Robertai, Jūsų klausimą jau daugybę metų analizuoja psichologai, sociologai ir net biologai. Šis fenomenas dažnai vadinamas masių ar minios psichologija. Dažniausiai jau vien vartojant tokią sąvoką kaip „bandos jausmas“, šis reiškinys įgauna neigiamą atspalvį. Tačiau kartais tai visai naudinga. Pabandykime panagrinėti plačiau.
Visų pirma, atsigręžkime į pirmykštes bendruomenes. Jau senų senovėje mūsų protėviai suprato, kad vienas lauke ne karys ir kad keliese mamutą nudobti daug lengviau nei po vieną. Pradėta gyventi, medžioti būriais ir gentimis. Tai pirmykščiam žmogui užtikrino galimybes išgyventi, todėl pyktis ar prieštarauti kolegoms nebuvo labai protinga. Akivaizdu tai, jog žmogus - socialinė būtybė - ir jame tūno poreikis kam nors priklausyti: šeimai, bendruomenei, kokiai nors grupei, partijai ir taip toliau.
Bandos jausmas ir jo kilmė
Tai ką Jūs įvardinate kaip bandos jausmą, atsiranda tuomet, kai žmogus įsilieja į tam tikrą grupę, prarasdamas individualumą. Įsilieja ir ištirpsta. Šiuo atveju labai svarbus atsakomybės klausimas. Juk akivaizdu, kad jei kokį veiksmą (nebūtinai legalų) atlieka visa grupė, individui irgi lengviau pateisinti savo elgesį (juk visi taip daro), asmeninė atsakomybė už savo veiksmus tokiu atveju išnyksta, kaip išnyksta ir riba tarp „aš“ ir „kiti“, kuomet net ir darydamas ką nors netinkamo žmogus nejaučia asmeninės kaltės ar gėdos už savo elgesį, kadangi nesuvokia, kad pats asmeniškai už tai atsako.
Taip pat pabrėžiama: tai, ko Jūs vienas jokiu būdu nedarytumėte, minioje (kur visi taip elgiasi) tampa legalu. Ir tam nebūtinai reikia konkrečios minios ar gaujos, kartais užmetus akį į kaimyną, pagalvojame, „negi aš kvailenis“ ir iškrečiame kokią šunybę (šiukšliname, statome automobilį draudžiamoje vietoje ar apeiname vieną kitą įstatymą).
Esant minioje labai svarbų vaidmenį atlieka emocijos. Pavyzdžiui, koncerto metu visa minia gerbėjų svaigsta apimti šėlsmo ir, išgirdę ką nors panašaus į „kur jūsų rankos“, kelia rankas į viršų nesusimąstydami, nori jie kelti tas rankas, ar ne, nes atsiduoda masinei euforijai. Tas pats ir sporto varžybų metu, kai įsiaudrinę sirgaliai ima siautėti iš džiaugsmo ar nevilties. Esant minioje, emocijos sustiprėja, tampa masiniu reiškiniu ir įgyja didesnę jėgą, nei kad būtų tuo atveju, jei to paties atlikėjo klausytumėte vienas, arba vienas žiūrėtumėte tas pačias varžybas per televiziją. Taip pat vyksta religinių apeigų metu, kai masiškai patiriama ekstazė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Baimė išsiskirti ir bandos jausmo laikina nauda
Kitas svarbus dalykas - baimė išsiskirti iš minios. Daugeliui nesmagus jausmas būti balta varna, ar kitaip tariant „iškristi iš konteksto“ savo elgesiu, apranga ar pažiūromis. Žinoma, yra nemažai asmenybių, kurios trokšta išsiskirti, tačiau dauguma yra linkę būti tokie, kaip visi. Taip daug saugiau. Juk ne kartą esame pagalvoję, kad visi taip daro, tai negi dabar čia imsiu ir išsišoksiu.
Dažnai taip vadinamam „bandos jausmui“ palaikyti reikalingas lyderis. Įsilieja puikus oratorius ir gebantis taikliai manipuliuoti asmenimis, jam priesšauks pakalikų daug lengviau. Žmonės yra linkę kam nors paklusti, vieni aklai seka religiją, kiti politiniais ar ideologiniais lyderiais. Didesnė rizika kyla žemesnio socialinio sluoksnio bei menkiau išsilavinusiems žmonėms, nes jie neturi pakankamai žinių, kurios skatintų abejoti jiems primetamais reikalavimais ar sprendimais. Taip pat aklai įsilieti į minią linkę mažiau savimi pasitikintys amenys, žmonės, kurie nuo mažens nepatyrė saugaus prieraišumo, trokšta kam nors priklausyti, būti kažkokios grupės dalimi bei nesijaučia pakankamai stiprūs patys spręsti įvairius klausimus.
Bandos jausmo vertinimas ir nauda utėlimuose situacijose
Kita vertus, nereikėtų nuvertinti bandos jausmo. Ekstremaliose situacijose dažnai labai apsimoka pasiduoti šiam reiškiniui. Pavyzdžiui, gresiant nelaimei ar katastrofai verčiau pasiduoti bandos instinktui, nes gali nebebūti laiko individualiai apsvarstyti galimas išeitis ir optimaliausias sprendimas - dėti į kojas, kaip tai daro visi. Taip pat kartais žmogui būtina minia tam, kad jis galėtų atsiskleisti, nes vienas to padaryti nedrįsta. Be to, kartais bandos jausmą galima pasitelkti pozityviems tikslams, pavyzdžiui, gerumo ar labdaros, visuotinės talkos akcijoms, juk kai kaimynas ar kolega daro kažką gero ir naudingo visuomenei, mano širdy irgi sukirba noras „nepasišiukšlinti“.
Socialinis nerimas: mitai, simptomai ir gydymas
Socialinis nerimas - labai dažnas reiškinys įvairiose gyvenimo situacijose. Su juo susiduria praktiškai visi: kai kurie kenčia itin stipriai. Tačiau dažnai kyla daug mitų ir klausimų. Šiame tekste į 10 dažniausiai užduodamų klausimų atsakoma detaliai.
- Kas yra socialinis nerimas? Socialinis nerimas yra nerimas, kylantis socialinėse situacijose. Žmogus jaučia nerimą situacijose, kai gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba mano, jog jį kiti kritikuos.
- Kaip pasireiškia socialinis nerimas? Gali pasireikšti specifinėse situacijose (pvz., valgymas viešoje vietoje, viešas kalbėjimas, susitikimas su priešingos lyties asmeniu) arba difuzinės, kai nerimą sukelia dauguma socialinių situacijų. Dažniausiai pasireiškiantys skundai: nerimas dėl kasdienės veiklos susijusios su kitais žmonėmis; socialinės veiklos vengimas; akių kontakto vengimas; nerimas dėl gėdos; sunkumas daryti dalykus kai yra stebimi; mintys apie tai, kad kiti visada stebi ir vertina; baimė būti sukritikuotiems; analizavimas jau buvusių situacijų.
- Skirtumas tarp socialinio nerimo ir įprasto nerimo? Įprastas nerimas kyla apie galimus ateities įvykius, o socialinis nerimas yra specifinis socialinėms situacijoms, kuriose tikimasi būti stebimam ar įvertintam.
- Ar tai viešo kalbėjimo baimė? Viešas kalbėjimas - vienas iš daugelio kontekstų, kuris gali sukelti socialinį nerimą. Tačiau tik apie 1% atitinka kriterijus diagnozei. Daugelis turi tik įprastą nerimą ar baimę viešumoje.
- Socialinis nerimas ar socialinė fobija? Socialinis nerimas dažnas, o socialinė fobija (SNS/SAD) - mažiau paplitęs, bet sunkenesnė forma. Dažnai pasitaiko komorbidiškumas su depresija, panikos sutrikimu ir kt.
- Drovumas vs. socialinis nerimas? Drovumas - įgimta ar išauklėjimo įtaka sukelta savybė, kuri gali būti mažiau intensyvi ir nevarginti kasdienio funkcionavimo; SNS yra ilgesnės trukmės ir dažnai riboja gyvenimo kokybę.
- Ar verta vengti nerimo? Vengimas nepadeda ilgalaikėje perspektyvoje; tačiau kai kuriose situacijose gali būti naudinga laikina adaptacija. Svarbiausia - būti kartu su palaikančiais žmonėmis ir siekti tinkamo gydymo.
- Efektyvus gydymas? Dažniausiai efektyvus derinys: psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio terapija) + vaistai (SSRI, kartais SNRI). Gydymas turi būti individualus ir atsižvelgiantis į simptomų stiprumą bei paciento poreikius.
- Kodėl psichoterapija reikalinga? Ji padeda įveikti saugumo siekiančio elgesio ir vengimo ciklą, apmoko kvestionuoti nerimą keliančias mintis, įsisavinti ekspozicijos technikas, taikyti mindfultness ir grįžti į normalų socialinį gyvenimą.
- Kokie signalai ragina kreiptis pagalbos? Jei vengiate kasdienių socialinių susibūrimų dėl gėdos ar baimės, jei nerimas riboja darbą, mokslą ar santykius, jei pasireiškia rimti kūno pojūčiai ar nuolatinis nerimas - reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.artėkite susitikti su gydytoju, kreipkitės į klinikas ar tel. 1860-500-1066 užsakyti konsultaciją.
- Vaistai ir savipagalba? Vaistai gali būti naudingi sunkiems atvejams, o psichoterapija - pagrindinis ilgaamžis sprendimas. Tačiau svarbu nepamiršti ir kasdienės savipagalbos: kvėpavimo pratimai, raumenų įtvarų atpalaidavimas, dėmesio nukreipimas į aplinką, mažų žingsnių laikymasis ekspozicijoje.
Kaip įsivertinti saugumo elgesį ir pradėti dirbti su nerimu
Ekspozicija yra vienas iš efektyviausių metodų. Pradžioje gali būti vaizduotės, tada realių situacijų žingsneliai. Pavyzdžiui, pradėkite nuo trumpų kalbų saugioje aplinkoje, o vėliau pereikite prie mažos grupės ar viešho pasisakymo. Svarbiausia - laipsniškumas ir reguliarumas. Taip pat svarbu suprasti, jog nepavykus vienam kartui, tai nėra pralaimėjimas - grįžkime ten, kur sustojote, ir tęskime iš ten.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Jei žmogus turi didelių sunkumų dėl baimės, vien tik „nebijo“ nėra pakankama. Reikia profesionalios pagalbos. Psichoterapija gali būti derinama su socialinę situaciją sukeliančių mintis keičiančiomis technikomis, mindfulness, ir kitas priemones. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaisto vartojimą - tai yra individualu ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei paciento pageidavimų.
Specialistų patarimai tiems, kurie nori padėti artimiesiems
Jeigu žmogus turi socialinį nerimą, svarbiausia - būti šalia, išklausyti ir būti empatiškiems. Kreipimąsi į gydytojus galima skatinti švelniai: „esu su tavimi“, „kaip galėčiau padėti?“, o ne spaudimu. Pamokos - kartu kurti mažų žingsnių planą, pagerinti neverbalinę kalbą, skatinti bendravimą su naujais žmonėmis, bet nespausti į sudėtingiausias situacijas iš karto. Palaikymas, supratimas ir kantrybė - pagrindinės priemonės, kurios gali padėti ištraukti žmogų iš užsidarymo rato.
Apie tyrimus ir įrodymus
Biologiniai tyrimai rodo, kad SNS glaudžiai susijęs su migdolinės smegenų dalies jautrumu ir su hormonų veikla. Tyrimai nurodo sudėtingą mechanizmą - serotoninas, GABA, norepinefrinas ir endokrininiai procesai dalyvauja reguliuojant baimės ir nerimo atsakus. Tačiau svarbiausia žinia: SNS yra gydomas ir turėtų būti suvokiamas kaip galima, o ne tik kaip negali būti pakeistas. Dažnai efektyviausias kelias - psichoterapija, kartais derinama su vaistais, atsižvelgiant į individualų poreikį.
Praktiniai ištekliai vaikams ir paaugliams
Paauglystėje socialinis nerimas gali būti ypatingai iššaukiantis. Svarbu pradėti anksti: ramiai kalbėtis apie jausmus, nesikišti į jų sprendimus per daug, planuoti mažus žingsnius ir būti palaikančiais. Tėvų vaidmuo - sukurti saugią aplinką ir skatinti, o ne persekioti ar priverstinai įtraukti į sudėtingas socialines situacijas. Kartais būtina įtraukti mokyklos specialistus ir psichologinę pagalbą, kad vaikas galėtų plėtoti socialinį funkcionalumą be per didelio spaudimo.
Mental Health and Psychosocial Support under COMPASS
Išvada
Socialinis nerimas yra gana paplitęs žmonių reiškinys ir gali pasireikšti įvairiai - nuo nedidelio susirūpinimo iki reikšmingo poveikio kasdieniam gyvenimui. Bandos jausmas turi tiek rizikų, tiek galimybių: tinkamai vertinant ir valdomas, jis gali būti įrankis bendravimui, solidarumo ar veiksmų koordinavimui. Svarbiausia - neklaidinti savo savivertės, neužtverti savęs, o ieškoti pagalbos ir palaikymo, siekti subalansuoto sprendimo, kuris atitiktų individualius poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
tags: #socialinis #spaudimas #bandos #jaumas