Socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“, nuolat plinta įvairaus pobūdžio dezinformacija ir manipuliacijos. Svarbu būti budriems ir atpažinti klaidinančius įrašus, kad nepasidalintumėte melaginga informacija ir neprisidėtumėte prie jos plitimo.
Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą populiarių dezinformacijos ir manipuliacijų pavyzdžių, pastebėtų „Facebook“ tinkle, bei pateiksime patarimų, kaip atpažinti ir išvengti tokių įrašų.
Melagienos apie „Facebook“ privatumo politiką
Panašūs gandai socialiniame tinkle sklido JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Etiopijoje, Bangladeše, Singapūre, Indijoje ir Tailande. Tokį įrašą savo asmeniniame profilyje paskelbė daugiau nei 50 skirtingų socialinio tinklo vartotojų iš Lietuvos, tačiau tikėtina, kad pasidalijusių panašaus pobūdžio informacija yra kur kas daugiau. Tačiau tai nėra tiesa.
Sklinda jau ne pirmąkart Panaši melagiena apie tariamai naują socialinio tinklo politiką sklido prieš dvejus metus. 15min tada rašė, kad paskyrą susikuriantys feisbuko vartotojai, sutikdami su socialinio tinklo taisyklėmis ir reikalavimais, suteikia prieigą prie savo nuotraukų, įrašų ir kito jau įkelto turinio. Feisbukas gali naudotis kone kiekvienu informacijos vienetu, kurį pateikia vartotojai.
Renkama informacija neapsiriboja tik nuotraukomis - kaupiami duomenys apie tai, iš kokio įrenginio prisijungiama, duomenys apie buvimo vietą, susirašinėjimai su kitais socialinio tinklo vartotojais. Panašią melagingą žinią apie tai prieš dvejus metus paneigė ir AFP. Nors socialiniam tinklui perduodamų duomenų kiekį galima sumažinti pakeičiant privatumo nustatymus, paskyros ištrynimas išlieka vieninteliu būdu, panaikinančiu visą įkeltą informaciją.
Taip pat skaitykite: Supervizijos apibrėžimas
Tiesa, visiškai iš feisbuko pradingti nepavyks - kai kuri informacija, pavyzdžiui, pranešimai, kuriuos siuntėte draugams, gali būti matoma.
Dirbtinio intelekto (DI) sukurtos klastotės
Pastaruoju metu internete itin išpopuliarėjęs šokio video sukurtas dirbtinio intelekto vaizdų generatoriumi „Klingai“. Tiesa, dažniausiai internautai naudoja šią programą tam, kad sukurtų šokančių gyvūnų vaizdo įrašus - daugybė „šokančių“ katinų bei šunų pastaruoju metu užtvindė socialinius tinklus.
Internautai gali nesunkiai sukurti šokančių gyvūnų įrašus dirbtinio intelekto programa
Tačiau turint pakankamai vaizdinės medžiagos - šiuo atveju viešai prieinamų premjerės nuotraukų - galima nesunkiai sukurti panašų vaizdo įrašą. Svarbu pažymėti, kad vaizdo įrašas nebuvo aiškiai pažymėtas kaip satyra, parodija ar dirbtinio intelekto sukurtas turinys. Dėl to dalis vartotojų buvo suklaidinti ir patikėjo jo autentiškumu.
Būtent šis konteksto ir paaiškinimo trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl toks turinys laikomas dezinformacijos forma.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo prisitaikymo svarba
Vaizdo įrašai, kuriais aktyviai dalijasi internautai, sukurti pasinaudojus dirbtiniu intelektu. 15min verdiktas: netikri vaizdo įrašai.
Kaip atpažinti DI sukurtas klastotes?
- Nėra patikimo informacijos šaltinio: Tikrinkite, ar yra oficialių žiniasklaidos kanalų, valstybinių institucijų pranešimų ar pačio asmens komentarų, patvirtinančių įvykį.
- Nenatūrali veido mimika ir judesiai: Atkreipkite dėmesį į veido mimiką, kuri gali atrodyti sustingusi arba pernelyg glotni, o kūno judesiai - biomechaniškai netikslūs.
- Kūno proporcijų neatitikimai: Stebėkite, ar nėra rankų, pečių ar galvos judesių neatitikimų, kurie gali atrodyti nenatūralūs.
- Garso konteksto trūkumas: Būkite atidūs, jei vaizdo įrašas platinamas be autentiško aplinkos garso ar patikimo paaiškinimo, kur ir kada jis buvo nufilmuotas.
Šešėlių nėra, pirštų - taip pat Kai kurios detalės išduoda, kad vaizdo įrašai sukurti pasitelkus DI. Iš pažiūros kariai atrodo, kalba ir juda įprastai. Pavyzdžiui, gestikuliuoja, norėdami pabrėžti vieną ar kitą mintį.
Nors vienas karys matomas normaliai, kad ir ne visai ryškiai (galima daryti prielaidą, kad kokybė suprastėja vaizdo įrašą platinant), judančios dešinės plaštakos pirštai visiškai „išplaukia“, susilieja vienas su kitu. Be to, vyrui už nugaros kabanti lempelė nesukuria jokio šešėlio ant uniformos, o jis pats nemeta šešėlio ant sienos dėl apšvietimo iš priekio, kuris reikalingas filmuojant. Jo oda - itin lygi, tai yra dar vienas DI produkto požymis.
Dar viename vaizdo įraše tariamas parlamentaras, esą kalbantis telemaratone, turi tik tris arba keturis (priklausomai nuo to, kaip padėta plaštaka, pirštus). Garso detektorius „Hiya“ parodė 99 proc. tikimybę, kad girdimi pokalbiai yra netikri.
Politinė agitacija socialiniame tinkle
Rekomendacijose rašoma, jog rinkimų agitacija, neatsižvelgiant į jos būdus, formą ir priemones, draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, jų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičius, dokumentai, kuriuos būtina turėti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti.
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
Dalis politikų socialiniame tinkle rinkimų agitacijos laikotarpiu profilio nuotrauką pakeitė rinkiminiais plakatais arba nuotraukomis, ant kurių puikuojasi jų sąrašo numeris.
Kiti pavyzdžiai
Socialiniuose tinkluose platinamas panašus filmukas - iš pažiūros tos pačios laidos ištrauka (rodomas jau matytas studijos interjeras su tokiais pačiais raudonais krėslais, aptariama ta pati tema), tačiau kalba kitas žmogus. Studijoje sėdi taip pat jaunas vyras kariškio uniforma, taip pat - itin stambaus kūno sudėjimo, tačiau veidas - kitas. Tiesa, abu ištaria kone identiškas frazes ukrainietiškai.
„Kur tarnaujate?“ - už kadro klausia tariama laidos vedėja. „Aš - maisto sandėlio Lvivo srityje viršininkas“, - atsako pašnekovas.
Žurnalistė padėkoja už gynybą ir pasiteirauja, ar tarnyba sunki. „Taip, pasitaiko, kad ateina priešo DRG (rus. diversinės-žvalgybinės grupės - red. past.), vagia maistą. Bet aš susitvarkau“, - kukliai pasigiria pastarasis laidos dalyvis (pirmasis nuo to „susilaikė“, kiti atsakymai - tokie patys).
Visi „laidų dalyviai“ yra itin nutukę ir tai stipriai pabrėžiama, pavyzdžiui, jie vos telpa ne tik į uniformas, bet ir į krėslus. Rodomi jų pagurkliai, vienas, atrodo, nuolat žagsi - taip sukuriamas atgrasus įvaizdis. Lyg tyčia vyrai tariamai eina pareigas, vienaip ar kitaip susijusias su maistu. Taip bandoma parodyti, esą Ukrainos kariai nevargsta, priešingai, net sugeba užsiauginti nemažą antsvorį.
Kad šis filmukas - sukurtas pasitelkus DI ar bent paredaguotas, išduoda kairiajame apatiniame kampe matomas redagavimo programos „CapCut“ vandens ženklas. Taip greičiausiai norima pasišaipyti iš tikrojo Ukrainos „Telemaratono“.
1 lentelė. Dezinformacijos pavyzdžiai socialiniame tinkle „Facebook“
| Dezinformacijos tipas | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Melagienos | Klaidinga informacija, pateikiama kaip faktas | Melagienos apie „Facebook“ privatumo politiką |
| DI sukurtos klastotės | Vaizdo įrašai ar nuotraukos, sukurtos naudojant dirbtinį intelektą, siekiant suklaidinti | Vaizdo įrašas, kuriame tariamai vaizduojama šokanti premjerė Inga Ruginienė |
| Politinė agitacija | Agitacija rinkimų metu, pažeidžianti įstatymus | Politikų profilio nuotraukų keitimas rinkiminiais plakatais |
Svarbu būti kritiškais ir atidžiai vertinti informaciją, kurią matote socialiniuose tinkluose. Tikrinkite informacijos šaltinius, atkreipkite dėmesį į įtartinus ženklus ir nepasidalinkite informacija, kol nesate tikri dėl jos teisingumo.
Kaip atpažinti melagingus naujienų šaltinius – FactCheck.org
tags: #socialiniame #tinkle #feisbuke #rase #15min