Vis dar kyla nemažai klausimų ir diskusijų apie tai, kas yra socialinis verslas. Socialins verslas tai tarsi hibridas tarp nevyriausybinės organizacijos ir verslo. Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.
Socialinis verslas apima tris pagrindinius aspektus: verslumo (nuolatinė ūkinė komercinė veikla), socialinį (socialinių tikslų siekimas) ir valdymo (ribotas pelno paskirstymas, skaidrus valdymas).- Ministro įsakymas dėl socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo, 2015 m Nr.
Socialinis verslas - tai verslo modelis, pagal kurį išnaudojant rinkos mechanizmą pelno siekimas susiejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, ir pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Augantis bendras Lietuvos verslumo lygis kuria tinkamą terpę socialinio verslo plėtrai Lietuvoje. Ūkio ministerija, siekdama skatinti socialinį verslą, parengė socialinio verslo gidą.
Socialinio verslo pirminis tikslas aiškus ir pamatuojamas socialinis poveikis visuomenei. Tradicinis verslas gali būti socialiai atsakingas, bet tai nėra jo pagrindinė misija. Reguliarios komercinės veiklos vykdymas atskiria socialinį verslą nuo tradicinių nevyriausybinių organizacijų, kurios siekia socialinio tikslo bet pilnai neišsilaiko iš komercinės veiklos.
7 socialinių įmonių pavyzdžiai | Ne pelno siekiančios organizacijos arba verslo pradžia
Socialinio verslo veiklos sritys
Socialiniam verslui būdingas labai platus veiklos spektras. ES valstybėse narėse socialinis verslas dažniausiai veikia trijose srityse: integracijos į darbo rinką, asmeninių paslaugų ir socialiai atskirtų vietovių vystymo.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinio verslo organizacijos
Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą. Tokie verslai dažnai taiko novatoriškus principus kurdami produktus arba paslaugas ar organizuodami savo darbą bei gamybą.
Socialinis verslas gali veikti įvairiom formom, tačiau nuo tradicinio verslo modelio skiriasi tuo, kad pirminė jo misija yra socialinis poveikis ir nauda visuomenei - opių socialinių problemų arba rinkos nepakankamumo mažinimas ar švelninimas - o ne akcininkų pelno maksimizavimas, todėl didžioji dalis uždirbto pelno pirmiausiai naudojama socialinių tikslų įgyvendinimui, t. y.
Socialinė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy). Socialinę ekonomiką sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“.
Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. Socialinė ekonomika įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų arba 4,5 proc.
Šiandieninė ekonomika apima tris atskiras sritis: privatų sektorių, viešąjį sektorių ir socialinę ekonomiką (angl. social economy).
Taip pat skaitykite: Vilniaus rajono socialinio verslo plėtra
Socialinio verslo pavyzdžiai
Jei ieškote socialinių verslų Lietuvoje pavyzdžių, galite juos atrasti mūsų YouTube kanale: Lietuvos socialinio verslo asociacija. Turite video apie savo socialinį verslą?
Grupė iniciatyvių žmonių, kurie kuria modernų ir aplinkai draugišką bendruomenės edukacijos centrą - „Miesto Laboratorija“ Sapiegų parke, Antakalnio mikrorajone, Vilniuje. Senjoro - organizacija, siekianti kurti pozityvią senatvę. Organizacija yra didžiausias nevalstybinis pagalbos namuose paslaugų teikėjas Lietuvoje. Inovatorių slėnis- vieta, kurioje vėl galėtum pasijusti čia ir dabar. Įgūdžių laboratorija - tai mėnesio trukmės stovyklos sunkumus patiriantiems jauniems žmonėms. “Padirbtuvės” - tai atviros dirbtuvės susitikti, bendrauti, dalintis bei kurti. Vieta, kur žmonės gali realizuoti savo idėjas. Tai, ko namie nedarai, nes bijai ištepti kilimą ar pridulkinti virtuvėje. „Pirmas blynas“ - tai socialinis blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia. Kiekvienas užsukęs čia sutinkamas su šypsena. „Pirmo blyno“ meniu sudaro dideli ir sotūs saldūs ir sūrūs blynai, kuriuo vienu pasisotins ir alkaniausias lankytojas. Lapių bendruomenės centro įgyvendintas projektas „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“. Pirmas ir vienintelis slidinėjimo kurortas Klaipėdos rajone. Vikingų kaime visos edukacijos organizuojamos patyriminiu principu, orientuotu į kiekvieno dalyvio pojūčius. Edukatorius „sausus“ faktus maišo su istorinėmis „razinkomis“ ir 5 pojūčių metodika. Tikima, kad esminiam objekto (dalyko) pažinimui, žmogus nesąmoningai įtraukia visus savo pojūčius. Tai alternatyva vienkartiniams puodeliams - daugkartinių puodelių depozito sistema. „Socialinis hostelis Chata” - socialinė inovacija, suteikiantis apgyvendinimą ir specialistų paramą žmonėms iš pažeidžiamų grupių. „Socialinis hostelis Chata” apjungia gyvenamuosius būstus esančius skirtingose vietose.
Atliktas praktinis tyrimas atskleidė, kad socialinis verslas pirmiausia savo veiklą kreipia į socialinio tikslo įgyvendinimą ir socialinio poveikio kūrimą. Kiekvieno socialinio verslo atveju tikslas bei kuriamas poveikis yra individualus. Neretai inovacijos gimsta iš to, jog sujungiamos jau egzistuojančios geriausios praktikos pasirinktai problemai spręsti. Socialiniame versle dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie yra vedini stiprios motyvacijos siekti socialinio pokyčio. Dėl šios priežasties dažnai socialiniai verslai savo veiklą grindžia partnerystėmis tam, kad apjungę pajėgumus galėtų padidinti kuriamą poveikį, derina įvairius veiklos modelius ir finansinius šaltinius.
Kaip skelbia „Forbes“, šiandien jauni žmonės, dirbdami ir siekdami finansinės grąžos, tuo pačiu yra susirūpinę teigiamo poveikio kūrimu. „Deloitte“ 2017 metų tyrimų duomenimis, 86 proc. Vykstant transformacijoms visuomenėje, randasi kompleksinių problemų, kurioms spręsti reikalingi nauji būdai.
Reikia konstatuoti, kad nauja mokslinių tyrimų kryptis turėtų būti kreipiama į konkrečių socialinio verslo praktikos atvejų analizę ir bandymą stebėti socialinio verslo kriterijų dėsningumus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo plėtra Latvijoje
Socialinė inovacija (angl. social innovation) - tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas. Šių inovacijų paplitimą paskatino informacinės technologijos ir pasikeitęs įtakos balansas pavienio asmens (vartotojo) naudai.
Socialinis verslas: skirtumai nuo tradicinio verslo, labdaros ir įmonių socialinės atsakomybės
Tačiau socialinis verslas, ypatingai Lietuvoje, yra klaidingai tapatinamas su įmonių socialine atsakomybe arba socialinėmis įmonėmis. Tiesa, minėtos įmonės yra socialinio verslo forma, tačiau veikianti tik pagal vieną iš socialinio verslo veiklos modelių. Klaidingai manoma, jog socialinis verslas yra toks verslas, kuris įdarbina tik negalią turinčius asmenis arba pažeidžiamų visuomenės grupių asmenis, siekiant jų darbo ir socialinės integracijos. Dar viena klaidinga vyraujanti nuomonė, jog socialinis verslas užsiima labdara ar rūpinasi vien tik aplinkosauga. Esminis skirtumas nuo tradicinio verslo yra tas, jog siekiama visų pirma socialinės problemos sprendimo, pasitelkiant verslo įrankius. Taip pat yra manoma, kad socialiniame versle nemokami atlyginimai, tačiau socialiniame versle vadovaujamasi skaidrumo principais ir su darbuotojais yra atsiskaitoma už jų atliktą darbą. Be to, dažnai socialiniai verslai susiduria su aplinkinių nuostata, jog jie yra paramos prašytojai arba gyvena iš „europinių“ pinigų ir fondų. Tačiau socialinis verslas yra tokia verslo forma, kai vienu metu siekiama ir socialinių, ir finansinių tikslų, derinant įvairius finansinius šaltinius.
Kadangi socialinio verslo reiškinys yra besiformuojantis praktikoje, mokslinėse diskusijose kol kas bandoma suprasti, koks verslas gali būti vadinamas socialiniu verslu. Tačiau kitų mokslininkų nuomone, socialinis verslas ilgainiui išsivystė iš įmonių socialinės atsakomybės.
Esminis skirtumas yra tas, kad labdaros ar nevyriausybinės organizacijos negali pačios užsitikrinti finansinės nepriklausomybės, kad galėtų finansuoti vykdomą socialinę misiją.
Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) (angl. Corporate Social Responsibility arba CSR) yra įmonių ideologija, kuri į savo veiklą savanoriškai įtraukia socialinius ir aplinkosauginius klausimus bei santykiuose su visais suinteresuotais visuomenės, verslo ir valdžios atstovais vadovaujasi pagarbos žmogui, visuomenei bei gamtai vertybiniais principais. Vis dėlto, šią ideologiją praktikuoja įmonės, kurių pagrindinis tikslas - pelno maksimizavimas. Vienas iš dažniausiai praktikuojamų ĮSA sprendimų - pinigų aukojimas socialiniams tikslams.
Socialinė įmonė yra vienas iš socialinio verslo modelių (užimtumo modelis), kurio socialinė misija yra sukoncentruota į užimtumo galimybių kūrimą socialinės atskirties grupėms priklausantiems asmenims - nedirbantiems neįgaliesiems, ilgalaikiams bedarbiams, asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip penkeri metai, vienišoms motinoms arba tėvams, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims.
Socialinis verslas yra atsakingas už didelius užimtumo rodiklius bei sukuria ryškų indėlį į valstybių narių BVP. Pavyzdžiui, Britų Tarybos 2015 metų ataskaitoje nurodoma, kad Ispanijoje socialiniame versle dirba 20 proc. Toje pačioje ataskaitoje minima, kad socialinio verslo subjektai Vokietijoje sukuria beveik tokio pat dydžio BVP kaip ir visa Vokietijos automobilių pramonė.
Viena priežastis yra ta, kad socialiniai verslai yra susikoncentravę į poveikio kūrimą, todėl trūkstant informacijos ir gerųjų pavyzdžių sklaidos, nepastebimas ir socialinio verslo poveikis.
2016 m. Kas ketvirta Europos Sąjungoje įsteigiama nauja įmonė yra socialinė įmonė.
Tačiau kol kas socialinio verslo teisinė bazė ES lygmeniu yra kuriama. Atsižvelgiant į tai, ES 2011 m. Kol kas ES lygmeniu atliekamas kiekvienos valstybės narės situacijos vertinimas, pateikiant šalies ataskaitas, kuriose analizuojamas socialinio verslo veiklos kontekstas.
„Social Enterprise UK“ 2015 metų apklausų duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 40 proc. socialinio verslo vadovų sudarė moterys.
tags: #socialinis #verslas #kas #tai