Gyvūnų globos organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį visuomenėje, užtikrindamos gyvūnų gerovę, prižiūrėdamos benamius gyvūnus ir kontroliuodamos, kaip laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų. Lietuvoje veikia nemažai tokių organizacijų, kurios susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, visuomenės nuomonę ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos gyvūnų globos organizacijų funkcijos, problemos ir perspektyvos, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir tyrimais, taip pat atkreipiant dėmesį į vienos iš tokių organizacijų - „Nuaro“ - veiklą.
Gyvūnų globos organizacijų funkcijos
Gyvūnų globos organizacijos atlieka daugybę funkcijų, kurios yra būtinos gyvūnų gerovei užtikrinti. Pagrindinės veiklos sritys apima:
- Benamių gyvūnų priglaudimas ir priežiūra: Organizacijos priima benamius, pasimetusius ar atsisakytus gyvūnus, suteikia jiems medicininę pagalbą, maistą ir pastogę. Kasmet Lietuvoje į prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų - šunų ir kačių. Kaip teigia gyvūnų globos organizacijos „Letenėlių namai“ vadovė M. Nutautaitė-Keraitė, organizacija rūpinasi apie pusę šimto gyvūnų, daugiausiai katėmis, kuriems kasdien reikia maisto ir švaros priemonių.
- Naujų šeimininkų paieška: Tarnybos aktyviai ieško naujų šeimininkų gyvūnams, kurie yra tinkami įvaikinti. Tai apima skelbimų talpinimą, įvaikinimo renginių organizavimą ir potencialių šeimininkų atranką. "Letenėlių namai" taip pat skelbia apie savo veiklą socialiniuose tinkluose, siekdami pritraukti daugiau dėmesio ir surasti naujus šeimininkus savo globotiniams.
- Gyvūnų sveikatos užtikrinimas: Organizacijos rūpinasi gyvūnų sveikata, atlieka vakcinacijas, sterilizaciją/kastraciją ir gydo ligas.
- Gyvūnų gerovės užtikrinimas: Tarnybos tiria pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais, užtikrina, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis ir kad būtų laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų.
- Gyvūnų kontrolė: Tarnybos kontroliuoja gyvūnų populiaciją, ypač benamių gyvūnų. Tai apima gyvūnų gaudymą, sterilizaciją/kastraciją ir eutanaziją, kai tai yra būtina.
- Švietimas: Tarnybos šviečia visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises. Tam, kad daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, vyksta gyventojų informavimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis.
„Nuaro“ veikla ir iššūkiai
Kaune, Šv. Gertrūdos gatvėje įsikūrusi gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ siekia užtikrinti gyvūnų gerovę. Jų veikla apima rūpinimąsi gyvūnų sveikata, benamių gyvūnų priglaudimą, naujų šeimininkų suradimą ir pasimetusių augintinių grąžinimą šeimininkams.
Tačiau „Nuaras“ susiduria su iššūkiais, įskaitant melagingus pasisakymus internete, kurie kenkia organizacijos įvaizdžiui ir skaudina darbuotojus. Direktorė Jurgita Gustaitienė teigia, kad tokie kaltinimai yra nepelnyti, nes tarnyba stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio gyvūnus.
Klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“
Internete sklando klaidingi įsitikinimai apie „Nuarą“, pavyzdžiui, kad gyvūnėliui išgyventi šansų maža ir kad tarnyba skirta gyvūnų numarinimui. Tačiau „Nuaro“ veiklos rezultatai rodo, kad nuo 2006 m. kovo mėnesio organizacija rado namus tūkstančiams gyvūnų. Ši organizacija stengiasi išgelbėti net ir sunkaus charakterio, iš pirmo žvilgsnio nesuvaldomus ar net pavojingus gyvūnus. Agresyvius augintinius, kurie net yra apkandžioję savo šeimininkus, taip pat neretai pavyksta perauklėti. Sunkus darbas padeda pašalinti gyvūno elgesio problemas, kurios dažnai susiformuoja dėl neteisingo auklėjimo ar jo stokos.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Istorija apie stafordšyro veislės šuniukus
Šių metų vasario 11 dieną į tarnybą atvyko pagyvenusių sutuoktinių pora su šešiais mažais stafordšyro veislės šunyčiais, prašydami juos užmigdyti. Direktorė J. Gustaitienė atsisakė tai padaryti, nes šuneliai buvo sveiki, o tai prieštarauja organizacijos nuostatoms ir žmogiškumui. Sutuoktiniai pagrasino palikti gyvūnus „Nuaro“ globai, tačiau tarnyba negalėjo jų priimti, nes šunyčiai priklausė Lietuvoje draudžiamų laikyti veislių sąrašui.
Kėdainietės istorija ir eutanazijos klausimas
2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis apie kėdainietę, kuri atvežė rastą gyvūną į „Nuarą“ ir pasijuto esanti keturkojo nužudymo bendrininkė. Moteris teigė, kad gyvūnų globėjai šunelį numarino jau po keliolikos minučių, prieš tai paėmę iš jos 70 litų. Tačiau J. Gustaitienė paaiškino, kad moteris pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe, ir kad gyvūnas buvo numarintas dėl to, kad buvo labai senas, aklas, ligotas ir galimai sergantis pasiutlige. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas.
Gyvūnų laikymo sąlygos
Interneto skaitytojai komentuoja, kad gyvūnai „Nuare“ gyvena žiauriomis sąlygomis. Tačiau gyvūnų prieglaudoje gyvūnai gauna subalansuotą maistą, turi savo dubenėlį su vandeniu ir yra prižiūrimi darbuotojų. Kai kurie žmonės, pasiėmę gyvūną iš „Nuaro“, stebisi, kaip gerai jie įmitę, kokie jie sveiki ir stiprūs.
Kauno savivaldybės iniciatyvos
Kauno savivaldybė inicijavo permainas gyvūnų gerovės srityje. Mero pavaduotojas Simonas Kairys pripažįsta, kad Kaunas iki šiol stokojo ilgalaikės strategijos ir dažnai veikė pernelyg trumparegiškai. Savivaldybės struktūroje bus ieškoma kompetentingo žmogaus, kuris išmanytų šią sritį.
Savivaldybė siekia atsikratyti pasenusio požiūrio ir vadovautis tarptautine praktika, ieškoti pažangių pavyzdžių, kaip gyvūnų gerovės klausimai sprendžiami svetur.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Konkursas Klaipėdoje ir pažeidimai
Nuo šių metų rugpjūčio 2 dienos Klaipėdos regiono benamių gyvūnų surinkimo, laikymo, sterilizavimo, karantinavimo, eutanazijos ir utilizavimo paslaugų teikimo konkursą laimėjo gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ,,Nuaras". Tačiau prieš keletą metų Klaipėdos savivaldybė atsisakė ,,Nuaro" paslaugų, kai patikrinę rado suvargusius, blogomis sąlygomis laikomus keturkojus.
Savivaldybės tyrimas Kaune
Kauno miesto savivaldybė sudarė komisiją, kuri tiria gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ veiklą. Tyrimas pradėtas dėl daugybės klausimų, į kuriuos savivaldybė neturi atsakymų. Jeigu įtarimai pasitvirtins ir bus surasta rimtų pažeidimų, sutartys su „Nuaru“ gali būti nutrauktos.
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Gruodžio pradžioje įmonė „Nuaras” iš Kauno rajono gyventojos paėmė jos neprižiūrimus šunis. Tai jau antras užfiksuotas atvejis, kai „Nuaro” atstovai gyvūnų gaudymo priemonę naudoja grubiai pažeisdami jos paskirtį bei tarptautinę jos naudojimo praktiką.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria gyvūnų globos organizacijos
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie apsunkina jų darbą. Pagrindiniai iššūkiai apima:
- Finansavimo trūkumas: Daugelis gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų veikia su ribotu biudžetu, kuris nepakankamas tinkamai gyvūnų priežiūrai, medicininei pagalbai ir darbuotojų atlyginimams. Gyvūnų globos organizacija „Letenėlių namai“ taip pat nuolat susiduria su finansiniais sunkumais, nes kasdien rūpinasi daugybe gyvūnų, kuriems reikalingas maistas ir priežiūra. VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė atkreipia dėmesį, jog beglobiai gyvūnai - tai ir didžiulė finansinė našta valstybei, visuomenei: „Kasmet Lietuvoje susidaro apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų - naujų atvejų, kuriais rūpindamasi valstybė, savivaldybės išleidžia per milijoną eurų.
- Perpildymas: Daugelis prieglaudų yra perpildytos, todėl sunku užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas gyvūnams.
- Eutanazija: Eutanazija yra kontroversiška tema, tačiau ji dažnai yra būtina, kai prieglaudos yra perpildytos arba kai gyvūnai yra sunkiai sergantys ar sužaloti.
- Visuomenės nuomonė: Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos dažnai susiduria su neigiama visuomenės nuomone, ypač dėl eutanazijos ir gyvūnų laikymo sąlygų.
- Žiaurus elgesys su gyvūnais: Žiaurus elgesys su gyvūnais yra didelė problema, kuri reikalauja nuolatinio tarnybų dėmesio ir pastangų.
Gyvūnų globos organizacijų perspektyvos
Nepaisant iššūkių, gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje ir turi didelį potencialą gerinti gyvūnų gerovę. Svarbiausios perspektyvos apima:
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
- Finansavimo didinimas: Svarbu didinti finansavimą gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms, kad jos galėtų tinkamai pasirūpinti gyvūnais ir užtikrinti jų gerovę.
- Bendradarbiavimas: Svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp gyvūnų globos ir kontrolės tarnybų, savivaldybių, veterinarijos gydytojų ir visuomenės.
- Švietimas: Svarbu šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovę, atsakingą gyvūnų laikymą ir gyvūnų teises.
- Įstatymų tobulinimas: Svarbu tobulinti įstatymus, kurie apsaugo gyvūnus nuo žiauraus elgesio ir užtikrina jų gerovę. Pvz., 2010 m. buvo parengtas LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
- Prevencija: Svarbu skirti daugiau dėmesio prevencijai, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose. Kauno mero pavaduotojas S. Kairys teigia, kad reikia galvoti, ką daryti, kad gyvūnai neatsidurtų globos įstaigose, ir kreipti dėmesį į ilgalaikę prevenciją bei tikslus.
Privalomasis gyvūnų ženklinimas
Mažinti beglobių gyvūnų skaičių, vykdyti šio reiškinio prevenciją - vienas svarbiausių augintinių ženklinimo poodinėmis mikroschemomis ir jų registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslų. B. Kymantaitė sako esanti įsitikinusi, jog ženklinimas taps viena iš priežasčių, dėl kurių neatsakingai į gyvūnus žiūrintieji juos auginti apsiims vis rečiau: „Nes dabar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti.
Nors visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai - šunys, katės ir šeškai - turėjo būti suženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre iki gegužės 1 dienos, veterinarijos gydyklų atstovai pastebi, jog procesas - dar tik įsibėgėjęs, o ženklinimas - tęsiasi. Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta ir užregistruota arti 40 proc. šunų ir apie 20 proc. kačių.
Gyvūno paženklinimas ir sulig juo atsirandanti galimybė gyvūną patikimai identifikuoti suteikia papildomo saugumo tais atvejais, kuomet augintinis pabėga, pasimeta ar yra pavagiamas. Taip pat ženklinimas padeda atgauti pinigus jei įsigytas jauniklis numiršta dėl pardavėjo kaltės ar ūgtelėjęs nebeatitinka veislės požymių, t. y. parduodant buvo sukčiaujama.
Pokyčiai gyvūnų registre
Siekiant greičiau sugrąžinti pasimetusius augintinius šeimininkams, buvo atlikti pokyčiai gyvūnų registre. Nuo šiol jame pateikiami šeimininkų kontaktiniai duomenys.
Statistika
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Kasmet į prieglaudas patenka | Apie 15 tūkst. beglobių gyvūnų (šunų ir kačių) |
| Valstybės ir savivaldybių išlaidos beglobiams gyvūnams | Per 1 mln. eurų kasmet |
| Paženklinta šunų | Apie 40% |
| Paženklinta kačių | Apie 20% |
tags: #pasimetusiu #gyvunu #globa