Kvėpavimas - tai procesas, kurio metu vyksta deguonies (O2) ir anglies dioksido (CO2) apykaita plaučių alveolėse. Alveolės yra maži oro maišeliai bronchų „medžio“ apačioje; per alveolių sieneles deguonis patenka į kraują, o CO2 iš kraujo pašalinamas. Ventiliacija yra pastovus reikiamo šių dujų apykaitos balanso palaikymo procesas. Dėl įvairių medicininių priežasčių kvėpavimo proceso pusiausvyra gali sutrikti, sukelti kraujo prisotinimo pokyčius ir kvėpavimo sunkumų. Kai asmeniui patiriant kvėpavimą reikia pagalbos, ji gali būti teikiama mechanine ventiliacija.
Trumpalaikė DPV dažniausiai taikoma intensyviosios terapijos skyriuose esant sunkioms būklėms, operacijų metu ir pooperaciniu laikotarpiu, kol pacientui atstatomas nuosavas kvėpavimas. Intensyviosios terapijos skyriuose DPV gali būti taikoma neinvaziškai per veido arba nosies kaukę, bet dažniausiai taikoma invazinė ventiliacija per endotrachėjinį vamzdelį įstatytą burnoje ir trachėjoje. Tai vadinama intubacija. Kai kuriais atvejais trumpalaikė ventiliacija gali būti keičiama į ilgalaikę.
Paprastai, jei pacientas buvo intubuotas ilgesnį laiką (dvi ar tris savaites), atliekama tracheotomija. Tracheotomija - chirurginė procedūra, kurios metu kaklo srityje padaroma anga į tracheostomą. Per šią angą įstatomas plastiko arba metalo tracheostominis vamzdelis. Per šį vamzdelį pacientui tiekiamas oras iš ventiliatoriaus. Tai vadinama invazine ventiliacija. Kai kuriems pacientams ilgalaikė ventiliacija gali būti tęsiama ilgam arba visam gyvenimui. Stabilizuoti/suvaldyti deguonies ir anglies dioksido lygius kraujyje DPV dažniausiai skiriama žmonėms, kurie serga nervų-raumenų ir/arba muskuloskeletalinėmis ligomis arba turintiems kitų įtakų kvėpavimo raumenims ir šonkauliams; gali būti sumažėjęs plaučių tūris.
Kada pasirenkama tracheostomija
Kai kuriems pacientams ir po realibilitacijos bei kvėpavimo pratimų kai kurie gali kvėpuoti trumpą laiką patys, tačiau dažnai ventiliatorius reikalingas visą likusį gyvenimą. Tokiems pacientams gali būti taikoma diafragminė stimuliacija - operacija, kuria diafragma sužadinama elektrodais per frenicus nervus. Medicinos įstaigose naudojami ventiliatoriai yra dideli ir plataus spektro; namuose - maži, lengvi, portatyvūs, dažnai montuojami ant vežimėlio ar šalia lovos. Dauguma jų maitinami iš įprasto elektros tinklo ir turi vidinę bateriją arba išorinę maitinimo bateriją.
Jei ventiliacija būtina nuolat, diafragma yra pirminis įkvėpimo raumenys, o kiti raumenys turi mažesnę reikšmę. Kai šie raumenys susilpnėja ar paralyžiuojami, kvėpavimas tampa sunkus arba neįmanomas. Pilvo (abdominaliniai) raumenys atsakingi už iškvėpimą ir atsikosėjimą. Silpni iškvėpimo raumenys gali lemti sunkų atsikosėjimą ir susikaupusio sekreto neišsiurbimą, kas gali sukelti kvėpavimo infekcijas ar pneumoniją.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Invazinė ir neinvazinė ventiliacija
Invazinė teigiamo slėgio ventiliacija taikoma per tracheostomą. Invazinės ventiliacijos trūkumai: reikalinga tracheotomija, kuri gali didinti infekcijų riziką ir riboti kalbėjimą bei ryjimą, taip pat reikalingas nuolatinis sekreto siurbimas ir periodinis vamzdelio keitimas, o norint kalbėti - kalbos vožtuvas.
Taikant neinvazinę teigiamo slėgio ventiliaciją, prie ventiliatoriaus prijungti kvėpavimo kontūrai jungiasi su kauke, uždedama ant veido dirželiais. Neinvazinė ventiliacija turi daug privalumų: nėra tracheostomijos, o kvėpavimo takai išlieka natūraliai ir nereikia operacijos. Tačiau ji turi trūkumų: kaukė gali sukelti klaustrofobiją, ilgainiui palikti nuospaudas, todėl patartina turėti keletą skirtingo tipo kaukių ir jas keisti. Naktinei ventiliacijai prireiks specifinių parametrų, o nuolatinei ventiliacijai - nuolatinės priežiūros planų.
Priešlaikiniam ir ilgalaikiam DPV taikymas Lietuvoje
Lietuvoje nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja DPV, deguonies ir gyvybinių funkcijų monitoriaus mėnesio nuomos kompensavimo tvarka. Reikalinga gydytojų konsiliumo išvada dėl DPV ir/arba deguonies aparato poreikio, taip pat dėl gyvybinių funkcijų monitoriaus poreikio. Jei jums yra suformuota tracheostoma, prireiks gleivių atsiurbėjo bei specialių atsiurbimo kateterių gleivėms išsiurbti. Gleivių atsiurbėją privalo suteikti jūsų šeimos klinika, kuri yra prisiregistravusi. Dauguma pacientų, tiek dalinai naudojančių, tiek nuolatos naudojančių ventiliatorių, gyvena visiškai nepriklausomai. Tačiau pacientams su progresuojančia nervų-raumenų liga gali būti reikalinga papildoma slauga ar priežiūra, kad naudotis medicinine įranga ar pvz. mokėti naudotis ventilatoriumi.
Tracheostomijos priežiūra ir dieta užsiėmimai
Jei jums reikia ilgalaikės ventiliacijos namuose, dauguma pacientų gyvena namuose su šeimomis, taip pat gali eiti į mokyklą ar darbą. Pooperaciniu laikotarpiu plaučių komplikacijos gali būti rimtos širdies operacijų metu. Literatūra rodo, kad plaučių komplikacijos po širdies operacijų yra svarbios mirtingumo ir komplikacijų sąrašuose. Tracheostomos gali būti laikomos laikinos ar nuolatinės, priklausomai nuo pagrindinių sąlygų ir gydymo tikslų. Tracheostomijai reikalinga priežiūra: gleivių valymas, vamzdelio padėtis, rankų higiena, sekreto siurbimas, aplink stomą odos priežiūra, infekcijų stebėjimas ir kt.
Tracheostomijos komplikacijos ir rizikos veiksniai
Tracheostomijos komplikacijų dažnis įvairuoja nuo 5 iki 40 procentų. Dažniausios komplikacijos - kraujavimas, kaniulės obstrukcija ir dislokacija. Mirtingumas nuo tracheostomijų komplikacijų siekia apie 0,5-1,6 procento. Ankstyvosios komplikacijos dažnai pasitaiko per pirmąsias kelias dienas, o vėlyvos - po kelių savaičių ar mėnesių. Rizikos veiksniai: vyresnis amžius, cukrinis diabetas, imunosupresija, prasta mityba, rūkyta istorija, nutukimas, ankstesnė kaklo operacija ar radioterapija, kraujavimo sutrikimai ar kraują skystinančių vaistų vartojimas, lėtinės plaučių ligos. Šie veiksniai nereiškia, kad komplikacijų tikrai pasitaikys, bet skiria daugiau dėmesio prevencijai.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Laikinos ar nuolatinės tracheostomijos pasirinkimas
Dauguma tracheostomijų yra laikinos, kol pagerėja pagrindinė būklė, tačiau kai kuriems naudinga nuolatinė tracheostomija. Lėtinė ar progresuojanti neurologinė būklė, viršutinių kvėpavimo takų rekonstrukcijos neįmanomumas, sunkus lėtinis plaučių ligos ar vėžio gydymas gali nulemti nuolatinę tracheostomiją. Laikinos tracheostomijos dažnai taikomos, kai atsigavimas po ūminės ligos ar traumos, trumpalaikė ventiliatoriaus pagalba, viršutinių kvėpavimo takų patinimas ar užsikimšimas tikėtini, ar po didelių operacijų. Pačios tracheostomijos gali būti peržiūrimos vėliau, kai pasikeičia medicininės reikmės.
Tracheostomijos komplikacijos: laikotarpiai ir priežiūra
Kiekviena situacija įvertinama individualiai. Dauguma komplikacijų galima išvengti ar sušvelninti tinkama priežiūra ir periodine stebėsena. Rekomenduojama stebėti vamzdelio padėtį, kvėpavimo garsus, sekreto spalvą ir kiekį, odos būklę aplink stomą, raištelių įtempimą, bei manžetės slėgį. Jeigu pastebimos komplikacijos ar pasunkėjęs kvėpavimas, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu žinoti, kai reikia kreiptis į skubią pagalbą ir kada - į konsultaciją per 24 valandas.
Tracheostomijos priežiūra namuose
Dauguma pacientų namuose sėkmingai tvarko tracheostomijos priežiūrą su tinkama apmokymu ir parama. Priežiūra apima kasdienį vamzdelio ir stomos valymą, sekreto siurbimą, vaikų ir suaugusiųjų mokymą, kaip atlikti pagrindinę priežiūrą, ir tinkamą odos priežiūrą aplink stomą. Dažnai gydytojų komanda suteikia išsamius nurodymus ir mokymus, kad būtų užtikrintas saugumas ir komfortas kasdienėje veikloje.
Tracheostomijos vamzdelių tipai ir pasirinkimas
Geriausias vamzdelio tipas priklauso nuo jūsų medicininių poreikių, anatomijos ir ilgalaikių tikslų. Paprastai naudojami vamzdeliai yra su manžetomis (balionėliu) arba be manžetų, fenestruoti (su skylutėmis leidžiančiomis oro srautui į kalbą) ir kalbos vožtuvai. Taip pat yra vienkartiniai vidiniai vamzdeliai, reguliuojamo flanso vamzdeliai. Gydytojas parinks vamzdelio tipą pagal tai, ar jums reikia mechaninės ventiliacijos, ar galite kalbėti bei kiek laiko tracheostomija bus reikalinga. Vamzdeliai gali būti keičiami, kai pagerėja būklė arba kai keičiasi poreikiai.
Šiame straipsnyje aptariama ir specifinė tracheostomijos technika, pvz., chirurginė ir perkutaninė dilatacinė tracheostomija (Ciaglia, Blue Rhino, Portex Griggs). Tracheostomijos šalinimas laikui bėgant priklauso nuo paciento sveikatos dinamikos ir gydymo tikslų.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Dažni klausimai apie tracheostomiją
- Ar tracheostomija yra geriau nei ilgas intubavimas? Taip, tracheostomija paprastai yra patogesnė ir saugesnė ilgalaikėje ventiliacijoje, palyginti su burnos vamzdeliu. Ji sumažina balso stygų pažeidimo riziką bei palengvina priežiūrą.
- Ar galima valgyti su tracheostomija? Daugeliu atvejų galima, priklausomai nuo vamzdelio tipo ir rijimo funkcijos. Logopedo vertinimas gali rekomenduoti specifinius metodus ar dietos pakeitimą.
- Ar galima kalbėti su tracheostomija? Taip; kai kurie vamzdeliai ar papildoma įranga leidžia kalbėti. Priklauso nuo vamzdelio tipo ir individualios situacijos.
Cleaning or changing inner cannula (National Tracheostomy Safety Project)
Priežiūros praktiniai patarimai
Prieš išrašant iš ligoninės, gydytojų komanda suteikia išsamius nurodymus ir mokymus apie tracheostomijos priežiūrą, įskaitant valymo ir siurbimo metodus. Daugelis pacientų palaiko nepriklausomą gyvenimą, tačiau lėtinė nervų-raumenų liga gali pareikalauti papildomos slaugos ar pagalbos su įranga. Dažnai žmonės su ilgalaike DPV gyvena pilnavertį gyvenimą, įskaitant mokyklą, darbą ir keliones. Papildoma diafraginė stimuliacija - alternatyva kai kuriems pacientams, siekiant sukelti kvėpavimą.
Taikomos skirtingos technikos ir įranga priklausomai nuo paciento poreikių: nuo invazinių vamzdelių iki neinvazinių kaukių. Svarbu nuolatos vertinti rizikos veiksnius, stebėti kvėpavimo takų būklę ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl gydymo ir priežiūros.
tags: #tracheostomos #mechanine #kompensacija