Jau keletą dešimtmečių vykstanti depopuliacija ir spartus visuomenės senėjimas yra vieni didžiausių iššūkių Lietuvos valstybės socialinei ir ekonominei raidai. Neigiama demografinių procesų raida lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą bei amžiaus struktūros kaitą, o tai reiškia, kad mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius.
Apie šiuos iššūkius ir galimus jų įveikos būdus konferencijoje svarstė sociologai, politinių ir nevyriausybinių institucijų atstovai.
Lietuvos teritorinis vystymasis pasižymi išskirtinėmis poliarizacijos tendencijomis. Šalies gyventojai, atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, turi skirtingas galimybes dirbti, uždirbti, gauti komercines ir viešąsias paslaugas bei siekti savo gyvenimo tikslų. Formuojasi gyventojų grupių teritorinė nelygybė.
Socialinė politika įžengė į tokį raidos etapą, kuriame svarbu užtikrinti ne tik šios politikos stabilumą, tvarumą, bet ir plėtrą, reaguojant į naujai kylančius visuomenės raidos iššūkius.
Konferencijos vedėjas, SI Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovas dr. Donatas Burneika, pradėdamas konferenciją, suteikė žodį LMA prezidentui akad. Jūrui Baniui.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Prezidentas pažymėjo, kad „būtų labai sunku pervertinti šio renginio svarbą". Kaip fizikas su šiais klausimais neturiu nieko bendra, tačiau gyvenu Lietuvoje ir man rūpi, kas man uždirbs pensiją, kaip mes toliau gyvensime. Šie klausimai yra labai aktualūs. Visi norime gyventi gerovės visuomenėje.
Tačiau visuomenė Lietuvoje sensta, darbingų žmonių vis mažėja ir mažėja, įsigyti būstą tampa didžiuliu iššūkiu - kainos didesnės nei Japonijoje.
Teritorinė nelygybė. Matome, kad labai netolygiai vystosi: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos regionai ir, pvz., Skuodas, Biržai. Tas teritorijos išlyginimas ar tolygus vystymasis susijęs su įvairiais dalykais, pvz., gyventojų pritraukimu, jų išlaikymu, mokyklomis ir kita.
Kaip tik dabar Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuotoliniame posėdyje yra svarstoma, kaip išlaikyti mokyklas kaimuose, regionuose. Juk mokykla yra to regiono kultūros švyturys. Taigi yra labai daug problemų.“
LMA turi keturiolika sutarčių ir tęsia bendradarbiavimą su regionais: Alytaus, Anykščių, Šilutės, Klaipėdos m. ir kitų miestų ar rajonų savivaldybėmis. Prezidentas dėkojo Sociologijos institutui, kurie iškėlė problemas ir rodo vykdomajai bei įstatymų leidžiamajai valdžiai, kokie trūkumai, ką galima padaryti.
Taip pat skaitykite: Visuomenės sveikatos problema – smurtas
„Mokslininkų balsas, - tęsė LMA prezidentas, - yra labai svarbus ir reikalingas. Be mokslininkų patarimų toliau mes nenueisime, populizmu ir populiariais sprendimais tikrai nieko gero nebus. Esu jau kelionėje, vykstu į Briuselį, Europos mokslų akademijų posėdyje, gaila, kad negalėsiu dalyvauti.
LSMC centro direktorius prof. dr. Boguslavas Gruževskis dėkojo LMA prezidentui „už konstruktyvų bendradarbiavimą ir palaikymą plėtojant socialinius mokslus Lietuvoje. Jau nartą kartą LSMC ir HSMS organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją siekdami labiau atskleisti visuomenei socialinių mokslų svarbą ir vaidmenį valstybėje ir atitinkamai galimybes naudoti fundamentinių bei taikomųjų tyrimų rezultatus valstybės valdymo praktikoje.
Nuo XXI a. pradžios nuolat auga socialinių mokslų vaidmuo. Šiuolaikiniai pokyčiai, ypač XXI a. 3-ojo dešimtmečio, rodo, kad tradicinės rinkos ekonomikos ir liberalios demokratijos vyravimas baigiasi. Formuojasi absoliučiai nauja socialinė tikrovė.
Ir ne tik problemos, bet ir socialinės raidos paradigma, kuri vystosi gamtos mokslai, nes jie nėra beorėje erdvėje, o socialinėj erdvėje, o socialinės erdvės modernus suvokimas atsilieka nuo vykstančių pokyčių.
Jeigu kalbame apie postmodernumo tendencijas ir tai jau praeitis, nes antropologai ir sociologai jau kalba apie trashumanizmą, kokie vertinimai, pokyčiai, kokie tyrimai atskleidžia perspektyvas, kurios nusimato kalbant apie informacinių technologijų naudojimą mūsų gyvenime, gamybą ir socialinė raidą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų profesijos prestižas
Tačiau tarp vykstančių pokyčių vis mažiau lieka vietos žmogui, jo gyvenimo būdui, poreikiams ir galimybėms. Būtina plėsti socialinių tyrimų lauką ir įvairovę, didinti socialinių sričių, ypač mokslininkų ir praktikų tarpusavio ryšius.
Ši konferencija nuosekliai realizuoja tokio bendradarbiavimo principus: pranešimus skaitys ir akademikas, ir jaunosios akademijos narė, vyriausieji darbuotojai ir viceministras, ir visuomeninės organizacijos atstovai. Tokio dialogo turėtų būti daugiau ir būtų plėtojama visose mokslų valdymo srityje, kad būtų jaučiama bendradarbiavimo ir socialinio solidarumo dvasia.“
LMA prezidentas akad. J. Banys pridūrė, kad „fizika turėjo proveržį XX a., XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje - genetikos proveržis. Šiandien, esu įsitikinęs, kad socialiniai humanitariniai mokslai turi turėti proveržį ir didžiulę įtaką.
LSMC Sociologijos instituto vadovas dr. Andrius Marcinkevičius pristatė Sociologijos institutą, kuris turi gilias istorines tradicijas, o per savo gyvavimą nuolat buvo keičiamas institucijos pavadinimas.
„Šiandien tęsiame darbą, kurį darė pirmtakai, ir stengiamas, kad jis liktų viešojoje erdvėje, matomas politikų, matomas visuomenės. Institute dirba aukšto lygio mokslininkų komanda, kuri sėkmingai dalyvauja ir tarptautinių, ir nacionalinių projektų veikloje, yra įvairių tarptautinių asociacijų narys, sėkmingai bendradarbiauja su politinėmis institucijomis, vyriausybinėmis organizacijomis, dalijasi mokslo žiniomis, kad ir politikai, įgyvendindami savo darbus, remtųsi kvalifikuotais tyrimais.
Šioje salėje galite matyti penkis direktorius - akad. Arvydas Virgilijus Matulionis, prof. Meilutė Taljūnaitė, prof. Sarmitė Mikulionienė, prof. Boguslavas Gruževskis ir dr. Andrius Marcinkevičius.
Lietuvos sociologų draugijos prezidentė ir SI vyriaus. mokslinė darbuotoja Diana Janušauskienė įteikė prof. M. Taljūnaitei LSD apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus.
Prof. M. Taljūnaitė, dėkodama sakė, kad „mūsų karta įvedė sociologiją į Lietuvą šitame pastate. Antroji mūsų misija buvo, kad mes pasauliui parodėme, jog gali būti sociologija Lietuvoje, - 1982 m. pristatėme ją Meksikoje.
Konferencijoje pranešimus skaitė: SI vyriaus. mokslo darbuotoja dr. Sarmitė Mikulionienė - „Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje: nepriklausomi, dalyvaujantys, globojami, realizavę save ir orūs?“; visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis“ vadovė Vida Greičiuvienė - „Drauge pažinkime pasaulį ir save“; SI mokslininkė dr. Jolanta Aidukaitė - „Būstas kaip socialinė teisė“; Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas ŠIurkus - „Būsto politikos tendencijos Lietuvoje“; LMA Jaunosios akademijos narė dr. Rūta Ubarevičienė - „Lietuvos gyventojų geografija: naujausios kaitos tendencijos miestuose ir regionuose“; akad. A. V. Matulionis - „Iššūkiai socialinės struktūros formavimuisi“.
Išklausius pranešimus, vyko trumpa diskusiją. Konferenciją apibendrindamas dr. D. Parengė Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus.
Sociãlinė struktūra - socialinės sistemos sandara, jos elementų ryšiai pagal tam tikrus požymius. Socialinė struktūra apima tam tikrai visuomenei būdingą darbo pasidalijimą, socialinių grupių ar pavienių individų socialinius santykius, socialinius ryšius ir tam tikrą jų išsidėstymą, socialinių institutų funkcionavimo pobūdį, socialinio veikimo, socialinių veiksmų ir socialinių vaidmenų formas. Socialinės struktūros egzistavimas grindžiamas prielaida, kad visuomenę sudaro tam tikros struktūros, kurios turi skirtingas funkcijas, prasmes ir paskirtis. Socialinė struktūra egzistuoja kaip santykinai pastovus dydis. Tokiomis socialinėmis struktūromis vadinama šeima, religija, ekonomika, socialinės klasės ir kita. Socialinė struktūra susijusi su socialine tvarka ir socialine stratifikacija, tai yra visuomenės pasidalijimu į tam tikrus socialinius sluoksnius pagal socialines skirtis, pavyzdžiui, rasę, klasę, lytį. Socialinė struktūra turi poveikio visuomenės ekonominei, politinei, kultūrinei, teisinei sistemai.
Skiriama socialinė demografinė (tam tikrų demografinių struktūrų - lyčių, amžiaus, šeiminės padėties, išsilavinimo, tautybės - socialinė išraiška, socialinių grupių demografinė sandara), socialinė teritorinė (socialinių grupių ir sluoksnių išsidėstymas tam tikroje teritorijoje, jų poveikio atitinkamam teritoriniam vienetui - miestui, kaimui, regionui, rajonui - rezultatas), socialinė institucinė (visuomenės paskirstymas pagal atliekamas funkcijas, priskiriamas valdymui, šeimai, švietimui, sveikatos apsauga, socialinei rūpybai, teisėtvarkai, ūkiui ir kitiems), socialinė klasinė (visuomenės su(si)skirstymas į dideles žmonių grupes arba klases pagal tam tikrus požymius, dažniausiai ekonominius), socialinė profesinė struktūra. Socialinė struktūra yra struktūrinio funkcionalizmo, struktūralizmo teorijų objektas.
Ši mokslo studija tęsia surašymų informacijos analizei skirtų leidinių, kurie Lietuvos demografų buvo paskelbti remiantis 2001 ir 2011 metų gyventojų surašymų duomenimis, tradiciją. Studijos pagrindą sudaro 2021 metų gyventojų surašymo mikroduomenų analizė.
Reikia atkreipti dėmesį, kad pastarasis surašymas buvo pirmasis Lietuvos istorijoje, kurio metu dauguma informacijos gauta ne apklausiant gyventojus, bet sukaupiant informaciją iš įvairaus pobūdžio administracinių registrų bei valstybės informacinių sistemų ir juos integruojant į surašymo duomenų bazę (Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų surašymo metodika, 2020).
Kaip ir ankstesniuose surašymų informacijos analizei skirtuose mokslo darbuose, šioje mokslo studijoje siekta ne tik atskleisti surašymo metu fiksuotą demografinę Lietuvos visuomenės būklę, bet ir pažvelgti, kokie demografiniai pokyčiai įvyko per dešimtmetį tarp surašymų.
Nustatyti visuomenės struktūrą reikšminga ne vien mokslinio intereso patenkinimo požiūriu. Ištirti visuomenės socialinę stratifikaciją ypač svarbu ir socialinei praktikai. Aiškus visuomenės sluoksniavimosi vaizdas leidžia konkretinti tiek įstatymų leidybą, tiek diferencijuoti viešojo sektoriaus darbo priemones įvairioms gyventojų grupėms.
Šioje kolektyvinėje monografijoje yra pateikiamas originalus Lietuvos stratifikacijos modelis, besiremiantis saviidentifikacija. Remiantis juo yra atliktas reprezentatyvus sociologinis Lietuvos struktūros tyrimas. Gyventojai stratifikuoti pagal penkias socialines klases - aukščiausiąją, aukštesniąją, vidurinę, žemesniąją ir žemiausiąją, ir pagal 39 sluoksnius. Klasė ir sluoksniai charakterizuojami pagal socialinius demografinius rodiklius, atskleisti klasių ir stratų socialiniai - kultūriniai savitumai, daug dėmesio skirta socialinei atskirčiai.
Teorinis metodologinis leido atskleisti gana ženklius skirtumus tarp klasių ir socialinių sluoksnių, skirtingą jų socialinį kultūrinį potencialą ir pačią elgseną. Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų prisiskiria vidurinei klasei, kuri svarbi užtikrinant visuomenės stabilumą ir jos raidos perspektyvą.
Žmogiškojo kapitalo trūkumas lemia tai, kad vienos šalys yra socialine ir ekonomine prasme pažangesnės už kitas. Šalių, kuriose geriau panaudojamas ir vertinamas žmogiškasis kapitalas, socialinė raida yra tolygesnė. Ši sąveika bus nagrinėjama šalies intelektinio, socialinio ir žmogiškojo kapitalo kaitos ir jų perskirstymo kontekste.
Įgyvendinant numatytus tikslus ir uždavinius naudojant jau sukauptą socialinę informaciją ir atliekant teorinius analitinius tyrimus, bus vykdoma nuolatinė kaitos procesų tyrinėjamose srityse stebėsena, plėtojama diskusija apie sumanią visuomenę. Nagrinėjant socialinius pokyčius, lemiančius socialinių identitetų kaitos procesus tyrimuose bus naudojama tarpdalykinė prieiga: socialinė filosofija, socialinė istorija ir socialinė antropologija, dominuojant sociologijai.
Siekiant matuoti žmogiškuosius išteklius socialinėse erdvėse ir regionuose operacionalizuojamos pagrindinės sąvokos. Kiekybinių bei kokybinių tyrimų (2014-2015) būdu bus išryškintas esamas Lietuvos visuomenės susisluoksniavimas (vadovas akad. prof.
Jei ankstesniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas socialinės atskirties problemoms, tai šiuose bus siekiama atskleisti socialinės integracijos prielaidas, formuojantis sumaniai visuomenei. Atskleidus probleminius regionus Lietuvoje (2013-2015) ir galimas jų naujas socio-ekonominės raidos tendencijas teikiami siūlymai veiksmingai regioninei bei socialinės sanglaudos politikai formuoti (vadovas dr.
Bus įvertintas įvairių socialinių sluoksnių ekonominis, socialinis, kultūrinis ir žmogiškasis kapitalas Lietuvos socialinės raidos, kultūros ir teritorinių savitumų kontekste. Tiriant žmogiškuosius išteklius bus naudojama ir regioninė analizė. Gauti tyrimų rezultatai galėtų būti panaudoti tobulinant Lietuvos švietimo ir migracijos politiką, rengiant teisės aktus, formuojant institucinę struktūrą.
Nustačius (2012-2014) socialinių kultūrinių procesų Lietuvoje ypatumus (vadovas prof.I.Matonytė) bei atskleidus socialinių grupių identitetus (vadovas doc.
Apibrėžti visuomenės etninės struktūros kaitos ir etninio nepakantumo iššūkius darniai visuomenės raidai ir sumanios visuomenės valstybės kūrimui. Įgyvendinus mokslo programos uždavinius bus identifikuoti pastaruoju metu vykstantys pokyčiai visuomenės etninėje struktūroje (vadovas dr. A. Marcinkevičius) ir etninio nepakantumo formos (dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė), nustatytas jų poveikis atskiroms etninėms grupėms ir iššūkiai visuomenės raidai (dr. V. Pilinkaitė Sotirovič).
Programa atspindi Lietuvos darnios plėtros poreikius. Programoje nagrinėjamas ekonominis, socialinis, kultūrinis ir žmogiškasis kapitalas. Plėtojama socialinės stratifikacijos bei Lietuvos žmogiškojo potencialo praradimo kontekstas. Bendros socialinės erdvės skatina atskirų gyventojų grupių naudojimąsi jomis, gyventojų elgesio bendrumą ir tapatinimosi tendencijas pagal skirtingas socialines grupes.
Rytų Europos valstybių virsmas iš planinės į rinkos ekonomiką buvo gana sėkmingas ekonominiu aspektu.
Siekiant matuoti žmogiškuosius išteklius socialinėse erdvėse ir regionuose operacionalizuojamos pagrindinės sąvokos.
Rengiami straipsniai (2012-2016) apie socialinės stratifikacijos, socialinių erdvių, žmogiškųjų išteklių prielaidų koncepcijas, sampratas, jų sąsajas su viešosios politikos ES ir Lietuvoje (vadovas prof. A.Valantiejus).
Numatoma nuolat teikti tyrimų analitinę medžiagą migracijos, socialinės apsaugos, užimtumo, švietimo ir kt. politikai formuoti/tobulinti ir pristatyti mokslo renginiuose. Kad parengta medžiaga labiau pasiektų visuomenę, numatoma kiekvieną mėnesį pasisakyti ar pateikti medžiagą (duoti intervių analizuojamais klausimais) nacionalinėje žiniasklaidoje, aktyviai palaikyti ryšius su Lietuvos universitetais bei mokslininkų bendruomenę.
Ypatingai glaudūs ryšiai palaikomi su kaimyninių šalių mokslo institucijomis, kadangi panaši istorinė patirtis ir geografinė erdvė sąlygoja esminių problemų panašumus. Iš kitos pusės esami kultūriniai, konjunktūriniai, ekonominiai ir politiniai skirtumai sudaro geras sąlygas palyginamiesiems tyrimams bei bendriems renginiams. Tradiciškai intensyviausias bendravimas, paremtas tiek asmeniniais kontaktais, tiek tarp instituciniais ryšiais susiklostė su Latvijos Universitetu Rygoje, Tartu Universitetu Estijoje, Baltstogės aukštąja ekonomikos mokykla, Varšuvos Universitetu, Lenkijos mokslų akademijos Geografijos ir teritorinio planavimo institutu, Lodzės Universitetu, Sankt-Peterburgo universitetu.
Bendradarbiavimas vyksta organizuojant bendrus renginius (tokius kaip, Baltijos sociologų kasmetiniai skaitymai, Baltijos šalių geografų kongresas įtraukęs Centro Visuomenės geografijos tyrėjus, vykęs 2007 m.
Etninių tyrimų institutas tęs dalyvavimą jau esamose tarptautinėse tyrimų programose, o taip pat rengs ir teiks paraiškas naujiems tarptautiniams projektams vykdyti. Nuo 2010 m. vykdomas tarptautinis projektas „Europos integracijos interneto svetainė”, kurį inicijavo Europos komisija ir koordinuoja Migracijos politikos grupė (Migration Policy Group, Belgija). Europos integracijos svetainė yra migrantų integracijos specialistus ir politikus ES jungianti grandis.
Nuo 2011 m. Etninių tyrimų institutas vykdo Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) (Viena, Austrija) koordinuojamą tarptautinį projektą FRANET.
Programos pradžia 2012 m sausio mėn., pabaiga 2016 m.
Pagrindiniai Lietuvos socialinės struktūros rodikliai
Apibendrinant, Lietuvos socialinės struktūros kaita pasižymi keliais svarbiais aspektais:
tags: #visuomenes #socialines #strukturos #kaita