Socialinis ūkis - sąvoka, kuri vis dažniau minimas tiek žemės ūkyje, tiek socialinėje ekonomikoje. Šiame straipsnyje aiškiai ir išsamiai paaiškinsime, kas yra socialinis ūkis, kokią naudą jis gali suteikti, ypač sodininkystės sektoriuje.
Socialinio ūkio apibrėžimas
Socialinis ūkis - tai ūkinė ar socialinė įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra ne tik pelno siekimas, bet ir socialinės, visuomeninės arba aplinkosaugos problemos sprendimas. Socialinis ūkis veikia pagal principą, kad pelnas yra investuojamas į socialinius ar aplinkosauginius tikslus, o ne paskirstomas įmonės savininkams ar akcininkams. Tai reiškia, kad pagrindinė veiklos vertė ir nauda yra matuojama ne tik finansiniais rodikliais, bet ir socialiniu poveikiu.
Socialinio ūkio galimybės sodininkystės sektoriuje
Sodininkystės sektorius suteikia įvairių galimybių organizuoti socialinius ūkius, ypač Lietuvos sąlygomis, kur žemės ūkis sudaro reikšmingą ekonominę ir socialinę dalį. Socialinis ūkis sodininkystėje - tai ne tik verslo forma, bet ir socialinės atsakomybės bei ekologijos sinergija, leidžianti spręsti svarbias visuomenės problemas ir prisidėti prie tvarios žemdirbystės Lietuvos kaime.
Norint įsteigti socialinį ūkį, būtina suprasti teisinius, organizacinius ir finansinius aspektus. Lietuvoje socialinių ūkių plėtra skatinama tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos iniciatyvomis. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis, socialiniai ūkiai žemės ūkyje padeda spręsti tiek socialines, tiek ekologines problemas, ypač kaimo vietovėse.
Socialinis verslas Lietuvoje: ar toks yra?
Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Korporatyvinės komunikacijos tyrimų katedros docentė dr. Marija Stonkienė įsitikinusi - socialinio verslo šiuo metu Lietuvoje nėra. Yra tik darbo integracinės įmonės, į kurias, beje, visuomenės požiūris nėra palankus. „Kol neturime įstatymo, tol neturime socialinio verslo statuso“, - įsitikinusi M. Stonkienė. Jos teigimu, Lietuvoje apskritai beveik nekalbama apie socialinę ekonomiką.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tai parodo ir 2019 metais Lietuvos socialinio verslo asociacijos užsakymu atlikta Socialinio verslo plėtros Lietuvoje galimybių studija, kurią parengė VU mokslininkų komanda. Joje teigiama, kad Lietuvoje socialinis verslas vis dar sąlyginai nauja veiklos forma, tad trūksta ir atpažįstamos socialinio verslo tapatybės. Nesutariama dėl to, kas galėtų būti socialinė įmonė, kokia parama joms galėtų būti numatyta.
Socialiniams verslininkams arba norintiems jais tapti ne visada aišku, kaip subalansuoti pajamų gavimą su socialiniu pokyčiu, nes tokiai veiklai keliami neįprasti lūkesčiai generuoti pelną ir kurti socialinį poveikį neprašant finansinės paramos. Pasak M. Stonkienės, ne visada suprantama, kad socialinis poveikis negali atsirasti greitai - rezultatas gali pasijusti tik po 3-5 metų.
Šiuo metu svarstomame Socialinio verslo plėtros įstatymo projekte numatytas reikalavimas 80 proc. reinvestuoti yra labai griežtas. Jis turi būti lydimas atitinkamos paramos ir pagalbos sistemos. „Kad socialinis verslas būtų tvarus, reikalinga subalansuota parama, ir nebūtinai finansinė“, - teigia VU mokslininkė.
„Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė apgailestavo, kad Socialinio verslo plėtros įstatymas nugulė stalčiuose. Vis dėlto, jos teigimu, toks įstatymas, koks dabar yra jo projektas, ir nereikalingas.
Lietuvoje didžiausią rūpestį dėl socialinio verslo prisiėmė Žemės ūkio ministerija. Būtent šios institucijos parengtomis ir 2015 metais patvirtintomis Socialinio verslo gairėmis iki šiol vadovaujamasi. Vis dėlto jos nėra tobulos ir ne visoms socialinio verslo formoms tinka.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Javičienė pabrėžė, kad Socialinio verslo gairės gimė įgyvendinant Kaimo plėtros programą. Didžioji šios programos lėšų dalis buvo skirta skurdui ir atskirčiai mažinti bei užimtumui skatinti. „Juk kaimas - tai ne tik žemės ūkis, tai ir vaikai, šeimos... Visa tai siejosi su socialiniu verslu. Norėjosi, kad būtų kuriama pridėtinė vertė“, - sako I. Javičienė. Atsirado būtinybė reglamentuoti veiklos formas, parengtas ir socialinio poveikio matavimo įrankis. Tiesa, specialistė pripažįsta, kad tuo metu parama pasinaudojo ir tie, kurie nieko bendra su socialiniu verslu neturėjo.
Deja, tolimesnis reglamentavimas kelią skinasi labai sunkiai - socialiai orientuotas verslas šiuo metu yra nepatrauklus. Tai lemia ir objektyvios aplinkybės - labai mažai galimybių gauti paramą. Rezultato norima čia ir dabar, o už klaidas baudžiama.
Kanados patirtis
Kanados laikinojo reikalų patikėtinio Lietuvoje Richardo Martino-Nielseno teigimu, 2019 metais Kanada buvo išrinkta geriausia šalimi kurti socialinį verslą. Kas lemia tokį įvertinimą? Įmonės renkasi socialinį verslą dėl gerų sąlygų, palankios valstybės politikos, galimybių nesunkiai gauti investicijų ir paramą, taip pat į šią sritį aktyviai įsitraukia jaunimas ir visuomenė.
Vertinant socialinio verslo aplinką, Kanada pirmavo atsižvelgiant į tai, kad socialinį verslą vystančių įstaigų darbuotojai gali užsidirbti pragyvenimui, gauti rėmimą, yra geros sąlygos plėtoti verslą. Pagal valdžios paramą socialiniam verslui ir visuomenės palaikymą Kanadai atiteko 3 vieta, o vertinant, kiek pavyksta įtraukti aukštos kvalifikacijos specialistų, šalis liko 6-oji.
R. Martinas-Nielsenas pabrėžė, kad Kanadoje vyrauja socialinio verslo modelių įvairovė. Socialine įmone vadinama įmonė, kuri siekia pelno, tačiau jos tikslas - socialinis poveikis. Įmonių spektras labai įvairus - nuo labdaros organizacijų iki komercinių įmonių, aukojančių dalį pelno. Tarp jų įsiterpia nevyriausybinės organizacijos, kooperatyvai, socialiai atsakingas verslas ir pan. Įvairiose provincijose situacija skirtinga, nes jos gali turėti atskirus įstatymus.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Pavyzdžiui, Kvebeke socialinį verslą vysto per 11 tūkst. įmonių, kurios įdarbina 220 tūkst. darbuotojų ir 90 tūkst. savanorių. Jų pajamos siekia apie 48 milijardus - tai didžiulė suma.
Socialinio verslo pavyzdžiai Kanadoje:
- „ReStore“ - namų apyvokos ir statybos reikmenų parduotuvės, kurios surenka ir dar kartą parduoda kokybiškas statybines medžiagas. Pelnas atitenka organizacijai „Habitat for Humanity“, kuri rūpinasi, kad žmonės visame pasaulyje būtų aprūpinti būstu.
- „Lucky Iron Fish“ - parduoda mažas geležines žuvytes, kurios dedamos į puodą gaminant patiekalus ir iš jų į maistą patenka geležies. Taip prisidedama prie geresnės maisto kokybės.
- „Buy social“ - skatina socialiai atsakingus viešuosius pirkimus, t. y. padeda įmonėms, norinčioms pirkti socialiai atsakingai, ir socialiniam verslui atrasti vieniems kitiems.
Latvijos patirtis
Pasak Latvijos socialinio verslo asociacijos vadovės Madaros Ūlandės, Latvijoje socialinio verslo įstatymas įsigaliojo 2018-aisiais. Jis numato, kad socialinio verslo įmonės nemoka mokesčių, turi teisę pasitelkti savanorius, gauti paramą, savivaldybės turi teisę remti socialines įmones - sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba atleisti nuo jo, numatyti kitus paramos mechanizmus, tarp jų ir finansinę paramą. Taip pat įmonės turi pirmumo teisę viešuosiuose pirkimuose ir galimybę kreiptis paramos į Gerovės ministeriją ir investicijų programą „Altum“.
Kas vadinama socialine įmone Latvijoje? Įstatymas apibrėžia, kad tai ribotos veiklos įmonės, gavusios socialinės įmonės statusą ir vykdančios veiklą, kuri turi teigiamą socialinį poveikį. Pasak M. Ūlandės, tai nėra, kaip dažnai manoma, vien tik darbas su socialinės atskirties grupėmis. Įstatyme numatyta, jog įmonių veiklos sritys gali būti susijusios su socialinių paslaugų plėtra, įtraukios visuomenės kūrimu, švietimu, gamtos ar gyvūnų apsauga ir pan. Pelnas negali būti išsidalijamas - jis turi būti naudojamas socialiniams tikslams.
M. Ūlandė pabrėžia, kad labai svarbu skleisti žinią apie socialinį verslą ir keisti visuomenės požiūrį į jį. Socialinis poveikis, kurio siekia įmonės, turi būti matuojamas - svarbu parengti kuo aiškesnius kriterijus, kaip tai daryti. Beje, ir Latvijoje neišvengta atvejų, kai įmonės, įdarbinusios porą negalią turinčių žmonių, nesąžiningai naudojosi valstybės parama.
Vienas iš socialinio verslo pavyzdžių Latvijoje - organizacija „Blind art“, įkurta Rygoje 2007 m. Jos tikslas - įgalinti akluosius ir turinčius regos negalią, siekiama paskatinti juos atrasti savo talentus ir sukurti vertingų meno kūrinių. Šiuo metu Latvijos socialinio verslo asociacija vienija apie 100 įmonių, pasirinkusių kurti socialinį verslą.
DOJUS agro socialinė atsakomybė
Viena iš DOJUS agro vertybių - pagarba žmogui - kuria socialiai atsakingą įmonės požiūrį į ją supančius žmones - kolegas, partnerius, klientus ir visuomenę. Visose bendrovės veiklose siekiame, kad pagrindine kryptimi nuolat išliktų atsakingas požiūris į žmogų ir gamtos išteklius - rūpinamės visa mus supančia aplinka.
Štai keletas pavyzdžių, kaip DOJUS agro prisideda prie socialinės gerovės:
- Parama švietimui: Dovanoti ekonomikos vadovėliai mokykloms, siekiant inovatyviau mokyti vaikus.
- Kraujo donorystės akcijos: Nuo 2016 metų įmonė inicijuoja neatlygintinos kraujo donorystės akcijas, kuriose dalyvauja darbuotojai iš įvairių filialų.
- Parama senelių globos namams: DOJUS agro kolektyvas remia Muniškių senelių globos namus tiek finansiškai, tiek morališkai, dovanoja reikalingą įrangą ir praleidžia laiką su gyventojais.
- Dalyvavimas socialiniuose projektuose: Įmonė prisideda prie įvairių socialinių projektų, tokių kaip „Su nauja knyga į naujus metus“, „Vaikų svajonės“ ir „Pink run su BENU“.
- Pilietiškumo skatinimas: Dalyvavimas Vasario 16 dienos bėgime, skatinant mylėti ir gerbti savo šalį.
- Parama kaimo bendruomenėms: Akcija „Į mokyklą - su tamsoje šviečiančiais traktoriukais“ ir dalyvavimas projekte „Pažangi praktika“.
DOJUS agro kolektyvas supranta, jog svarbu apsižvalgyti kaiminystėje, galbūt yra mažesnių organizacijų, kurioms taip pat labai reikia mūsų visų paramos ir prisidėti gerais darbais ar priemonėmis prie jų veiklos. Esame neabejingi dabartinei situacijai, todėl skubame dalintis apsaugos priemonėmis su tais, kurie yra arti mūsų - VŠĮ Muniškių globos namams.
Įmonės kolektyvas džiaugiasi turėjęs galimybę prisidėti prie Vasario 16 dienos bėgimo iniciatyvos, kurios metu Kauno centre buvo bėgamas Geminaičių stulpų maršrutas. Nes mylėti ir gerbti savo šalį reikia kasdien!
Stengiamės, kad Lietuvos vaikai turėtų pačias geriausias mokymosi sąlygas, nes tai - mūsų auganti ateitis. Dėl šios priežasties net keturioms mokykloms Jurbarko ir Alytaus rajonuose padovanojome Lietuvoje visuose rajonuose taip trūkstamus ekonomikos vadovėlius „Ekonomika per 31 valandą“.
Nuo 2016 metų įmonės kolektyvas su entuziazmu prisideda prie kilnios akcijos, skirtos krūties vėžiu sergančių moterų reabilitaciniam gydymui paremti - bėgimo „Pink run su BENU“.
Įmonė inicijavo akciją „Į mokyklą - su tamsoje šviečiančiais traktoriukais“, kurios metu buvo siekiama nors ir mažu indeliu prisidėti prie kaimo bendruomenės gyvenimo pagerinimo remiant mažuosius mokinukus. 2014 metais įmonė prisidėjo prie LR Žemės ūkio rūmų organizuoto projekto „Pažangi praktika“, kurio metu buvo siekiama populiarinti ir viešinti žemdirbiškas ir kaimui reikalingas profesijas, skatinti jaunimą likti kaime ir kurti darbo vietas. Konkurso laimėtojai buvo apdovanoti ne tik LR žemės ūkio rūmų steigiamais prizais bet ir praktikos sutartimi įmonėje DOJUS agro.
2014 metų balandžio mėnesį DOJUS agro prisidėjo prie Maltiečių ordino organizuojamos akcijos Šypsenų ordinas. Jos metu įvairių įmonių darbuotojai buvo skatinami įsigyti 100% kakavos, organiško, becukrio šokolado, kuris yra tinkamiausias saldumynas pagyvenusiems žmonėms. Įmonės darbuotojas, įsigijęs pakuotę šio šokolado, automatiškai vieną pakuotę padovanoja ir senoliui.
2013 - 2017 metais įmonė prisidėjo prie Almos Adamkienės fondo vykdomo socialinio projekto „Su nauja knyga į naujus metus“. Jo metu už sukauptas lėšas perkamos reikiamos knygos remiamoms kaimų mokykloms, bibliotekoms. Daugumai jų, tai būna vienintelės naujos grožinės literatūros knygos per visus metus, nes jie negali sau leisti pirkti nieko daugiau, išskyrus programinius kūrinius.
Prie šio fondo veiklos įmonė prisidėjo užsakydama fondo gaminamus atvirukus klientams bei partneriams pasveikinti Šv. Kalėdų proga. Kiekvienais metais buvo užsakyta po daugiau nei 4500 Kalėdinių atvirukų, o pusė jų gamybos sumos atiteko fondo veiklai.
Kartu su Nacionaliniu kraujo centru liepos mėnesį inicijavome neatlygintinos kraujo donorystės akciją mūsų Kauno prekybos ir aptarnavimo centre. Kraują paaukojo net 17 įmonės darbuotojų.
Įmonės kolektyvas džiaugiasi turėjęs galimybę prisidėti prie šios kilnios akcijos, skirtos krūties vėžiu sergančių moterų reabilitaciniam gydymui paremti. Nubėgti penki kilometrai atrodė lengvesni nei bet kada, o paramai skirti pinigai - panaudoti labai naudingai.
Projektas „Vaikų svajonės” pradėtas 2010 m. kaip savanoriška veikla, siekiant įgyvendinti sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų svajones bei padrąsinti vaikus tikėti savo svajonėmis ir jų siekti. Vaikučių norai patalpinami internetinėje svetainėje, telieka išsirinkti svajonę ir ją įgyvendinti! 2015 metais įgyvendinome penkių vaikų svajones, padovanodami jiems žaislinius traktoriukus. Gaudami laimingų vaikų nuotraukas, džiaugsmo kupinais veidais, 2016 ir 2017 metais nusprendėme tęsti dalyvavimą projekte, tad taip pat prisidėjome prie vaikų svajonių įgyvendinimo.
Vieni iš mūsų kaimynų - Muniškių senelių globos namai. Šių namų gyventojams svarbus tiek finansinis, tiek moralinis palaikymas, tad visas DOJUS agro kolektyvas stengiasi prisidėti prie šių senolių gerovės padovanodami jiems taip reikalingą funkcinę lovą. Tačiau kas gali būti nuostabiau už kartu praleistą laiką ir nuoširdžias šypsenas? Vizito metu kartu su seneliais mokėmės šokio judesių, dainavome žinomas dainas, bendravome. Taip pat išgirdome įdomių ir pamokančių istorijų! Namų gyventojai trykšta džiaugsmu ir su dideliu smalsumu žiūri į gyvenimą, o direktorė su didžiausiu užsidegimu dirba jų labui! Žavimės ir linkime sėkmės!
Nuo 2016 metų su darbuotojais inicijuojame neatlygintinos kraujo donorystės akciją. Praėjusiais metais akcija vyko tik Kauno prekybos ir aptarnavimo centre, tačiau šiemet akcija išaugo ir vyko dvejuose DOJUS agro prekybos ir aptarnavimo centruose - Kauno ir Šiaulių! Kraujo iš viso paaukojo 22 įmonės darbuotojai. Teigiama, jog vieno donoro kraujas gali išgelbėti net tris gyvybes, tad mūsų kolektyvas prisidėjo prie 66 širdies plakimo!
Vykdomų ekskursijų metu vaikai trumpai susipažįsta su žemės ūkio technika, su mūsų darbuotojų priežiūra gali ne tik pažiūrėti į galinguosius kombainus ir traktorius, tačiau patys įlipti ir apžiūrėti viską savo rankutėmis. Taip pat vaikai sužino pieno ir duonos pagaminimo kelią. Nes vaikai - mūsų ateitis. Tvirtai tikėdami šio teiginio teisumu siekiame mūsų mažuosius dar geriau supažindinti su juos supančiu pasauliu. Juk pienas ir duona atsiranda ne parduotuvėje - šių produktų pagaminimo kelias labai ilgas. Kad šis maistas atsirastų ant mūsų stalo reikia ne tik žmonių, bet ir mašinų pagalbos.
Raginame visus, apsižvalgyti kaiminystėje, galbūt yra mažesnių organizacijų, kurioms taip pat labai reikia mūsų visų paramos ir prisidėti gerais darbais ar priemonėmis prie jų veiklos. Kas galime, junkimės prie paramos fondų, savanorių veiklos, laikykimės karantino taisyklių bei išlikime pozityvūs ir atsakingi.