Slaugytojo profesija yra neįkainojama sveikatos priežiūros sistemos dalis, tačiau jos atstovai susiduria su įvairiais iššūkiais. Šiame straipsnyje apžvelgsime slaugytojų darbo situaciją Lietuvoje ir Europoje, atlyginimų skirtumus, iššūkius ir galimybes, remiantis ekspertų nuomonėmis ir statistiniais duomenimis.
Slaugytojų Darbo Užmokestis Europoje
Atlyginimai Europoje labai skiriasi. EBPO duomenimis, 2020 m. metinis bruto darbo užmokestis ligoninėse svyravo nuo maždaug 11 880 eurų Lietuvoje iki 101 151 euro Liuksemburge. Be Liuksemburgo, septyniose šalyse metinis pradinis bruto darbo užmokestis viršijo 50 tūkst. eurų. Tarp jų nėra Vokietijos (46 829 eurai) ir Jungtinės Karalystės (42 588 eurai).
Metinis slaugytojo darbo užmokestis Prancūzijoje (35 531 euras) arba Italijoje (29 222 eurai) buvo mažiau nei pusė metinio darbo užmokesčio Belgijoje (72 508 eurai) ir beveik perpus mažesnis nei Šveicarijoje (70 965 eurai). Mažiausius slaugytojų atlyginimus gauna Lietuva (11 880 eurų), po jos seka Turkija (12 172 eurai) ir Latvija (13 551 euras).
Atlyginimai ir Perkamosios Galios Paritetas (PGP)
Reitingas pasikeičia, kai atlyginimus vertiname pagal perkamosios galios paritetą (PGP). 2020 m. slaugytojų darbo užmokestis pagal PPP svyravo nuo 18,7 tūkst. eurų Lietuvoje iki 66,8 tūkst. eurų Liuksemburge. 20 ES šalių vidurkis buvo 35,3 tūkst. eurų.
Nors PPP skirtumai tarp šalių yra mažesni, palyginti su nominaliųjų atlyginimų skirtumais, jie vis tiek labai skiriasi. Po Liuksemburgo pagal didžiausią pagal PGP apskaičiuotą darbo užmokestį rikiuojasi Belgija (62,3 tūkst. eurų) ir Nyderlandai (50,6 tūkst. eurų). Po Lietuvos seka Latvija (18,8 tūkst. eurų) ir Portugalija (21,4 tūkst. eurų). Suomijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,2 tūkst. eurų) pagal PGP buvo mažesnis už ES vidurkį.
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Stebėtina, kad Turkijoje slaugytojų darbo užmokestis (31,7 tūkst. eurų) pagal PGP buvo didesnis nei keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Italijoje ir Graikijoje.
Slaugytojų Darbo Užmokesčio ir Vidutinio Darbo Užmokesčio Santykis
Vidutinis darbo užmokestis šalyje apskaičiuojamas pagal bendrą mokamą darbo užmokestį ir vidutinį darbuotojų skaičių visoje ekonomikoje. 2020 m. slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis svyravo nuo 0,88 Lietuvoje iki 1,58 Belgijoje. Tai reiškia, kad slaugytojai Belgijoje uždirba 1,58 karto daugiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Šis santykis 20 ES šalių vidurkis buvo 1,2.
Lietuvoje, Latvijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje slaugytojams mokamas mažesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. Prancūzijoje slaugytojo atlyginimo ir vidutinio darbo užmokesčio santykis buvo 0,91, o Šveicarijoje - 0,88. Santykis buvo didesnis Ispanijoje (1,5), Čekijoje (1,42) ir Lenkijoje (1,36).
| Šalis | Metinis Bruto DU (EUR) | DU pagal PPP (EUR) | Santykis su Vid. DU |
|---|---|---|---|
| Lietuva | 11,880 | 18,700 | 0.88 |
| Liuksemburgas | 101,151 | 66,800 | - |
| Belgija | 72,508 | 62,300 | 1.58 |
| Šveicarija | 70,965 | - | 0.88 |
| Prancūzija | 35,531 | - | 0.91 |
| Turkija | 12,172 | 31,700 | - |
| Suomija | - | 31,200 | - |
Pokyčiai Per Pastarąjį Dešimtmetį
Nominalus slaugytojų metinio bruto darbo užmokesčio pokytis 2010-2020 m. buvo didžiausias Islandijoje, kur per pastarąjį dešimtmetį darbo užmokestis padidėjo 123 proc. Kai kuriose ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vengrijoje (104 proc.), Estijoje (94 proc.), Čekijoje (92 proc.) ir Slovakijoje (91 proc.), per šį laikotarpį taip pat buvo užfiksuotas staigus augimas.
2010-2020 m. slaugytojų darbo užmokestis sumažėjo trijose Europos šalyse: Norvegijoje (1 proc.), Italijoje (4 proc.) ir Graikijoje (16 proc.). Norvegijoje darbo užmokestis sumažėjo dėl valiutos kurso pokyčių.
Taip pat skaitykite: Kursai Slaugytojų Padėjėjams
Iš devynių atrinktų šalių 2010-2020 m. darbo užmokestis realiai padidėjo septyniose šalyse (Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Belgijoje). Tačiau Jungtinėje Karalystėje per šį laikotarpį (2010-2019 m.) sumažėjo 6 proc. ir nepakito Prancūzijoje.
Slaugytojo Darbo Situacija Lietuvoje
Lietuvoje yra apie 22 tūkst. slaugytojų, be kurių pagalbos dažnai nebūtų patenkinti net būtiniausi pacientų fiziologiniai, higienos, saugumo, judėjimo, bendravimo ir kiti poreikiai. Nepaisant šios profesijos būtinumo, jos atstovai susiduria su eile iššūkių.
- Slaugytojų darbo krūvis yra per didelis.
- Statistiškai vienam gydytojui Lietuvoje tenka per mažai slaugytojų.
- Stinga tiek slaugos specialybę besirenkančių studentų, tiek slaugytojams darbe gelbėjančių padėjėjų.
- Slaugos namų palatos - perpildytos.
Dažnai tai yra labai atsidavę žmonės, paprasčiausiai stokojantys laiko ir resursų savo sugebėjimams išpildyti. Jų darbo sąlygos ir atlyginimai dar negali konkuruoti su europiniais. Nepaisant to, slaugytojus visame pasaulyje vienija bendras bruožas - empatija kito žmogaus bėdai. Susidūrus su liga, tinkama slauga ženkliai prisideda prie greitesnio sveikimo, senatvėje padeda oriai nugyventi paskutines dienas. Slaugytojų dėmesys ir patarimai suteikia ne tik vilties slaugomiems žmonėms, bet ir žinių, kaip tinkamai prižiūrėti artimą žmogų.
Slaugytojo Vaidmuo Gydymo Procese
Slauga - sveikatos priežiūros praktinė erdvė, kurioje susilieja medicina ir rūpinimasis žmogumi. Tik medicina fokusuojasi į tikslią diagnostiką, ligos operatyvų atpažinimą ir gydymą. Slaugytojai dalyvauja gydant pacientą, o tai reiškia - atlieka pacientui gydytojo skirtų medikamentų vartojimo ir gyvybinių veiklų visapusę stebėseną, nuolat komunikuoja.
Prisideda žmogiškasis-socialinis komponentas, tai padeda atpažinti paciento autentiškas būsenas ir tokiu būdu rinkti objektyvią informaciją apie tai, kaip žmogus įsisavina informaciją, vartoja vaistus, kaip jaučiasi ir t. Tai reiškia, slaugytojai mokosi įvairių mokslų tam, kad galėtų tarnauti žmogui, būti profesionalūs tarpininkai tarp gydytojo ir paciento, tarp paciento ligos ir sveikatos. Ir jokiais būdais nepažeisti žmogaus orumo.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai slaugytojos karjeroje
Slaugos moksle per rūpinimąsi žmogumi susilieja medicinos plačiąja ir siaurąja prasmėmis žinios, dar didele dalimi prisideda socialinių ir humanitarinių mokslų žinios, kurios įgyjamos kasdien per praktiką. Labiausiai slaugos mokslą ir praktiką veikia sociologija, antropologija, filosofija, teologija. Dar pridedame vadybą, ugdymą (beje, tai niekada nebuvo atskirta nuo slaugos, nes nuolatos esi informaciniame lauke - mokai, informuoji, kontroliuoji situaciją ir t. t.). Tai rūpinimosi ir pagalbos komponentai, sudaryti iš begalės detalių, kaip slaugomi asmenys (t. y. vykdoma sveikatos situacijos stebėsena, atvejo vadyba, numatomos slaugos veiklos strategijos esant ribinėms, krizinėms situacijoms).
Slauga - akademinė mokslo disciplina yra paremta medicinos, socialiniais ir humanitariniais mokslais bei menais. Slaugoje kalbame apie teorinę filosofiją, tai yra apie bendrąją humanitarikos dalį, ir apie taikomąją, kurią sudaro, buitiškai tariant, asmeninė slaugytojo filosofija. Ją slaugytoja vysto ir plėtoja, pasitelkdama savo lūkesčius, nuostatas ir vertybes, o jos ir yra esminis inkaras. Taigi įprastinė filosofijos samprata praktinėje slaugoje yra nematoma.
Slauga visų pirma yra profesinė praktinė disciplina, turinti akademinių ir praktinių aspektų. Slaugos filosofijos ir praktikos esmė grindžiama rūpos (angl. caring) koncepcija, o jos centre yra žmogiškasis orumas. Rūpa egzistuoja autentiškuose slaugytojos ir paciento santykiuose, atsiskleidžia per pagarbą, gailestingumą, atsidavimą. Bet stipriausias momentas yra slaugytojo drąsa. Besąlyginis atsidavimas paciento orumo palaikymui.
Studentai, kurie išvyksta, akcentuoja didelį skirtumą - užsienyje atsižvelgiama į jų išsilavinimą ir tai aiškiai reglamentuota, kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo didesnis savarankiškumas ir sprendimų priėmimas. Savaime suprantama, kad gydytojo ir slaugytojo bendradarbiavimas yra sėkmingos veiklos pagrindas, bet kalbama apie tai, kad slaugytojas gali įgyti bakalauro, magistro, daktaro laipsnį. Klinikinės institucijos turėtų suvokti, kad įgytas magistro ar daktaro laipsnis slaugos srityje nereiškia, kad slaugytoja dirbs administracinį darbą. Tai turi būti įtraukta į klinikinę praktiką.
Pažangiose šalyse yra labai aiškus principas: kuo aukštesnis slaugytojo išsilavinimas, tuo didesnis savarankiškumas klinikinėje praktikoje, tuo daugiau lyderystės (ne administravimo srityje) priimant sprendimus slaugos srityje, tuo reikšmingesnis vaidmuo sveikatos priežiūros komandoje ir logiška - tuo didesnis atlygis.
Lietuvoje turime gerų dalykų: slaugytojams privalomas aukštasis išsilavinimas; yra daug slaugytojų, įgijusių magistro laipsnį, ir slaugos mokslų daktaro kvalifikaciją įgijusių slaugytojų. Tik klausimas - kur jos realiai pritaiko žinias? Manau, šis aspektas, turiu galvoje aukščiausio lygmens išsilavinimo akademinių ir praktinių žinių panaudos klinikinėje slaugos praktikoje, Lietuvoje yra stipriai kritinis ir prisideda prie visuomenės esamo supratimo, kad slaugytojos (jas vadina iškraipytai visaip - sesutėmis, slaugėmis) yra tiesiog „nuoširdžios, geros, užjaučiančios“.
Slaugytoja pasirinko šią profesiją ne todėl, kad negalėjo niekur kitur įstoti, o dėl to, kad ši profesija trokštama dėl galimybės panaudojant profesines žinias tarnauti žmogui. Slaugytoja išmano tai, ką dirba. Kai kurios institucijos tai taiko, tačiau mūsų šalyje tokie sprendimai yra labiau išimtis nei norma. Esu tikra, Lietuva yra subrendusi priimti tokį iššūkį. Gerų žingsnių yra padaryta - akademinėje slaugos studijų erdvėje jau kuris laikas sudaromos prielaidos ugdyti kompetentingus intelektualius slaugytojus.
Visuomenė slaugytojo nemato ir todėl nevertina. Manau, jog tai yra paveldėta sovietinė mąstysena. Man tai rodo nepasitikėjimą slaugytoju ir vis dar stipriai vyraujančią profesinę hierarchiją. Galvojame „O kodėl slaugytojai nieko nesako?“ Atsakysiu: „Slaugytojai tam neturi laiko. Slaugytojai dirba. Paromis. Jos yra profesionalės, daugiausia laiko praleidžiančios su pacientais. Bet kartu jos pažeidžiamiausia profesinė grupė, nes jų savarankiškumas ribotas, sveikatos priežiūros sistemos bei visuomenės pasitikėjimas jų gebėjimu spręsti sveikatos-ligos situacijas yra menkas; jos hierarchiškai priklausomos, jų balsas sunkiai girdimas.
tags: #slaugytojos #darbas #suomijoje