Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje gausu iššūkių ir nuolatinių pokyčių, vaikų dienos centrai (VDC) atlieka itin svarbų vaidmenį. Jie ne tik užtikrina vaikų priežiūrą ir užimtumą, bet ir padeda formuoti jų pozityvų elgesį, ypač vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip VDC gali veiksmingai ugdyti vaikų pozityvų elgesį, kokie metodai yra naudojami ir kokie iššūkiai iškyla šiame procese.
Socialinės Atjautos Būtinybė
Spartėjantis gyvenimo tempas, informacijos gausa ir nuolat besikeičiantis pasaulis, kelia naujus iššūkius tėvams, ugdant ir auklėjant savo vaikus. Šiuolaikinė visuomenė ir globalizacija skatina žinių visuomenės kūrimąsi, žmogiškųjų išteklių migraciją ir kitas socioekonomines problemas. Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribiuose, stokojančių galimybių savarankiškai naudotis visuomenės ištekliais. Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų turi galimybę lankyti vaikų dienos centrus.
Tai rodo, kad pagalbos poreikis yra didelis, o prieinamumas ribotas. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) dažnai imasi iniciatyvos įgyvendinti socialines inovacijas, tačiau joms trūksta finansavimo, pasitikėjimo ir visuomenės įsitraukimo. Siekiant padėti socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams įveikti krizes ir projektuoti sėkmingus gyvenimo scenarijus, vaikų dienos centruose vyko inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai.
Pagrindiniai Ugdymo Metodai
Vaikų dienos centruose taikomi įvairūs ugdymo metodai, siekiant užtikrinti visapusišką vaiko asmenybės ugdymą. Toliau pateikiami dažniausiai naudojami metodai:
- Montessori Ugdymas: Orientuotas į savarankiškumą, patirtinį mokymąsi ir individualų vaikų vystymąsi. Vaikai skatinami tyrinėti aplinką, mokytis savo tempu ir pasitelkti natūralų smalsumą.
- STEAM/STREAM Integravimas: Integruoja įvairias disciplinas (gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus, matematiką), skatina analitinį ir kūrybinį mąstymą.
- Projektinis Mokymasis (PBL): Apjungia teoriją ir praktiką, skatina mokinius spręsti realaus pasaulio problemas ir mokytis bendradarbiaujant.
Inovatyvūs Pozityviosios Socializacijos Mokymai
Vaikų dienos centruose vykdomi inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai, kurie išsiskiria organizavimo forma: jie vyksta diskutuojant ir analizuojant gyvenimo situacijas bei projektuojant sėkmingus jų scenarijus. Pasitelkiami patyriminio mokymosi elementai ir išgyvenimo pedagogika, kai mokymai vyksta nestandartinėse erdvėse.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Šeimos įgalinimo mokymai, paremti mokymosi darant (angl. learning by doing) principu, yra veiksminga priemonė siekiant stiprinti šeimų gebėjimus spręsti problemas ir kurti pozityvius santykius. Tokie mokymai suteikia galimybę tėvams ir vaikams kartu dalyvauti veiklose, mokytis naujų įgūdžių ir patirti teigiamų emocijų.
Vaikų Dienos Centras „Navininkai“: Pozityviosios Socializacijos Pavyzdys
Vaikų dienos centras „Navininkai“ Aukštadvaryje yra puikus pozityviosios socializacijos pavyzdys. Dalis socialinės rizikos šeimų grupės vaikų laisvalaikį po pamokų leidžia šiame centre jau nuo 2005-ųjų. Vasaros stovyklose vaikai susiburia ir periima lektorių atsivežtas teigiamas emocijas bei žinias, kuriomis jie noriai dalinasi su vaikais ir jų tėvais.
Mokymų metu vaikai ir tėvai ne tik žaidžia, sportuoja, šoka, dalinasi, mokosi, bet ir bando išgirsti bei klausytis, ką jiems pasakoja mokymus vedantys lektoriai. Šeimos įgalinimo mokymus organizuoja „Vaikų ugdymo“ socialinė darbuotoja Vida Marija Poškienė, kuriai talkina psichologas Darius Navaslauskas, organizuojantis orientacinius žygius, ir teatro edukologė Simona Artimavičiūtė, besirūpinanti pozityviosios socializacijos įgalinimu per kultūrinius-edukacinius užsiėmimus.
Lektoriai Auga Sutkutė ir Povilas Toliušis vaikams veda kino pamokas ir demonstruoja filmų kūrimo subtilybes. Smuikininkas Algirdas Šochas atskleidžia smuiko paslaptis ir moko vaikus teisingai laikyti instrumentą. Treneris Klaidas Janeika veda vaikams profesionalią rankinio treniruotę, o sportininkai Eryk Tatol ir Eividas Žemaitaitis supažindina vaikus su japonų kovos menų, tokių kaip dziudo, karatė, kunfu, subtilybėmis.
Dauguma programoje dalyvavusių lektorių - buvę Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ar socialiniai partneriai. LEU profesorė G. teigia, kad jos svajonė - kad toks kūrybinis vaikų ir tėvų džiaugsmingas klegesys užpildytų kiekvieną vasarą ir kitų atostogų metu ištuštėjusias mokyklas, universitetus, mokymo bazes. Kasmet didėjantis savanorių būrys bei studentų ir ALUMNI parama patvirtina, kad esame teisingame kelyje.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Šeimos Įgalinimo Paslaugų Plėtra
Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ metu buvo teikiamos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms. Šios paslaugos apima:
- Kontakto su vaiku/šeima užmezgimas: Užmegzti pozityvų ryšį su vaiku/šeima bei apibūdinti pagrindinę problemą.
- Vaiko lūkesčių pasitikslinimas: Paaiškinti vaikui, kokius jo lūkesčius jis galės pateisinti, o kokių - ne.
- Ankstesnių bandymų spręsti problemą išsiaiškinimas: Išsiaiškinti, kaip anksčiau vaikas bandė spręsti problemą, naudojant atvirus klausimus.
- Naujų problemos sprendimo būdų paieška: Taikant „smegenų šturmo“ metodą, pasiūlyti vaikui sugalvoti kuo daugiau galimų problemos sprendimo būdų.
- Susitarimas su vaiku dėl pasirinkto sprendimo įgyvendinimo ateityje: Užsibrėžti realistinius tikslus ir užtikrinti vaiką, kad visus savo pasiekimus ir nesėkmes jis galės aptarti su specialistu.
- Sesijos užbaigimas: Paprašyti vaiko/šeimos apibendrinti tai, kas vyko jų susitikimo metu: kas svarbaus vyko, ką vaikas suprato, kokie yra jo artimiausi planai ir pan.
Svarbu vengti pernelyg nukreipiančių, uždarų klausimų, skatinančių vaiko nesaugumą ir pasipriešinimą. Klausimai turėtų atitikti vaiko brandos lygį. Rekomenduojama neuždavinėti vaikui vienu metu kelių klausimų, o po gauto atsakymo geriau iš pradžių apibendrinti tai, ką pasakė vaikas, o tik po to užduoti kitą klausimą.
Tėvų Įtaka Vaikų Socializacijai
Tėvų vaidmuo vaikų socializacijoje yra itin svarbus. Vaikai, kurie artimai bendrauja su tėvais, rečiau įsitraukia į rizikos veiklą. Todėl tėvams rekomenduojama:
- Būti kartu su vaikais: Rasti laiko būti kartu su savo vaikais, įvesti taisyklę reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku.
- Domėtis vaiko gyvenimu: Nebijoti paklausti, kur vaikas eina ir su kuo jis bendrauja, susipažinti su vaiko draugais, jų tėvais, sužinoti jų užsiėmimus.
- Būti atviriems diskusijoms: Užduoti vaikams įvairiausius klausimus, atidžiau klausytis, klausti skatinti klausti. Leisti vaikams išsakyti savo nuomonę šeimyniniais klausimais.
- Būti pavyzdžiu: Būti gyvu savo vertybių pavyzdžiu: rodyti užuojautą, nuoširdumą, gerumą ir atvirumą. Žinoti, kad nėra tokio dalyko kaip „daryk taip, kaip aš sakau, bet nedaryk taip, kaip aš darau“.
- Girti už gerą elgesį: Geras žodis tinkamu laiku gali sumažinti vaiko norą bandyti narkotikus. Todėl tėvai turėtų atsilyginti vaikams už gerą elgesį iškart.
- Nustatyti taisykles: Nustatyti taisykles ir iš anksto aptarti bausmes už taisyklių laužymą. Neleisti taisyklių laužytojui likti nenubaustam ir nekeisti taisyklių, nekurti naujų ir sunkesnių bausmių.
- Kontroliuoti: Karts nuo karto tikrinti vaikus, pavyzdžiui, duoti jiems telefono kortelę, pranešimų gaviklį ar mobilų telefoną, prieš tai perspėdami apie sąskaitų limitus ir naudojimąsi telefonais mokykloje.
Vaikų Dienos Centrų Svarba ir Iššūkiai
Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį didinant rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę. Juose vaikai gali pavalgyti, paruošti pamokas, jaustis saugūs. Tačiau jų vis dar trūksta, stokojama bendradarbiavimo tarp institucijų, darbo ne tik su vaikais, bet ir su pačiomis šeimomis. Reikia daugiau pasitikėjimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir valdžios dėmesio į šias problemas.
Nevyriausybinės organizacijos gali užtikrinti efektyvią vaikų dienos centrų plėtrą, padėti spręsti socialines problemas. Jos gali būti lyg tiltas, kuris sujungtų iki šiol labai sunkiai tarpusavyje bendraujančias žinybas ir ministerijas.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Problemas nevyriausybinėms organizacijoms sukelia ir įstatyminė bazė. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerija turi parką geltonų mokyklinių autobusiukų, kuriais būtų galima nuvežti vaikus į dienos centrus, tačiau tokios paslaugos ministerija negali suteikti dėl įstatymų.
Dienos centrai galėtų pasitarnauti kaip vieta, kur būtų teikiamos šeimos įgalinimo paslaugos, šeima ir vaikas būtų ugdomi kultūros ir pilietiškumo prasme, suteikiamos ne tik bazines paslaugos - maitinimas, galimybę paruošti namų darbus. Šeimos įgalinimas turėtų būti ne fragmentinis, o nuolatinis. Svarbu ugdyti ne tik vaikus, bet ir jų tėvus, užtikrinti tarpžinybinį bendradarbiavimą.
Dalis vaikų negauna maitinimo dienos centruose, neturi galimybės nuvykti į dienos centrą. Jeigu valstybė suteikia vaikui nemokamus pietus, tai kodėl valstybė negali suteikti ir vakarienės vaikui? Autobusiukų yra, vaikas gali būti nuvežtas į centrą. Visas priemones turime, bet jų nepanaudojame, nebendradarbiaujame tarpusavyje.
Sėkmingi Projektai
Veiklos įgyvendinamos pagal Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialo VDC „Navininkai“ projektą „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“. Projekto metu įkurtas vaikų dienos centras Čižiūnuose, o metų pabaigoje tokį centrą planuojama įkurti ir Vilniuje. Projektas finansuojamas 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo, Lietuvos valstybės, projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis.
Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos filialas vaikų dienos centras „Navininkai“ - socialinių paslaugų įstaiga, savo veiklą pradėjusi 2005-aisiais, tačiau oficialiai įregistruota 2007 metais Aukštadvaryje. Centras teikia kompleksines socialines ir ugdymo(si) paslaugas, psichologinę, dvasinę ir materialinę pagalbą rizikos grupės vaikams ir socialinės rizikos šeimų vaikams bei pačioms šeimoms.
Vaikų dienos centrą „Navininkai“ lanko patys įvairiausi vaikai - pirmokai ir jau baigiantys pagrindinę mokyklą, gyvenantys Aukštadvaryje ir augę gretimuose miesteliuose, kilę iš gausių šeimų ir vienturčiai. „Navininkai“ lankantys vaikai ir jaunimas lavina individualius kūrybinius, sportinius ir mokslinius gebėjimus. Vasarą daugiau laiko skiriama kūrybiškam ir sportiniam ugdymui: rengiamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, sporto žaidimai, paskaitos ir kelionės po vietinius ir aplinkinius lankytinus objektus. Jų metu ugdomi komandinio darbo, lyderystės ir socialiniai įgūdžiai.
Dienos centras „Navininkai“ siekia suteikti sąlygas individualiam tobulėjimui per platų spektrą vaikams siūlomų neformalaus ugdymo metodų ir ugdymosi priemonių, per žaidimus, mokymus, kūrybines dirbtuves ar patyriminius mokymus. Daug dėmesio skiriama tolerancijai ir bendruomeniškumui. Dienos centre siekiama sukurti saugią ir jaukią erdvę vaikams, kur jie galėtų jaustis stiprios ir juos palaikančios bendruomenės dalimi, į kurią jie norėtų kasdien sugrįžti. Veiklos orientuotos į aktyvumą ir pozityvius įgūdžius.
Kitų Organizacijų Pavyzdžiai
Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“: Nevyriausybinė organizacija, įkurta 1996 metais Vilniuje. Teikia socialinės globos paslaugas nepilnamečiams vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos užimtumo paslaugas vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose, ruošia ir ugdo vaikus kokybiškam gyvenimui, teikia konsultavimo, palaikymo, apgyvendinimo paslaugas rizikos vaikams jų savarankiško gyvenimo pradžioje.
Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokykla: Darbą su rizikos grupės vaikais ir jų šeimos nariais pradėjusi 1993 metais, skirta bendrojo lavinimo mokykloje nepritapusiems, mokymosi motyvų stokojantiems 12-18 metų vaikams.
„Boenheten AS“: Organizacija, registruota valstybėje donorėje Norvegijoje, nuo 2004 metų siekianti didinti rizikos grupės vaikų ir jų šeimos narių gerovę.
Dvikalbystės Ugdymas
Dvikalbystė - tai dovana vaikams, tad šįkart vėl apie tai kalbėsime. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje siekis.
Dvikalbystės Tipai
- Ankstyvoji dvikalbystė - kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje.
- Nuoseklioji dvikalbystė - antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją.
- Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas- abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“.
- Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.
Patarimai Dvikalbių Vaikų Ugdymui
Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę. Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai.
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi. Kurkite pasaką. Pradėti galite: „Gyveno kartą šeima: nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažasis“. Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Atspėk ką sugalvojau! Tik nesakyk TAIP/NE. Klausykite audio knygas. Sukurkite šeimos lėlių teatrą (panaudokite namie turimus žaislus) ir pastatykite spektaklį. Ruoškite, pieškite, aplikuokite šeimos laikraštį. Kurkite istoriją. Kiekvienas paeiliui sugalvodamas po sakinį, sukursite savo unikalų pasakojimą.
Pozityvus Auklėjimas
Pozityvus auklėjimas - tai vaikų auklėjimo būdas, grindžiamas pagarba vaiko teisėms, jo sveikam vystymuisi ir dalyvavimui priimant su juo susijusius sprendimus. Tai nėra nei nuolaidžiavimas, nei bausmės taikymas, o veikiau kryptingas ugdymas, skatinantis vaiko savarankiškumą, emocinę brandą ir socialinius įgūdžius.
Kas yra „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“?
„Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ - tai Kanadoje prof. dr. Joan Durrant sukurta programa, paremta naujausiais vaikų emocinės, socialinės ir neurologinės raidos tyrimais. Ji skirta tėvams, globėjams bei su šeimomis dirbantiems specialistams.
Nėra lengva kaskart tinkamai sureaguoti sudėtingose situacijose su vaikais. Daug paprasčiau tampa, kai tam pasiruošiama iš anksto, apmąstant galimus variantus. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, įgyvendindama programą „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ Lietuvoje, organizuoja mokymus specialistams, dirbantiems su tėvais ir globėjais.
Mokymų tikslas - parengti grupių vadovus (fasilitatorius), kurie galės vesti šios programos užsiėmimus tėvams. Užsiėmimus tėvams ir globėjams ir kt. Užsiėmimų ciklą tėvams sudaro 9 susitikimai, kurių vieno trukmė - 2 val., bendra trukmė - 18 val. Gilinamasi į vaikų raidos ypatumus, atsižvelgiant į jų amžių bei vystymosi stadijas.
Pozityvus Ugdymas
Ar kada nors esate „užtikę“ vaiką, darantį kažką gero? Ar esate kalbėję pozityviai apie savo kolegas jiems to negirdint? Kada ir kaip jums pavyko mokymosi aplinkoje sukurti teigiamą, įkvepiančią, gyvybingą atmosferą?
Pozityvus ugdymas grindžiamas pozityviąja psichologija. Tai mokslo šaka, ieškanti atsakymų į klausimą „Kokie veiksniai skatina asmenis ir bendruomenes klestėti?“. Daugiausia dėmesio skiriama asmens stipriosioms savybėms, gabumams, galimybėms, pasiekimams ir gebėjimams, o ne klaidoms ir problemoms.
Pozityvioji pedagogika - tai požiūris į mokymą ir švietimą, o jo centre - vaiko gabumai, stipriosios savybės ir bendra gerovė. Šios pedagogikos šakos tikslas - sukurti įkvepiančią mokymosi aplinką, kurioje mokiniai galėtų klestėti ir atskleisti visą savo gebėjimų potencialą.
Pozityvaus ugdymo esmė - stipriosios savybės ir skatinimas. Tai požiūris, kuriuo siekiama per draugišką ir konstruktyvią sąveiką stiprinti vaiko holistinę raidą. Šiuo požiūriu akcentuojama vaiko savivertės auginimo, emocijų valdymo, bendradarbiavimo įgūdžių ugdymosi svarba.
Pozityvioji pedagogika taip pat telkia dėmesį į kiekvieno vaiko stipriųjų savybių atskleidimą ir jų taikymą mokymosi procese. Stipriosios charakterio savybės (jų klasifikacija pateikiama apžvalgoje VIA (angl. Values in Action) (Park ir Peterson, 2006) padeda vaikams išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir sustiprinti savo teigiamą įvaizdį. Šias stipriąsias savybes galima aptarti ir su mokiniais. Stipriųjų savybių pripažinimas didina norą mokytis ir bendrą gerovę, taip pat stiprina bendruomenę.
Psichologas Lawrence‘as J. Cohen‘as laikosi nuomonės, kad vaiko nepriimtina elgsena beveik visais atvejais susijusi su ryšio su kitais žmonėmis stoka. Remiantis pozityviosios pedagogikos principais, vaiko ir suaugusiojo stipraus ryšio kūrimas - tai dar vienas reikšmingas švietimo ir auklėjimo aspektas. Geras pedagogas investuoja į ryšį, taigi į geresnį vaiko poreikių atliepimą, aktyvų klausymąsi, pagarbos ugdymą, dalyvavimą ir priėmimą.
L. J. Cohen‘as pristatė sąvoką „emocijų puodelis“, paaiškinančią emocijų poveikį mokymuisi. Dienos eigoje emocijų puodelis ištuštėja dėl ryšio stokos, nesėkmių, sunkių emocijų ar nuovargio. Kuo jis tuštesnis, tuo didesnė tikimybė, kad gali pasireikšti nepageidaujamas vaiko elgesys.
Kitas labai svarbus su ryšiu susijęs pozityvaus ugdymo aspektas - „užbėgti už akių“. Proaktyvus ugdymas apima tai, kad mokiniams informacija pateikiama iš anksto, taip jiems padedant pasirengti ateičiai ir išvengti problemų, kylančių dėl komunikavimo ar žinių stokos. Dar vienas pozityviosios pedagogikos kertinis akmuo - empatiška lyderystė ir pozityvios ribos. Vaikų poreikiai ir pageidavimai yra svarbūs, o vaikai turi teisę reikšti savo nuomonę ar jausmus ir būti išgirsti. Tačiau sprendimus priima suaugusieji, jiems tenka ir atsakomybė už susiklosčiusias aplinkybes. Beribės pasirinkimo galimybės, neapibrėžtumas ir pernelyg intensyvus derėjimasis gali vaikui sukeli stresą ir nesaugumo jausmą.
Mokymasis gali atnešti nemažai iššūkių, tad mokiniams ugdymosi kelionėje tenka patirti įvairių sunkumų. Labai svarbu, kad mokytojai empatiškai ir supratingai reaguotų į mokinių poreikius.
Labai svarbus pozityviosios pedagogikos aspektas - skatinti mokinį dalyvauti. Mokiniai aktyviai dalyvauja nustatant jų mokymosi tikslus ir vykdant tikslų siekimo stebėseną. Kad klasėje paskatintų pageidaujamą elgseną, mokytojai gali teikti pozityvią pagalbą. Pagirti, paskatinti ir atlyginti už gerą darbą - veiksmingi mokinių motyvavimo būdai.
Pozityvaus ugdymo sistemoje pabrėžiamas į sprendimą orientuotas požiūris. Mokytojai turėtų ne telkti dėmesį į klaidas, o padėti mokiniams siekti išsikeltų tikslų. Mokytojai turi galimybę stipriai paveikti mokinio savivertę. Atviras bendravimas klasėje padeda užtikrinti sklandesnį mokymosi procesą ir didesnę mokinių gerovę. Mokytojai turėtų skatinti mokinius reikšti nuomonę ir užduoti klausimų. Mokytojai atsakingi už tvarką klasėje ir mokymosi aplinkos saugumą. Šuo tikslu turi būti nustatytos aiškios taisyklės ir ribos.
Galiausiai pozityvioji pedagogika gali padidinti mokinių motyvaciją mokytis, akademinę sėkmę ir gerovę, taip pat jiems padeda išsiugdyti pasitikėjimą savimi, problemų sprendimo ir socialinių įgūdžių, reikalingų norint sėkmingai eiti gyvenimo keliu. Pozityvioji pedagogika suteikia gaires, kaip ugdymo procese dėmesį sutelkti į mokinių gabumus, bendradarbiavimą ir palankią atmosferą, taip sudarant mokiniams lengvesnes sąlygas siekti savo tikslų ir mėgautis mokymosi procesu.
Ikimokyklinio Ugdymo Principai
Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.
Ikimokyklinio Ugdymosi Sritys
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:
- „Mūsų sveikata ir gerovė“
- „Aš ir bendruomenė“
- „Aš kalbų pasaulyje“
- „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
- „Kuriu ir išreiškiu“
Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.
Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.