyvenimą. Globalizacija paskatino tarptautinių įmonių plėtrą ir kompleksinių įgūdžių turinčių specialistų poreikį, o jų paprasčiausiai nebuvo. Anksčiau švietimo sistema buvo paremta žmonių mokymu daryti (ir gerai daryti) konkrečią funkciją. Šiuolaikiniai mokytojai, perteikdami žinias, sprendžia ir jų pritaikymą laiko perspektyvoje: nes konkrečios žinios bus suskaitmenintos ir automatizuotos. Taigi, dabar švietimas orientuotas ne į knygos turinio žinojimą, bet į žinių pritaikymą skirtingose situacijose.
Iš esmės dauguma mūsų laikmečio švietimo inovacijų yra materialūs daiktai, kompiuteriais paremtas mokymasis bei internete talpinami mokymo ištekliai. Naujos turinio pateikimo galimybės įneša gyvumo į klases ir padeda mokiniams, turintiems skirtingus mokymosi būdus, lengviau įsisavinti turinį. Kompiuterinės technologijos suteikia galimybę greičiau surasti reikiamą informaciją ir ugdyti kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Žinoma, nereikia technologijų vadinti panacėja švietimo iššūkiams spręsti. Technologijos švietime, kaip ir kiekvienoje kitoje srityje, visų pirma, padeda didinti efektyvumą. Tačiau yra ir kita pusė, dar svarbesnė - tai teoriniai pedagogikos, psichologijos pagrindai ir įvairios mokymo metodikos. Bėda yra ta, kad šioje švietimo dalyje pokyčiai vyksta kur kas lėčiau.
Net ir viena pažangiausių Suomijos švietimo sistema remiasi ne revoliucinėmis idėjomis, o JAV ir UK universitetuose ugdytų akademikų XX a. parašytomis pedagogikos ir psichologijos teorijomis. Jei žiūrėsime į formalų švietimą, kaip vientisą sistemą, atsakingą už valstybės piliečių edukaciją, suprasime, kad visos sistemos dalys yra stipriai tarpusavyje susijusios ir priklausomos viena nuo kitos. Pirma, švietimas yra didelė socialinės sistemos dalis, kurią veikia tos šalies tradicijos, vertybės, įstatymai ir kita. Todėl labai svarbu, kalbant apie švietimo inovacijas, apimti ir kontekstą, kuriame ši sistema yra. Antra, gerai žinoma, jog aukštasis ir bendrasis ugdymas lėtai priima inovacijas dėl daugybės priežasčių. Aukštasis mokslas yra kompleksinis ir reikalauja daug žmogiškųjų išteklių, todėl jį padaryti produktyvesnį - sudėtinga. Tuo tarpu vidurinis mokslas šiuo metu labiau sutelktas į rūpinimąsi saugia aplinka ir gera jausena mokykloje, nei pasiruošimu tolimesniam žinių taikymui gyvenime.
Technologijų įtaka edukacijai: DI, ML, VR ir AR
Turbūt didžiausią įtaką visoms anksčiau minėtoms sritims (įrankiams, pedagogų kvalifikacijai ir organizacijų veiklos tobulinimui) daro dirbtinis intelektas (DI) plačiąja prasme. Jei kalbėtume konkrečiau - švietime jau dabar įvairiomis formomis labai plačiai naudojamas mašininis mokymas (angl. Machine learning), didžiųjų duomenų analitika (angl. Big data) bei duomenų kasyba (angl. Data mining). Pavyzdžiui, šiuo metu ypač pastebima, jog įvairios mašininio mokymo technikos yra pritaikomos edukacinio turinio platformose, kuomet sistema geba pati rekomenduoti mokiniui, kokios srities ir lygio uždavinius jis turi spręsti, norėdamas pasiekti norimus tikslus. Mokytojui tai padeda efektyviai išnaudoti laiką, nes technologijos geba ištaisyti moksleivių darbus ir pateikti rekomendacijas, kokius mokymo metodus geriau naudoti, dirbant su konkrečiu moksleiviu.
Instituciniame lygmenyje, labai tikiuosi, kad Lietuva kuo greičiau pradės naudoti dirbtiniu intelektu paremtas sistemas, įspėjančias apie mokinio žinių lygio ir motyvacijos pasikeitimus. Žinant mūsų šalies demografinę situaciją, šios sistemos padėtų institucijoms laiku priimti reikiamus sprendimus. Kalbant apie inovacijas švietime, negalima nuošalyje palikti sparčiai tobulėjančios naujos medijos formos - virtualios realybės. Sąmoningai sakau, kad tai - inovacija, galinti daug daugiau, nei įsivaizduojame.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Švietimo kontekste virtuali realybė, visų pirma, yra nauja medijos forma, kuri padeda mokiniams geriau suprasti demonstruojamas sąvokas, atlikti simuliacijas, kurių realiame pasaulyje nebūtų įmanoma padaryti. Pavyzdžiui, pademonstruoti fizikines jėgas ir jų įtaką. Šiuo metu mokytojas gali savo kabinete turėti virtualią gamtos mokslų laboratoriją, su vaikais persikelti į bet kurią pasaulio vietą, gal net pora šimtų metų atgal, ir atlikti užsienio kalbos pokalbio simuliaciją kavinėje, besimokant naujų kalbų.
Kita skaitmeninio turinio vystymosi „stotelė“ bus VR/AR (virtuali/papildyta) realybė. Daugės skirtingų virtualios realybės platformų ir kanalų, todėl atsiras poreikis turėt vieną unifikuotą formatą, kuris bus naudojamas tarp platformų. Matant kitų technologijų raidą, ateityje turėtų kurtis atviro kodo sprendimai ir bendri standartai.
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas: skirtumai ir sąsajos
Socialinės inovacijos ir socialinis verslas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sinonimai. Tačiau pasak „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorės, „ChangeMakers‘ON“ įkūrėjos bei Europos socialinio verslumo ir inovatyvių studijų instituto vadovės Simonos Šimulytės, tai labai skirtingi terminai, kurių painiojimas inovacijų ekosistemai daro didelę žalą. Esminis skirtumas - socialinis verslas yra verslo modelis. Socialinės inovacijos - pokyčio, poveikio ir naujumo atspindys. Socialinės inovacijos yra bet koks sisteminis pokytis, kuriantis poveikį žmogui, visuomenei ar gamtai. Pavyzdžiui, jei švietimo sistema būtų pakeista 180 laipsnių, tai būtų didelė socialinė inovacija. Dar vienas pavyzdys - iš sėlenų gaminami suyrantys indai, iš rinkos stumiantys plastikinius indus.
Tuo tarpu socialinis verslas grąžina grąžą visuomenei ar gamtai - produktas gali būti net nesusijęs su socialiniais dalykais. Tarkime, aš gaminu batus, o klientui nupirkus vieną porą, kitą padovanoju socialiai remtinoms šeimoms. Ar gaminu ką nors iš atliekų, o dalį pajamų skiriu vandenynų valymui. Nebūtinai, tačiau aš esu linkusi manyti, kad tai yra labai svarbus komponentas, sistemingai siekiant socialinio pokyčio.
Technologijas, jų naują panaudojimo metodą, patobulinimą ar apjungimą galima patentuoti, tai suteikia tam tikrų garantijų. O nepatentuotas idėjas nukopijuoti labai lengva. Dirbdama startuolių ekosistemoje tas pačias idėjas ir siūlymus girdžiu nuolat, nebeaišku, kas pirmesnis. Reikėtų labai aiškaus sisteminio pokyčio sisteminiam pokyčiui. Didžioji dalis tų sistemų, kurias reikėtų laužyti ir keisti, veikia valstybiniu lygmeniu, todėl čia atsiranda didysis iššūkis inovatoriams, kaip veikiant sistemoje keisti sistemą. Lengviausia tai būtų daryti, jei startuoliai būtų valdžioje. Dabar, veikiant sistemoje, sistemą keisti labai sunku. Visgi, kuo daugiau mažų sisteminių pokyčių vyksta, tuo atsiranda daugiau spaudimo iš visuomenės ir pamažu viskas keičiasi į gera.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Socialinė ekonomika, jos principai ir vaidmuo inovacijose
Socialinė ekonomika (angl. social economy) - tai tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kuri taip pat yra susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos. Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė.
Pasaulyje nustatyti socialinės ekonomikos veiklos subjektai - kooperatyvai, savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos, kredito unijos), asociacijos ir fondai, socialinės įmonės. Socialinės ekonomikos pagrindinis tikslas - socialinė atsakomybė visuomenei. Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas, bei kuria savas socialines inovacijas. Socialinis verslas taip pat gerokai prisideda prie socialinės ekonomikos atėjimo į kiekvieną šalį, kaip pasaulyje yra sakoma „atidaro duris socialinei ekonomikai”, bet tai nėra pati socialinė ekonomika, o tik papildo ją tokia dalimi, kiek tai atliepia socialinius tikslus.
Šių SE dalyvių tikslas - naudojantis rinka tenkinti savo narių ar bendruomenės poreikius: gaminti prekes, teikti socialines ar draudimo paslaugas, paskirstyti lėšas. Sprendimų priėmimas ir visas pelno arba perteklinių lėšų paskirstymas nariams, turintiems po vieną balsą, nėra tiesiogiai susijęs su jų kapitalo įmokomis ar mokesčiais. Socialinė ekonomika taip pat apima juridinius asmenis, kuriems būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kurie teikia ne rinkos paslaugas namų ūkiams ir kurių perteklinių lėšų, jei tokių yra, negali nusavinti juos įkūrę, kontroliuojantys ar finansuojantys ūkio subjektai.
Socialinės inovacijos: požymiai, procesas ir mobilizacija
SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo. Socialinės inovacijos yra bet koks sisteminis pokytis, kuriantis poveikį žmogui, visuomenei ar gamtai. Socialinių inovacijų procesas dažnai prasideda nuo konkrečios problemos identifikavimo, pavyzdžiui, skurdo, socialinės atskirties, švietimo ar sveikatos priežiūros klausimų. Įvairios organizacijos, verslo įmonės, vyriausybinės institucijos ir pilietinės visuomenės grupės gali kartu dirbti siekdamos sukurti efektyvius sprendimus.
Vienas iš pagrindinių socialinių inovacijų bruožų yra jų gebėjimas mobilizuoti resursus ir žmones, kurie yra suinteresuoti pokyčiais. Tai gali būti savanoriai, socialiniai verslininkai ar net verslo lyderiai, kurie nori prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Socialinės inovacijos taip pat apima technologijų taikymą, kuris gali padėti spręsti socialines problemas. Pavyzdžiui, skaitmeninės platformos gali padėti sujungti žmones su paslaugomis, informacija ar resursais, o tai ypač svarbu bendruomenėms, kurios susiduria su izoliacija ar sunkumais prieiti prie tradicinių paslaugų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
SI požymiai yra šie: 1) veikimas atviras - dalijamasi turimomis žiniomis, 2) tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą, 3) dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai, 4) atliepia paklausą, 5) individualaus atvejo svarba - sprendimai pritaikyti vietos aplinkybėms, individo poreikiams. Visuomenės įtraukimas ir dalyvavimas yra esminiai socialinių inovacijų aspektai. Įvairių grupių nuomonės ir patirtys gali padėti sukurti veiksmingesnius sprendimus, kurie atitiktų tikruosius bendruomenių poreikius.
Lietuva: ekosistema, pavyzdžiai ir iššūkiai
Lietuvos socialinė inovacijų ekosistema yra dinamiška ir nuolat besivystanti struktūra, apimanti įvairias organizacijas, iniciatyvas ir bendruomenes, kurios siekia spręsti socialines problemas ir skatinti teigiamus pokyčius visuomenėje. Lietuvoje socialinės inovacijos dažnai orientuojasi į konkrečias problemas, tokias kaip socialinė atskirtis, skurdas, aplinkosauga, sveikatos priežiūra, švietimas ir kitos aktualios temos. Inovatyvūs sprendimai gali būti įvairių formų - nuo socialinių programų ir projektų, iki technologijų plėtros ir naujų verslo modelių.
Turime ir nuostabių socialinių inovacijų pavyzdžių. Pavyzdžiui, startuolis „Edukraftas“, perkeliantis ugdymo turinį į žaidimo „Minecraft“ žemėlapius, kad mokiniai su mokytojais mokytųsi įdomiai - žaisdami, o ne pildydami pratybų sąsiuvinius. Pavyzdys sveikatos srityje - startuolis „Mainletic“, kurio idėja gimė pandemijos pradžioje. Tai jau pilnai veikiantis įrankis, skirtas padėti darbdaviui pasirūpinti darbuotojų psichologine sveikata. Ekologijos srities inovacija Lietuvoje, bet ne pasaulyje - „CupCup“ daugkartinio naudojimo puodelių depozito sistema verslams ir renginiams.
Bendrąja prasme, pats didžiausias iššūkis įvairias inovacijas kuriantiems startuoliams šiandien yra stipri komanda ir bendras užsispyrimas išvystyti sprendimą iki galo. Labai dažnai nutinka, jog akys dega nevienodai, komanda subyra. Kita problema, kad komanda formuojama ne pagal kompetencijas, pasigendu bendros komandų ambicijos. Kalbant būtent apie socialines inovacijas, užsispyrimo prireikia dar daugiau, juk dažnu atveju tai yra ėjimas prieš srovę. Ir kaip visa apimantį ir kertinį iššūkį įvardinčiau, negebėjimą prisiimti atsakomybės. Nėra žodžio „turėtų“. Viskas, kas yra daroma su jausmu „turėtų“, „nes apsimoka“, „nes patogu“, yra baigtinis procesas ir neveda į jokį sisteminį pokytį. Ambicija ir noras pasiūlyti kitokį sprendimą - veda pirmyn.
„TechHub“ projektas yra susikūręs kaip mokslo ir verslo bendradarbiavimo platforma. Nesvarbu, ar ateini konsultuotis, ar patenki į pre-akceleratorių, gali būti tikras, kad gausi pagalbą iš visų sričių ekspertų. Rasi ir kas išmano socialines inovacijas, ir rinkodarą, ir pardavimus, ir technologinius produkto kūrimo aspektus. Jei esi mokslininkas, seniai sukūręs inovaciją, tačiau ją apleidęs, padėsime atrasti galimybes ją įvesti į rinką. Primename, kad norinčius savo idėją paversti inovacija Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti jau ketvirtajame „TechHub“ pre-akceleratoriaus cikle - tris mėnesius trunkančiuose intensyviuose mokymuose startuoliams ar ketinantiems juos įkurti.
Akademija ir mokymas: KTU pavyzdys
Tai - pirmoji Lietuvoje magistrantūros studijų programa suteikianti socialinių inovacijų kūrimo ir vystymo žinių bei gebėjimų. Programa vykdoma anglų kalba, derinant gyvas ir nuotolines paskaitas. Programoje suteikiamos inovatyviausios pasaulinės žinios apie pokyčių teorijas, į ateitį orientuotą prognozavimą, socialinių inovacijų dizainą. Studijų metu įgysite praktinių gebėjimų spręsti socialinius iššūkius tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Tai - viena iš nedaugelio KTU programų, siūlančių rinktis iššūkiais grindžiamo lankstaus mokymosi kelią, leidžiantį studijas pritaikyti pagal savo poreikius.
Mokslinių tyrimų mokymo kokybė yra žinoma tarptautiniu mastu. Magistrantūros studentai šiame universitete lavina kritinio mąstymo įgūdžius, padedančius jiems dirbti įvairiuose sektoriuose, įskaitant komercines įmones, viešąjį sektorių ir ne pelno siekiančias organizacijas. KTU išsiskiria šiuolaikišku požiūriu į socialines inovacijas ir tyrimus, suteikdamas studentams praktinius įgūdžius ir galimybę dirbti su realiais projektais. Šios programos studentai įgyja stiprius analitinius, problemų sprendimo ir tyrimų planavimo gebėjimus. Taip, KTU suteikia galimybę po magistrantūros tęsti sociologijos krypties studijas doktorantūroje. Universitete siūlomos plačios tyrimų galimybės, orientuotos į šiuolaikines socialines problemas, inovacijas ir technologijų poveikį visuomenei.
Globalus kontekstas ir Lietuvos vaidmuo
Globalus kontekstas apima įvairius socialinius, ekonominius, politinius ir ekologinius aspektus, kurie formuoja mūsų pasaulį. Šiame kontekste Lietuva, kaip nedidelė šalis Europos Sąjungoje, gali būti suprasta kaip mikrokozmosas, atspindintis platesnes tarptautines tendencijas ir iššūkius. Pirmiausia, socialinės inovacijos Lietuvoje dažnai kyla iš poreikio spręsti konkrečias socialines problemas. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai, tokie kaip senėjanti visuomenė ir migrantų srautai, reikalauja naujų socialinių modelių ir paslaugų. Ekonominiame kontekste Lietuva stengiasi diversifikuoti savo ekonomiką, mažindama priklausomybę nuo tradicinių sektorių. Tai skatina inovacijų sklaidą ir verslumo kultūrą, leidžiančią kurti naujas darbo vietas ir didinti gyventojų gerovę.
Politiniu požiūriu, Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautinėse organizacijose ir iniciatyvose, siekdama užtikrinti saugumą ir stabilumą regione. Šalis taip pat skatina demokratinių vertybių ir žmogaus teisių laikymąsi, kas yra esminis aspektas globaliame kontekste. Ekologiniu požiūriu, Lietuva susiduria su iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ir gamtos išteklių tvarumo užtikrinimas. Visi šie aspektai rodo, kad Lietuva gali būti ne tik stebėtoja, bet ir aktyvi dalyvė globalių pokyčių procese.
| Sritys | Inovacijų pavyzdžiai | Poveikis |
|---|---|---|
| Švietimas | Edukraftas, VR mokymai | Įtraukumas, geresnis konceptų supratimas |
| Sveikata | Mainletic | Darbuotojų psichologinė sveikata, prevencija |
| Ekologija | CupCup depozito sistema | Atliekų mažinimas, tvarūs renginiai |
| Ekonomika | Socialinis verslas | Socialinė integracija, darbo vietos |
Visuotinai pripažinta, kad žmogus yra socialinė būtybė, jai būdingos kolektyvinės gyvenimo formos. Socialinė ekonomika kuria savąjį BVP per verslinę kooperaciją ir vartojimą. Socialinė ekonomika veikia sistemiškai ir yra bendrosios šalies ekonomikos sistemos dalis. Sistema pasižymi savybėmis, kurių paskiri ją sudarantys elementai neturi. Socialinė ekonomika taip pat apima juridinius asmenis, kuriems būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė.
Inovacijų plėtra reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir atvirumo naujoms idėjoms. Lietuvoje socialinės inovacijos pastaraisiais metais tapo svarbiu elementu, skatinančiu socialinį pokytį ir bendruomenių stiprinimą. Nepaisant iššūkių - riboto finansavimo, žinių sklaidos ir komandos formavimo problemų - Lietuva turi potencialą tapti lyderiu socialinių inovacijų srityje, pasinaudodama savo unikaliomis kultūrinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis savybėmis.
tags: #socialiniai #pokyciai #ir #novacijos