Socialinis verslas tampa vis svarbesniu veiksniu sprendžiant įvairias visuomenės problemas ir kuriant tvarią ateitį. Šios srities atstovai nuolat ieško inovatyvių sprendimų, kaip prisidėti prie visuomenės gerovės, o konferencijos tampa puikia platforma dalintis patirtimi, idėjomis ir aptarti kylančius iššūkius.
Socialinio Verslo Diena 2022: Atsparumas ir Inovacijos
Lapkričio 17 d. vykusioje nemokamoje konferencijoje pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo socialiniai verslininkai, aktyvistai, pilietinių organizacijų steigėjai, ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos ir Šiaurės šalių.
Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, konferencijos organizatorė ir VšĮ „Geri Norai LT“ įkūrėja, teigė: „Pernai konferencijoje diskutavome, kokią įtaką visuomenei padarė pandemija ir kaip socialinis verslas reagavo į COVID-19 iššūkius. Tie iššūkiai, deja, nedingo, bet atsirado dar didesni. Todėl šiandien kalbame apie visuomenės atsparumą - gebėjimą atsispirti krizėmis, išlaikant savo vertybes. Socialinis verslas gali būti puikus atsparumo pavyzdys, nes veikdamas atviroje rinkoje ir naudodamas verslo įrankius sugeba pasiūlyti inovatyvius sprendimus ir išlikti tvarus. Valstybei, o ir privačiam sektoriui, apsimoka investuoti į socialinius verslus, tačiau vis dar reikia įveikti nemažai biurokratinių kliūčių.“
Irena Blaževičė, socialinių verslų tyrėja ir kūrėja, socialinių mokslų daktarė, konferencijoje papasakojo, kodėl naujojoje realybėje, kai, atrodo, kad pastovumo sąvoka išnyko, ypač svarbu ugdyti bendruomenių atsparumą. „Kiekvienas sukrėtimas yra postūmis kokybinėms transformacijoms, nes identifikuoja sistemų silpnąsias puses, įkvepia tarpsektorines partnerystes ir išryškina naujas evoliucines kryptis“, - atkreipė dėmesį I.Blaževičė.
Emocinė Sveikata - Prioritetas
Konferencijoje daug dėmesio skirta emocinei sveikatai ir aiškinamasi, ką galėtume padaryti, kad visi jaustumėmės geriau. Natalia Sarata - sociologė, žmogaus teisių ir kovos su perdegimu aktyvistė iš Lenkijos atvirai papasakojo, kodėl nereikėtų numoti ranka į perdegimo simptomus ir ką galime padaryti, kad išlaikytume tvirtą emocinę sveikatą. N.Sarata neslėpė, kad ir pati patyrė perdegimą, todėl nuo 2017 m. remia aktyvistus, NVO sektoriaus darbuotojus ir savanorius, norinčius įveikti perdegimą, pervargimą ir beviltiškumą.
Taip pat skaitykite: Parama Smurto Aukoms
Išsamiau apie emocinę sveikatą konferencijoje kalbėjo Nelli Jung, Estijos socialinės įmonės „Minutes of Stillness“ vadovė ir viena iš įkūrėjų. Ji pasidalino praktiniais patarimais, kaip susidoroti su stresu, emocijomis ir susikaupimo problemomis.
Socialinis verslas
Bendradarbiavimo Svarba
Atidarymo ceremonijos metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp „ChangeMakers‘ON“ organizuojančių organizacijų: VšĮ „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“, VšĮ „Versli Lietuva“ bei Kauno technologijos universiteto.
„Bendradarbiavimo sutartis suteikia pagrindą trišaliam bendradarbiavimui tarp valstybės sektoriaus, akademijos ir privačių iniciatyvų. Tiek akademija, tiek valstybinis sektorius, tiek privatus sektorius mato socialinio verslo poreikį visuomenėje. Socialinis verslas yra efektyvus mechanizmas spręsti įvairiausias problemas. O „ChangeMakers‘ON“ yra simbolinis renginys, kuris davė pradžią šiam bendradarbiavimui.
Socialinis verslas nėra kažkas neįkandamo: savo patirtimi pasidalino su dalyviais „Kas vyksta Kaune“ įkūrėjas Vaidas Pilkauskas. Keldavome nuotraukas, filmuodavom ir kiekvieną dieną žmonių klausdavome: „Kas vyksta Kaune?“, o jie mums atsakydavo: „Tai Jūs pasakykite kas vyksta Kaune!“.
Atidarymo ceremonijos metu vyko ir podiumo diskusija. Podiumo diskusijos dalyviai aptarė socialinio verslo įvaizdžio problemą, kaip suprantamos socialinės inovacijos, teisines problemas, su kuriomis susiduria socialinis verslas bei socialinės įmonės ir daugybę kitų klausimų.
Taip pat skaitykite: Natalijos Bunkės gyvenimas
„Ūkio ministerija nori sudaryti palankią terpę vystytis socialiniam verslui. Svarbu yra suformuluoti palankią teisinę bazę.“ Podiumo diskusija ir pats „ChangeMakers‘ON“ turėjo įspūdingą pradžią.
Creative Shock: Jaunimo Įtraukimas į Socialinį Verslą
Creative Shock tarptautinė socialinio verslo konferencija kiekvienais metais surenka apie 200 jaunų, ambicingų ir socialiai atsakingų žmonių. Pagrindinis šios konferencijos tikslas - supažindinti aktyvius jaunuolius su socialinio verslo modeliu bei privalumais ir iššūkiais sprendžiant socialines problemas. Kiekvienais metais į konferenciją kviečiami Lietuvos bei užsienio socialinio verslo atstovai bei lyderiai, kurie dalinasi savo patirtimi bei idėjomis, kaip kurti ir plėtoti socialinį verslą bei prisidėti prie visuomenės gerovės.
„Dabar pasaulyje yra kaip niekada daug jaunų žmonių. Apie 50% visos pasaulio populiacijos sudaro žmonės, jaunesni nei 28 metų. Tad jaunimas - pagrindinė varomoji jėga keisti visuomenės mąstymą bei tobulinti verslo modelį ateityje“, - atsiliepia Andželika Rusteikienė.
Vienas iš dalyvių įkvėpėjų yra ir socialinio verslo modeliu besiremianti iniciatyva - elektroninė parduotuvė „Anksti.lt“. Čia jaunos šeimos - pirmiausia, neišnešiotų kūdikių susilaukusios, tačiau ne vien jos - gali rasti visas būtiniausias priemones savo kūdikiui: drabužėlius, sauskelnes, maitinimo priemones ir pan. Gautas pelnas yra skiriamas padėti ypatingų vaikų šeimoms - teikiamos nemokamos konsultacijos, rūpinamasi informacinės bazės plėtra, padedama sunkiau besiverčiančioms ankstukų šeimoms.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Vis dėlto „Anksti.lt“ įkūrėja Giedrei Šopaitė-Šilinskienė tikina, kad veiklos pradžioje iššūkių būta nemažai, teko įveikti ir kai kurias abejones. „Pirmiausia mums patiems reikėjo susivokti, kaip turėtų veikti sėkmingas socialinis verslas ir kas jame svarbiausia. Teorines žinias turėjome, tačiau praktiškai viską sužinojome tik pradėjus veikti elektroninei parduotuvei. Kiekviename žingsnyje kilo itin daug klausimų, reikėjo priimti sprendimus renkantis vieną ar kitą alternatyvą, bet nebuvome visiškai užtikrinti, ar pasirinktoji yra pati geriausia. Tai smarkiai neramino, bet, galų gale, supratome, kad net ir klaidos yra geras dalykas - mokymasis iš jų garantuoja patirtį. Ir dabar kasdien toliau tebesimokome“, - dalijosi patirtimi G.Šopaitė-Šilinskienė.
Taip pat skaitykite: Dezinformacija Feisbuke: kaip atpažinti?
Kaip pastebi iniciatyvos steigėja, Lietuvos rinkos sąlygos mokesčių bei teisinių reikalavimų aspektais socialiniam verslui yra tokios pat, kaip ir tradiciniam, tačiau jį išlaikyti gali būti sunkiau. „Socialiniam verslui yra sunkiau konkuruoti su kitais rinkos dalyviais, nes reikia gebėti ne tik didinti pelną, bet ir lenkti konkurentus. Kodėl? Kadangi pelnas reikalingas ne tik investicijoms ir verslo augimui, tačiau ir socialiniam poveikiui. Tai yra socialinio verslo misija, kurios ignoruoti negalima. Klysta manantys, kad socialinio verslo klientai ateina dėl to, kad pelnas skiriamas geriems darbams. Anaiptol - Lietuvoje klientai visų pirma ateina dėl kokybiškos prekės ar paslaugos, geros kainos, išskirtinio aptarnavimo. Tikrai ne visi mūsų klientai gilinasi ir žino, kad, štai, ką tik prekę įsigijo iš socialinio verslo“, - aiškina verslininkė.
„Creative Shock“ konferencijos pranešėjas, Lietuvoje gyvenantis olandas Timas van Wijkas kaip dar vieną kliūtį įvardija ir lietuvių pasyvumą. „Daugybė žmonių Lietuvoje nori ką nors pakeisti, tačiau laukia stebuklo ar kažkieno pagalbos užuot patys ėmęsi veiksmų. Tačiau kodėl gi kas nors turėtų investuoti į tai, kam iniciatyvos savininkas neskiria lėšų? Labai tikiuosi, kad ši situacija, kai niekas neskiria išteklių savo idėjai, pasikeis, nes būtent tai stabdo socialinio verslo plėtrą“, - pastebi konferencijos dalyvis.
Nepaisant sunkumų, pašnekovės G.Šilinskienės nuomone, socialinio verslo modelis yra geriausias būdas siekti prasmingų tikslų. „Visas ne pelno sektorius privalo transformuotis, turi būti perimti efektyvūs vadybos metodai, neišvengiamai kylantys iš verslo aplinkos. Tik tai padės socialinių iniciatyvų vykdytojams susikoncentruoti į pagrindinę savo veiklą, įvardyti pagrindinius siekiamus rodiklius, aiškiai komunikuoti visuomenei tai, ką pasiekė, o, svarbiausia, kurti pridėtinę vertę. Tikiu, kad didinant socialinių verslų žinomumą, visuomenėje didės pasitikėjimas socialiniais projektais , o kartu ir jausmas, kad teigiami pokyčiai tikrai įmanomi. Ir prie jų gali prisidėti kiekvienas“, - įsitikinusi G.Šopaitė-Šilinskienė.
Jau dvejus metus šeimyninių verslų apsuptyje gyvenanti moteris prognozuoja šviesią socialinių verslų ateitį Lietuvoje. „Socialinio verslo sektorius tikrai auga ir augs. Pastebėjome, kad atsiranda vis daugiau drąsių, jaunų ir energingų žmonių, pradedančių daryti tai, kas jiems labiausiai patinka. O tai yra kiekvieno sėkmingo verslo, ne tik socialinio, pagrindas. Socialiniu verslu vis daugiau ir daugiau domimasi ne tik Lietuvoje - tai pasaulinė tendencija. Po truputį formuojasi ir šio sektoriaus ekosistema, tad tikiu, kad sėkmingų socialinio verslo pavyzdžių ateityje tik daugės“, - sako G.Šopaitė-Šilinskienė.
Socialinio verslo tema plėtojama „Creative Shock“ iniciatyvos, apimančios dvi tos pačios misijos dalis - konkursą ir konferenciją. Jau aštuntąjį kartą komisijos atrinktos 10 geriausiai pasirodžiusių komandų atvyks į finalą Vilniuje. Čia jos kovos dėl pagrindinio konkurso prizo - „Turkish Airlines“ skiriamų lėktuvo bilietų į pasirinktą pasaulio šalį bei 2000 eurų vertės čekio.
Finalinio savaitgalio metu, gruodžio 1-ąją dieną, vyks nemokama ir visiems atvira socialinio verslo konferencija, kurios metu dalyviai turės galimybę susitikti su į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą pakviestais skaityti pranešimus socialinio verslo antrepreneriais iš viso pasaulio. Konferencijos tema „Passion meets purpose“ norima atkreipti dėmesį į socialinį verslą, kaip į galimybę panaudoti įgūdžius siekiant globalių tikslų ir taip patinkančiai veiklai teikiant daugiau prasmės.
Į ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą į konferenciją atvyko antrepreneriai iš Lietuvos ir užsienio šalių, kurie dalysis asmeninėmis istorijomis ir kalbės apie socialinio verslo modelį bei jo taikymą skirtinguose pasaulio šalyse. Konferencijoje pranešimus skaitys net penki pranešėjai iš užsienio: multimilijoninį globalų verslą ,,WildHearts Group“ įkūręs Mickas Jacksonas, Lietuvoje gyvenantis olandas, restorano ,,Pirmas Blynas“ įkūrėjas Timas van Wijkas ir neseniai studijas baigusi, tačiau jau sėkmingai vadovaujanti socialinio verslo ,,The Soap Co.“ plėtrai Clem Hinchliff. Taip pat vandens gręžinių įrengimu besivystančioms šalims padedančio alaus gamintojo ,,Brewgooder“ prekės ženklo vadovas Jamesas Hughesas bei ypač sėkmingo Jungtinėje Karalystėje, socialinio verslo ,,Social Bite“ įkūrėjas Alanas Mahonas.
Socialinio Verslo Diena 2021: Pilietinis Aktyvumas ir Pažeidžiamos Grupės
„Socialinis verslas gali greičiau reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė, ir pasiūlyti žmonėms tai, ko jiems tuo metu labiausiai reikia. Pandemija parodė, kad valstybė sudėtingu laikotarpiu dėmesį sutelkia į gyvybių gelbėjimą, tačiau reikia ir tokių iniciatyvų, kurios pasirūpintų žmonių emocine sveikata. Norint didinti emocinę gerovę visuomenėje, reikia skatinti piliečių įsitraukimą į įvairias socialines iniciatyvas“, - sako Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, konferencijos „Socialinio verslo diena 2021“ organizatorė bei VšĮ „Geri norai LT“ vadovė.
„Socialinio verslo dienoje 2021“ socialiniai verslininkai dalinsis gerosiomis praktikomis, o socialinės politikos formuotojai bei ekspertai kvies diskutuoti, kaip visuomenė galėtų aktyviau įsitraukti į kasdienius procesus ir ugdyti pilietinį aktyvumą bei daryti realų socialinį poveikį. Konferencijos temas pristato socialiniai lyderiai, dirbantys su pažeidžiamų grupių žmonėmis įvairiose bendruomenėse. Šį kartą daugiausia dėmesio skiriama šioms grupėms: LGBTQ+, jaunimui, moterims, senjorams, vaikams, pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams.
Konferencijoje dalyvaus Bulgarijos nevyriausybinės organizacijos „Single Step“, kuri padeda LGBTQ+ jaunuoliams, ieškantiems atsakymų į savęs identiteto klausimus, įkūrėjas Ivan Dimov. Jis papasakos, kaip dirbti su pažeidžiamomis grupėmis, kokius iššūkius tenka spręsti bei kokį teigiamą poveikį visuomenei kuria šios nevyriausybinės organizacijos veikla. O Pirkko Valge, Estijos nevyriausybinės organizacijos „Good deeds“ atstovė, pasidalins patirtimi, kaip estams pavyksta pritraukti privačių investicijų, socialinėms inovacijoms įgyvendinti.
Renginyje dalyvaus socialinio verslo kūrėjai ir ekspertai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Šiaurės šalių, Bulgarijos ir Lenkijos.
Apibendrinant, socialinio verslo konferencijos yra svarbios platformos, skatinančios inovacijas, bendradarbiavimą ir atsparumą visuomenėje. Jos suburia įvairius ekspertus ir praktikus, kurie dalinasi savo patirtimi ir idėjomis, kaip spręsti socialines problemas ir kurti tvarią ateitį.
tags: #15min #socialinio #verslo #konferencija