Kiekvienas žmogus yra vertingas, kad ir kas jis yra, kad ir koks jis yra, kad ir ką jis sugeba. Pats žmogaus gyvenimas jau savaime yra vertingas ir prasmingas. Visi žmonės turi vienodą teisę į žmogaus vertą egzistavimą. Visuomenė privalo sudaryti tokias pat sąlygas visiems savo nariams. Žmogus turi teisę gyventi, neatsižvelgiant į amžių, negalę, visuomeninę padėtį. Visiems žmonėms, tame tarpe ir žmonėms su negalia, svarbi yra nuolatinė ir reguliari veikla. Veikla žmogui reikalinga kaip duona, nes ji suteikia gyvenimui turinį ir prasmę.
Žmonių rengimas gyvenimui, užimtumas, savęs vertinimas yra aktuali tema. Pastaruoju metu visuomenės humanistinių nuostatų ir demokratinių vertybių plėtra verčia išsamiau domėtis stacionariose globos įstaigose gyvenančių neįgalių žmonių poreikiais ir užimtumo galimybėmis tenkinant tuos poreikius. Kad pensionato gyventojai jaustųsi pilnaverčiais mūsų visuomenės nariais, kad jų žemesniojo lygmens (fiziologiniai, saugumo, socialiniai) bei aukštesniojo lygmens (saviraiškos, pagarbos) poreikiai kiek įmanoma būtų patenkinami, neįgalųjį reikia įtraukti į prasmingą veiklą. Svarbu išsiaiškinti, kokios galimybės yra organizuoti kuo įvairesnę užimtumo veiklą, kad proto negalės asmenys galėtų pasirinkti priimtiniausią.
Neįgalaus žmogaus buvimas visuomenėje, dėl daugybės psichologinių ir socialinių kliūčių šiandien išlieka itin aktualus. Neįgalūs asmenys, prarasdami įprastą socialinį statusą, neįgauna kito, visuomeniškai stabilaus ir pripažinto. Anot J. Ruškaus (2002), socialinio atstūmimo priežastis yra ne pati negalė, o socialinis asmens statusas ir visuomenės požiūris į žmogų. A. Germanavičius (2008) pažymi, jog proto negalės asmenis ir jų artimuosius visuomenė yra linkusi stigmatizuoti, dažnai pažeidžiamos jų teisės. O stigmatizacija sukelia ekonominę naštą, dėl jos vengiama kreiptis pagalbos, dėl to dažnėja komplikacijos.
Proto Negalia: Apibrėžimas Ir Charakteristika
Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis (L. Mikulėnaitė, 2007). Anot J. Ruškaus (2002), negalia yra sąveika tarp asmens ir jo aplinkos ir nėra visiškai aišku, ar sutrikusios psichikos žmogus yra tas, kuris nepasižymi mąstymo ir atminties savybėmis, ar tas, kuris neatitinka šiuolaikinės visuomenės standartų.
L. Mikulėnaitė (2007) protinį atsilikimą apibūdina, kaip žmogaus būklę, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas (atsilikimas nuo amžiaus normos), bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. Autorė pabrėžia, kad protinį atsilikimą reikia suprasti kaip raidos sutrikimą, pasireiškianti intelekto gebėjimų stoka. Protiškai atsilikusio žmogaus psichikos funkcijų branda atsilieka nuo vadinamųjų sveikų žmonių.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Anot A. Germanavičiaus (2008), proto negalė susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Jei pastarieji yra sunkūs, gali susiformuoti „mišri negalė“, tačiau paprastai vartojamas terminas, atitinkantis vyraujančią negalės priežastį. J. Kairys (2001) teigia, kad protinis atsilikimas yra toks sutrikimas, kuris pasireiškia tuo, kad negrįžtamai pakenkta žmogaus pažintinė veikla (ypač mąstymo procesas), yra neišsivysčiusi valia, emocijos, kamuoja dažnos fizinės negalios.
Protinio atsilikimo sampratoje (Specialiojo ugdymo pagrindai, 2003) akcentuojami trys požymiai:
- Organinis ar funkcinis centrinės nervų sistemos pažeidimas;
- Pažintinės veiklos sutrikimas;
- Negrįžtamas (pastovus) pažintinės veiklos sutrikimo pobūdis.
Tik esant visiems trims išvardytiems požymiams galima konstatuoti protinį atsilikimą.
Protinio Atsilikimo Lygiai
Pagal intelekto koeficientą (IQ) protinis atsilikimas skirstomas į kelis lygius:
- Lengvas (būdingas intelekto įvertis - 50-70).
- Vidutinis (būdingas intelekto įvertis - 35-49).
- Sunkus (būdingas intelekto įvertis - 20-34).
- Gilus (mažesnis kaip 20. Būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra).
J. Kairys (2001) pabrėžia, kad tarp šių keturių protinio atsilikimo laisnių yra labai ryškūs skirtumai. Pavyzdžiui, nežymiai sutrikusio intelekto asmenys ugdymo įstaigoje rengiami savarankiškam gyvenimui. Jie yra visiškai atsakingi už savo poelgius.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Apibendrinant galima teigti, kad protinė negalia yra tokia kompetentingų institucijų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių bei psichinių sutrikimų visai arba iš dalies negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. O protinį atsilikimą galima laikyti tokiu raidos sutrikimu, kuris pasireiškia intelekto gebėjimų stoka.
Socialinės Paslaugos Ir Integrali Pagalba
Socialinės globos namai (toliau vadinama - globos namai) - tai įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), kurios paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namuose apgyvendinami asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Socialinės globos namų nuostatai, 2010).
Sociokultūrinis ugdymas - tai paslauga, kuri teikiama individams, grupėms bei organizacijoms ir kuria siekiama jų kultūrinio ir visuomeninio veiklumo (M. Spierts, 2003). Meno terapija - tai kūrybinis tikrovės perteikimas vaizdais (R. Mockienė, 2011).
I. Leliūgienė (2002) teigia, kad užimtumas globos įstaigoje organizuojamas ir yra skirtas prarastų darbo ir bendravimo sugebėjimų atnaujinimui arba jų formavimui, bei aktyvaus gyvenimo palaikymui ir formavimui. Mokslininkė (2003) teigia, kad socialinę ir protinę žmogaus sveikatą stiprina tinkami tarpasmeniniai santykiai. Būti suvoktam kitų - galimybė geriau suvokti save.
Valstybinė Parama Neįgaliesiems
Valstybė numato įvairias priemones, skirtas gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę. Štai keletas iš jų:
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
| Eil. nr. | Priemonė | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1.1.1. | Socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas bendruomenėje | Finansuojami projektai, kuriuos vykdo nevyriausybinės organizacijos, viešosios įstaigos, paramos ir labdaros fondai. Paslaugos apima savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą, saviraišką, fizinio aktyvumo skatinimą ir kt. |
| 1.1.4. | Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų | Vykdomas projektas „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“, skirtas teikti socialinių dirbtuvių, pagalbos priimant sprendimus, apsaugoto būsto ir įdarbinimo su pagalba paslaugas. |
| 1.2.1. | Aprūpinimas klausos aparatais | Klausos sutrikimų turintys vaikai aprūpinami kokybiškais klausos aparatais. |
| 1.2.5. | Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis | Asmenys aprūpinami judėjimo, regos ir klausos techninės pagalbos priemonėmis ir sensorinėmis pagalbos priemonėmis. |
| 2.1.2. | Būsto ir jo aplinkos pritaikymas neįgaliesiems | Savivaldybės administracijos įvertina būsto pritaikymo poreikį, organizuoja būsto pritaikymo darbus arba kompensuoja išlaidas. |
Socialinio Darbuotojo Veikla Dirbant Su Proto Negalią Turinčiais Asmenimis
Socialinio darbuotojo veikla dirbant su protinę negalią turinčiais asmenimis yra itin svarbi. Užimtumas apibūdinamas kaip įdomus ir ilgalaikis užsiėmimas. Tai gali būti tiek darbinė, tiek nedarbinė veikla. I. Leliūgienė (2002) teigia, kad užimtumas globos įstaigoje organizuojamas ir yra skirtas prarastų darbo ir bendravimo sugebėjimų atnaujinimui arba jų formavimui, bei aktyvaus gyvenimo palaikymui ir formavimui.
Socialinis darbuotojas turi padėti asmenims su proto negalia integruotis į visuomenę, užtikrinti jų teises ir gerovę. Svarbu organizuoti įvairias užimtumo veiklas, kurios atitiktų asmenų poreikius ir galimybes, skatinti jų savarankiškumą ir socialinį aktyvumą.
