Nuo šių metų pradžios Lietuvoje iš esmės keičiasi antrosios pensijų pakopos kaupimo tvarka - dalyvavimas tampa neprivalomas, o sukauptas lėšas galima išsiimti. Ką daryti su savo pinigais - likti antrojoje pakopoje, perkelti juos į trečiąją ar pasinaudoti iš karto? Nuspręsti, ką daryti toliau, turite laiko iki pat 2027 m. pabaigos.
Kviečiame susipažinti su esminiais pokyčiais ir galimais kaupimo scenarijais, o kilus klausimams - pasitarti su specialistais konsultacijos metu.
Kaupimo antrojoje pakopoje pensijai tema Lietuvoje visada buvo jautri - kupina nepasitikėjimo, nusivylimo ir prieštaringų vertinimų. Ekonomisto doc. A. Bartkaus teigimu, atotrūkis tarp pažadų ir realybės tapo viena pagrindinių nepasitenkinimo priežasčių.
„Per dvidešimt metų ši sistema taip ir neatitiko pažadų, kuriuos žmonės išgirdo jos kūrimo pradžioje. „Antroji pakopa Lietuvoje startavo 2004 m., tačiau jos logika tada buvo visiškai kitokia nei dabar - į fondus buvo nukreipiama dalis „Sodros“ įmokų, o ne asmeninės pajamos. Tai kūrė iliuziją, kad papildomas kaupimas nieko nekainuoja.
Tačiau jis pabrėžia, kad dabartinė antrosios pakopos sistema iš esmės skiriasi nuo ankstesnės. Nuo 2019 m. žmogus perveda 3 proc. savo pajamų, o valstybė prideda paskatą - 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tai ypač reikšminga mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Pensijų reformos poveikis
„Tie, kurie gauna mažiau nei vidutinį darbo užmokestį, yra tie, kurie senatvėje turės silpniausias vartojimo galimybes“, - sako doc. A. Bartkus. Pasak ekonomisto, sprendžiant dėl dalyvavimo antrojoje pakopoje, būtina atsiriboti nuo trumpalaikių emocijų ir žiūrėti į ilgąją perspektyvą.
Jis akcentuoja, kad kaupimo pensijai sistema nėra tik individualus finansinis pasirinkimas - tai priemonė, padedanti amortizuoti visuomenės senėjimo padarinius. Todėl antrosios pakopos klausimas yra ne tik apie šiandienos sprendimus ar galimybę atsiimti sukauptas lėšas, bet ir apie tai, ar gebame mąstyti strategiškai.
Antros pensijų pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Nusprendę toliau kaupti antroje pensijų pakopoje gyventojai galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, įmokas stabdyti. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc.
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2026 m. ji siekia 33,49 Eur/mėn.
Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis. Skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio. Prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų reforma
Asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Taikomi pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto 0,5 proc.
Lankstesnės sąlygos nuo 2026 m.
O nuo 2026 m. lankstesnės sąlygos - išsamiau apie jas skaitykite šio puslapio skiltyje „Po reformos dar lankstesnė II pensijų pakopa“. Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens - jūsų - įmokėtos lėšos.
Jeigu kaupiate pas mus, pakanka interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje pateikti prašymą išmokėti 25 % lėšų. Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Tokiu atveju, prašymą atsiimti visą sukauptą sumą galima pateikti interneto banke (reikia prisijungti prie savo paskyros) arba bet kuriame „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinyje. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Todėl šiame sąraše nurodytomis ligomis sergantys gyventojai gali be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų teikimo reforma
Ar turėčiau imtis veiksmų?
Ne, jokių veiksmų jums imtis nereikia. Mes ir toliau investuosime jūsų kaupiamas lėšas pagal jūsų fondo investavimo strategiją, siekdami jas padidinti. Reguliariai kaupiant lėšas II pakopos pensijų fonde ilgą laiką, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc.1 jūsų šiandienos pajamų.
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Galutinį sprendimą, kaupti ar nekaupti pensijai, be abejonės, priimate jūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad skubėti nereikia.
Ar verta kaupti antrą pensijų pakopą 2026? | Q&A
Kokia man yra nauda, jeigu ir toliau kaupsiu savo ateičiai II pakopos pensijų fonde?
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus2 per metus. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc.1 to, ką uždirbate šiandien.
1 Lietuvos bankas, „Lietuvos II pensijų pakopa: raida, įžvalgos ir pasiūlymai. Analizė ir tyrimai“, 2025. 2 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio pervedama iš valstybės biudžeto. Apskaičiuota, remiantis 2025 m. vidutiniu darbo užmokesčiu.
Kaip turėčiau elgtis finansų rinkų svyravimų metu mažėjant mano sukauptai sumai?
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja.
Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar aš galiu padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą?
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“. Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Diskusijose apie antrąją pensijų pakopą dažnai kartojamas argumentas, kad fondų grąža esą per maža. Ekonomistas doc. A. Bartkus nesiginčija ir sako, kad kai kuriais laikotarpiais ji iš tiesų buvo prastesnė nei „Sodros“ rezultatai.
Tačiau net ir remiantis atsargiomis prielaidomis, kaupimo nauda, pasak VU eksperto, tampa akivaizdi išanalizavus konkrečius atvejus. Minimalios algos gavėjo atveju skirtumas - ypač ryškus.
„Jeigu jis nedalyvauja kaupime, jo pakeitimo norma būtų apie 67 procentus, o jeigu dalyvautų - apie 88 procentus buvusio darbo užmokesčio“, - skaičiuoja ekspertas. Toks efektas, pasak jo, atsiranda dėl valstybės paskatos, kuri skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo realių žmogaus pajamų.
Net jei fondų grąža būtų mažesnė nei darbo užmokesčio fondo augimas, rezultatas vis tiek išliktų teigiamas. „Galbūt tai būtų ne 88 procentai, bet vis tiek daugiau nei 66 procentai“, - sako doc. A. Vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus situacija - panaši.
Nedalyvaujant kaupime, senatvės pajamos sudarytų apie 47 procentus buvusio atlyginimo - tai, pasak ekonomisto, ir atitinka dabartinę Lietuvos realybę. „Jeigu jis dalyvauja kaupime, jo pakeitimo norma siekia apie 65 procentus. VU ekspertas pabrėžia, kad dabartinė sistema nekenkia ir pačiai „Sodrai“, nes kaupimas nebėra finansuojamas jos sąskaita, kaip buvo iki 2013 metų.
Taigi, grįžtant prie esminio klausimo - ką iš tiesų duoda antroji pakopa? Pašnekovo teigimu, ji atlieka paprastą, bet strategiškai svarbią funkciją: dalį šiandienos išteklių ji perkelia į ateitį. Tai - mechanizmas, leidžiantis šiandien, kai ekonominė situacija dar palanki, kaupti rezervus ateičiai ir mažinti riziką, kad senatvėje visuomenė susidurs su masiniu nepritekliumi.
Skaičiuojama, kad nemaža dalis žmonių greičiausiai iš pensijų kaupimo fondo pasitrauks. Viešojoje erdvėje dominuoja dvi tokių žmonių grupės, tai yra tie, kuriems pinigų reikia „čia ir dabar“, ir tie, kurie uždirba labai daug bei turi kitų investavimo būdų.
„Man, kaip ekonomistui, trūksta vieno pagrindinio vertinimo kriterijaus - naudingumo“, - sako jis ir priduria, kad klausimas, ar žmogui verta likti antrojoje pakopoje, turi būti vertinamas būtent per šią prizmę. Turėtume klausti: kada pasitraukimas iš kaupimo individui yra naudingas?
Ekonomistas pabrėžia, kad pasitraukimas iš kaupimo senatvei fondų gali būti pateisinamas tik labai išimtiniais atvejais, kai asmuo įsigyja tokią prekę, kurios dabar teikiama nauda viršys tą naudą, kurią jis gautų senatvėje iš didesnės pensijos. Tačiau tokių prekių yra labai mažai, pavyzdžiui, vėžinė terapija.
„Jeigu žmogus, susidūręs su onkologine diagnoze ir negavęs savalaikio gydymo valstybinėje sistemoje, panaudotų antrosios pakopos lėšas privačiam gydymui ir tai išgelbėtų jo gyvybę, sprendimas būtų racionalus. Tokiu atveju, būdamas šešiasdešimt aštuonerių, jis pasakytų: kas, kad mano pensija šiek tiek mažesnė, bet aš esu čia.
„Dabar man labai didelę naudą suteiks tam tikros prekės vartojimas, todėl aš antrosios pakopos pinigus išleisiu jai“, - taip doc. A. Bartkus apibūdina tipinį mąstymo modelį. Tačiau, jo teigimu, kai ateina senatvė, situacija apsiverčia.
„Kai jūs išeisite į pensiją, būsite netgi pamiršę tą prekę, kurią kadaise nusipirkote. Net ir sprendimas už atsiimtus pinigus įsigyti būstą būtų neracionalus. Nes čia, pasak doc. A. Bartkaus, slypi dar ir kita rimta makroekonominė problema.
„Kai mes leidžiame taip žongliruoti antrosios pakopos pinigais, tai trukdo nekilnojamojo turto kainoms kristi arba bent jau neleidžia joms kilti lėčiau“, - aiškina jis.
Kol vieni žmonės svarsto apie pasitraukimą iš antrosios pakopos, kiti galvoja lėšas iš jos perkelti į trečiąją pakopą. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad tokia logika susiduria su rizika: anuitetas - tai tarsi draudimas nuo ilgaamžiškumo rizikos.
Vienintelis anuiteto trūkumas - jis nėra indeksuojamas, tad laikui bėgant išmokų perkamoji galia mažėja. Ekonomistas siūlo sprendimą: „Galima panaudoti, pavyzdžiui, trečdalį sukauptų lėšų pradiniam anuitetui, o likusius du trečdalius investuoti ir naudoti lanksčiai pagal poreikį.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių iš viso pasitraukę iš pensijų fondų, planuoja laikyti pinigus banke ar investuoti į saugesnes priemones, nes nėra užtikrinti, kaip pensijų sistema keisis ateityje, nepasitiki ja. „Tačiau kol egzistuoja kaupimo senatvei sistema ir gaunama pusantro procento paskata iš valstybės biudžeto, racionalu tuo pasinaudoti“, - sako doc. A.
Jis pabrėžia, kad investavimas reikalauja specifinių įgūdžių, todėl daugeliui geriau pasitikėti profesionaliais fondais: „Valdžios uždavinys - sukurti tinkamą sistemos dizainą, kad žmonės galėtų racionaliai spręsti savo finansinę ateitį“.
Antros pensijų pakopos reformai įsibėgėjant, „Sodra“ fiksuoja gyventojų antplūdį - užklausų skaičius per dieną išaugo beveik dvigubai. Kaip teigė E.
„Jeigu anksčiau turėdavome apie 5 tūkst. užklausų per dieną tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, dabar turime apie 10 tūkst., kartais ir 12 tūkst. Susidomėjimas didelis. Kiek tai pavirsta realiais sprendimais pasitraukti, skaičių kol kas neturime ir tie skaičiai bus tik pasibaigus ketvirčiui“, - atkreipė dėmesį E.
„Klientų aptarnavimo tinklas patiria didelį spaudimą. Preliminariais duomenimis, jau kreipėsi keliolika tūkstančių gyventojų, kuriems iki pensijos liko penkeri metai, kurie domėjosi galimybe atsiimti sukauptas lėšas dėl ligos arba nori atsiimti 25 proc.
„Tuos skaičius patikslinsime jau pasibaigus mėnesiui, kadangi juos registruojame. Užklausų yra. Tarkime, dėl ligos yra apie porą tūkstančių. Bendrai gal virš 10 tūkst. būtų per visas tas kategorijas. Dažniausiai gyventojai teiraujasi, kiek lėšų yra sukaupę, kaip naudotis skaičiuokle, kur reikėtų kreiptis, prašo padėti įvertinti galimybes pasitraukti iš kaupimo.
„Mūsų darbuotojai yra pasirengę nukreipti. Pirmiausia vis tiek reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir santykis pirmiausia yra būtent su bendrove“, - akcentavo E.
E. „Kadangi nepriklausomai nuo to, ar tu pateikei prašymą pasitraukti sausio mėnesį, ar kovo pabaigoje, labai svarbu ketvirtis, tai pinigai ir visas tas investavimo vienetų keitimas į pinigus įvyks tik balandžio mėnesį, tai tą reikėtų labai įsivertinti ir, aišku, stebėti rinkas. Žmogus gali atsisakyti savo prašymo jei pastebėjo, kad situacija rinkose jo netenkina ir jis galbūt tikisi augimo vėliau“, - rekomendavo E.
Todėl šiame sąraše nurodytomis ligomis sergantys gyventojai gali be jokio apmokestinimo išsiimti visas sukauptas lėšas. Tiesa, pasak E.
„Sodra“ perduoda iš e. sveikatos sistemos duomenis ir yra tam tikri kodai. Jeigu tas kodas įvestas arba neteisingai, arba duomenys e. sveikatoje sutvarkyti ne iki galo, tokiu atveju gali būti, kad žmogui gali būti sakoma, jog jis neturi teisės pasinaudoti, nors jis sako, kad tikrai serga ta liga. Tokiu atveju jis turėtų susisiekti su savo gydytoju, kad tie duomenys būtų pakoreguoti“, - aiškino E.
„Jis siūlo dvi pačias svarbiausias žmonėms savybes: išmokų stabilumą ir paveldėjimo galimybę. Nuo šių metų paveldėjimo galimybė praplėsta. Tai yra - išmokos paveldimos iki 85 metų. Vidutinė standartinio pensijų anuiteto išmoka, to, kurį galėtume palyginti su senatvės pensija, kuri irgi nepaveldima, yra maždaug 78 eurai, o standartinio paveldimo pensijų anuiteto yra maždaug apie 67 eurai“, - komentavo D.
Paklausta, kokios pasekmės pensijų anuitetų fondams kiltų, jei daug žmonių pasitrauktų iš antros pensijų pakopos, D. Gerulytė teigė, kad tokiu atveju galėtų sumažėti naujų pensijų anuitetų gavėjų srautas, todėl pats fondas augtų lėčiau.
„Pensijų anuitetų fondas yra sukaupęs daug turto ir iš uždirbtos investicinės grąžos. Taip pat pensijų anuitetų fondą pasiekia 3 proc. atskaitymai nuo tų žmonių, kurie iš pensijų kaupimo pasitraukė nesulaukę senatvės pensijos amžiaus arba atsiimdami 25 proc.