Valstybinis pensijų fondas: kas tai?

Pensijų fondai - tai investiciniai fondai, kurių tikslas yra generuoti papildomas pajamas asmeniui senatvėje. Tokie fondai yra itin svarbūs išsivysčiusiose ekonomikose, kur gimstamumas nedidelis, o visuomenė sparčiai sensta. Vakarų Europoje šių fondų sistema stipriai išvystyta, o tuose fonduose sukauptos milžiniškos lėšos. Tuo tarpu Lietuvoje pensinių fondų istorija dar palyginti jauna, ir visą mūsų pensinę sistemą galima vadinti tik užuomazgomis.

Pasaulyje yra gan skirtingų tokio tipo fondų sistemų. Taip pat skirtingos šių sistemų kryptys yra JAV ir Europoje. JAV pensijų fondais dažniausiai rūpinasi bendrovės, savo darbuotojams kaip dalį darbo užmokesčio siūlydamos įvairius pensinius planus.

Lietuvos pensijų sistemos pakopos

Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos:

• I pakopa - tai yra standartinė valstybinė pensijų sistema. Čia „Sodra“ iš gyventojų renka VSD (valstybinio socialinio draudimo) mokestį, kuris perskirstomas „Sodros“ biudžete, ir didžioji dalis jo nukeliauja dabartinių pensininkų pensijoms, o likusi dalis kitoms socialinėms išmokoms. I-oje pakopoje lėšos nėra kaupiamos - čia jos paprasčiausiai surenkamos ir išmokamos.
• II pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai. „Sodros“ į pensijų fondą pervedamą pensijų įmoką sudaro dvi dalys: įmoka nuo Jūsų atlyginimo ir skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Gyventojas pats renkasi ar nori dalyvauti šioje sistemoje ar ne. Dalyvavimo II-oje kaupimo pakopoje taisyklės buvo jau ne kartą keistos, o 2019 metais jos vėl keičiasi iš esmės.
• III pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai. Atidėdami periodiškai ir kaupdami III pakopos fonduose, iki pensijos galite sukaupti pakankamai, kad gyventumėte patogiau. Asmuo taupo pensijai savarankiškai, naudojantis tam tikromis valstybinėmis lengvatomis. Visą ar dalį įmokos gali mokėti Jūsų darbdavys.

I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc. Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų.

II pakopos pensijų fondas

2019 metais II-os pakopos principas bus toks: 1,8%+0,3%: pačio asmens dalis pervedama iš atlyginimo lygi 1,8% (pasirinktinai 3%, taip pat palaipsniui didėja iki 3% 2023 metais), bei skatinamoji įmoka iš biudžeto lygi 0,3 proc.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos magistro programos

Norint atsisakyti tolimesnio II-os pakopos pensijos kaupimo, reikia per 6 mėnesius nuo metų pradžios parašyti prašymą pensijų fondą valdančiai bendrovei.

Gyventojai apsisprendę pasitraukti iš II-os pakopos pensijų fondo, tai galės padaryti nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos. Tokiu atveju jie galės atsiimti savo sumokėtas įmokas ir investicinį pelną, tačiau neatgaus valstybės (Sodros) įmokų, už kurias bus priskaičiuojami papildomi „Sodros“ pensijų apskaitos vienetai to asmens valstybinei pensijai.

Pensijų fondų valdymas

Tiek II-os pakopos, tiek ir III pakopos pensiniai fondai yra valdomi privačių bendrovių. Tokius fondus valdyti gali tik tam licenciją turinčios Valdymo įmonės, o tokią licenciją išduoda Lietuvos bankas (anksčiau išduodavo Vertybinių popierių komisija).

Nesvarbu ar tai II-os pakopos, ar III-ios pakopos pensijos kaupimas, gyventojas gali pasirinkti pageidaujamą investicinio fondo rizikingumą, pasirinkdamas labiausiai tinkamą fondo kryptį.

Investavimo strategijos

• Konservatyvūs - investuojantys į obligacijas. Tai fondai, kurie gali investuoti tik į valstybines (ES arba EBPO šalių) obligacijas bei indėlius - patys saugiausi. Didelės grąžos iš jų tikrai tikėtis neverta, ir jie net visuomet aplenks realią infliaciją.
• Mišrūs - investuojantys tiek į obligacijas, tiek į akcijas. Šie pensijų fondai dalį investicijų nukreipia į akcijas, dalį į įmonių bei valstybių obligacijas.
• Agresyvūs - investuojantys į akcijas. Tai aukščiausios rizikos pensijų fondai. Ilguoju laikotarpiu tokia investavimo strategija atneša didžiausią grąžą, tačiau dideli svyravimai taip pat gali sukelti nemažai galvos skausmo.
• Gyvenimo ciklo strategija - jos principas nesudėtingas, sukuriama keletas fondų, suskirstant juos pagal rėžius, taikomus tam tikram gyventojų amžiui. Iki kol gyventojui lieka keliolika metų iki pensijos, iš esmės beveik visa lėšų dalis investuojama į akcijas. Artėjant prie pensinio amžiaus, nuosekliai didinama obligacijų dalis.

Pagrindinis argumentas dėl rizikos lygio pasirinkimo turėtų būti laikotarpis likęs iki pensijos: jei likęs mažiau nei dešimtmetis - derėtų apsistoti ties konservatyviu investavimu. Laikui bėgant pasirinktą kryptį galima nesunkiai pakeisti kita.

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

Teoriškai, geriausia kilimo laikotarpiu investuoti į agresyvius investicijų fondus, o kritimo laikotarpiu - į konservatyvius.

Pensijos išmokėjimas

Kalbant apie II-os pakopos pensijų fondus, jų sukauptais pinigais galima pradėti naudotis tik suėjus pensiniams amžiui (įskaitant išankstinę pensiją). Šiuo metu metu pensinis amžius vyrams ir moterims skirtingas, bei kintantis - jei nežinote, kada išeisite į pensiją, pasinaudokite pensijinio amžiaus skaičiuokle.

Galimi būdai atsiimti sukauptas lėšas:

• Suėjus pensiniam amžiui atsiimti sukauptą sumą iš karto. Šis būdas galimas tik tuo atveju, jei sukaupta suma neviršija tokios sumos, pagal kurią bazinis anuitetas iš II-os pakopos pensijų fondo būtų lygus pusei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (2017 10 metais bazinė pensija sudarė 130 EUR) - kad būtų lengviau įsivaizduoti, apytiksliai galima orientuotis į tai, jog 65 metų į pensiją išeinančiam asmeniui fonde sukauptos sumos dydis turėtų būti mažesnis nei 11 tūkst.
• Atsiimti pensiją anuiteto būdu. Anuitetas - tai kasmėnesinė (teoriškai gali būti mokama iki karto per tris mėnesius) išmoka asmeniui iki gyvos galvos.

Tuo tarpu, kalbant apie III-os pakopos pensijų fondus, pinigų atsiėmimo tvarka kiek skiriasi nuo II-osios pakopos.

Problemos Lietuvos pensijų sistemoje

Lietuvos pensijų sistemoje daug problemų. Pirmiausia, yra sudėtingas pats kaupiamų senatvės išmokų kūrimo etapas - norint, kad pensijos būtų kaupiamos ateičiai iš valstybės (ar „Sodros“) lėšų, tam reikia skirti dalį lėšų iš dabar surenkamų mokesčių.

Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas: kas tai?

Tą problemą dar labiau gilina sparčiai senstanti visuomenė, ir išvažiuojantys iš šalies darbingi žmonės. Kita savarankiško kaupimo problema yra dažni pokyčiai ir sistemos nestabilumas.

Visos tokios ilgalaikės sistemos turi būti grįstos absoliučiu pasitikėjimu, o koks gali būti pasitikėjimas pensijų fondais, kai sistemos esmė kartas nuo karto pakeičiama? Net ir paskutinė koalicija Lietuvoje žada į sistemą įnešti daug naujovių.

Vis tik, jos neturėtų paliesti tų, kurios kaupia lėšas ir privačiomis lėšomis (pervedant nustatytą dalį tiesiai iš darbo užmokesčio), kas būtų pasikėsinimas į privačias lėšas.

Kadangi nuo kitų metų laukia didelės pensijų sistemos permainos, klausimas kiek sistema išliks populiari, ir naudinga didžiajai daliai būsimų pensininkų?

Šiandien Jūsų sprendimas pradėti papildomai kaupti pensijai - pirmas žingsnis link didesnių pajamų senatvėje. Nuo 2026 m. Su pensijų reforma susijusius prašymus bus galima pateikti nuo 2026 m.

Svarbu: dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės mūsų šalies visuomenė „sensta“ - būsimų pensininkų skaičius auga smarkiau nei būsimų mokesčių mokėtojų, todėl „Sodros“ mokama pensija mažėja.

tags: #valstybinis #pensiju #fondas