Specialiųjų Poreikių Nustatymo Tvarka Lietuvoje

Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti specialiųjų poreikių nustatymo tvarką vaikams Lietuvoje, įskaitant medicininius, ugdymosi ir socialinius aspektus. Straipsnyje aptariami kriterijai, įstaigos, atsakingos už nustatymą, ir parama, teikiama šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus.

Specialieji Poreikiai: Kas Tai?

Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Vaikams specialieji poreikiai gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją.

Neįgalumo ir Darbingumo Nustatymo Tarnyba (NDNT)

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - tarnyba) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų. Specialieji poreikiai gali būti nustatyti tiek nustačius neįgalumo lygį, tiek neįgalumo lygio nustatymo metu.

Kreipimosi į NDNT Tvarka

Norint kreiptis į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo, reikia atlikti šiuos veiksmus:

1. Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo, kad parengtų siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti.
2. Dokumentų pateikimas: Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų (tiek galioja siuntimas) asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT, kuri ir atliks jo specialiųjų poreikių vertinimą.

Vertinimo Kriterijai

Nustatant specialiuosius poreikius, atsižvelgiama į:

Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje

• Bazinį funkcionavimo lygmenį: Tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.
• Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje: Tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių.

Svarbu pabrėžti, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto. Tėvai turėtų neleisti tarnybos darbuotojui esamus sunkumus vertinti tik kaip fizinius. Jei vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.

Parama ir Kompensacijos

Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus. Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus. Lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją galima gauti ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų.

Svarbu: vidutinę arba sunkią negalią turintį vaiką slaugančiam asmeniu neskaičiuojamas darbo stažas, bet vaiko slaugymo terminas (15 metų) turi įtakos šalpos bazinei pensijai gauti tuo atveju, kai NDNT išduoda pažymą apie vaikui nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) tikslinį poreikį (SPP-2).

Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Vertinimas

Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.

Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas - tai vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas.

Taip pat skaitykite: Kauno Silainių Poliklinikos Reabilitacija

Vertinimo Tikslas

Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.

Vertinimo Eiga

1. Kreipimasis į PPT: Tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų kreiptis į PPT dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT. Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas.
2. Vaiko vertinimas: Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
3. Pažymų išdavimas: Po vertinimo PPT išduoda pažymas:
   • Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama).
   • Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai. Lentelėje nurodoma, kokią specialistų pagalbą ir kokiu intensyvumu turi gauti vaikas ugdymo įstaigoje, kaip pritaikomas ugdymo planas ir ugdymo programa, koks yra techninės pagalbos poreikis, kaip pritaikoma ugdymo aplinka.
4. Pažymų perdavimas ugdymo įstaigai: Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
5. Vaiko gerovės komisijos posėdis: Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.

Pasiruošimas Vertinimui

Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Vertinimo poreikį, prieš kreipiantis į Tarnybą, rekomenduojame aptarti su lankomos ugdymo arba medicinos įstaigos specialistais, prašant išduoti Vaiko gerovės komisijos pažymą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/ pakartotinio įvertinimo arba medikų - pažymą apie nustatytus sveikatos, raidos sutrikimus.

Dokumentai, Reikalingi Atvykstant Į Tarnybą:

• Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos (1 priedas) kopiją;
• Mokyklos VGK posėdžio išrašą apie neatliktą Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą;
• Mokinio individualaus ugdymo planą;
• Mokinio rašto darbus, piešinius;
• Vaiko gimimo išrašo kopiją;
• Išrašą iš medicinos dokumentų.

Būtina išankstinė registracija telefonu (+370-5) 265 0908.

Teisinė Bazė

Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl Specialiojo Nuolatinės Slaugos, Specialiojo Nuolatinės Priežiūros (Pagalbos), Specialiojo Lengvojo Automobilio Įsigijimo Ir Jo Techninio Pritaikymo Išlaidu Kompensacijos Poreikių Nustatymo Tvarkos Aprašo Patvirtinimo".
• Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas.
• Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr.

Naujovės nuo 2024 metų

Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija, praneša Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Iki šiol vartotos sąvokas „neįgalusis“, „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ nuo 2024-jų keičiamos į „asmuo, turintis negalią“, „dalyvumo lygis“, „individualios pagalbos poreikiai“.

Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centrą

Svarbūs negalios nustatymo tvarkos pakeitimai, sisteminė žmonėms su negalia teikiamos pagalbos ir paslaugų pertvarka pradedama įgyvendinti LR Seimui priėmus naują Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakciją ir ją lydinčius teisės aktų pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2024 m.

Nuo sausio 1-osios, po reorganizacijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadinsis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA). Ji bus įsteigta apjungus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą bei jam pavaldžias įstaigas.

Vienas svarbiausių pokyčių - įsigaliojus naujai tvarkai, visa reikalinga pagalba žmonėms su negalia bus teikiama vieno langelio principu. „Šiuo metu pagalbos poreikius nustato skirtingos įstaigos, nėra sukurtas mechanizmas, suteikiantis galimybę tarpusavyje koordinuoti veiksmus, keistis informacija. Todėl negalią turinčiam asmeniui, ieškančiam pagalbos, nėra paprasta susigaudyti, kada ir į kokią instituciją kreiptis“, - dalinasi J.

Visai negalios reformai įgyvendinti, kurią sudaro daug kompleksinių veiksmų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžete numatyta apie 10 mln. „Pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, palengvinti jų įsiliejimą į darbo rinką, išvengti skurdo ir atskirties.

Iki šiol negalios vertinimas Lietuvoje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Nuo 2024 metų pradžios, įsigaliojus naujai tvarkai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius. Siekiama suteikti pagalbą, kuri leistų žmonėms su negalia dalyvauti visose asmeninio ir visuomeninio gyvenimo srityse: švietime, darbo rinkoje, kultūriniame gyvenime, politinėje veikloje ir kt. Be to, sumažinus medicininių kriterijų įtaką vertinant negalią, bus supaprastintas negalios nustatymo procesas ypač sunkios sveikatos būklės asmenims.

Siekiant išsiaiškinti, kokios pagalbos ir konkrečių priemonių reikia žmogui ir šią pagalbą gauti greičiau ir sklandžiau, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūroje bus sukurta nauja pagalbos vadybininko pareigybė. Asmeniui sutikus, kad jam būtų skiriamas pagalbos koordinavimas ir sudaromas pagalbos planas, pildant individualios pagalbos poreikio klausimyną bus vertinamos skirtingos gyvenimo sritys ir aiškinamasi, kokios pagalbos žmogui reikia, kad jis galėtų dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

„Labai svarbu, kad žmogus, turintis negalią, iškart gautų reikiamą kompleksinę pagalbą. Tikimės, kad dėl šių priemonių darbingo amžiaus žmonių su negalia dalyvavimo darbo rinkoje dalis 2025 metais padidės iki 39 proc., o 2030 metais - iki 47 proc.“, - sako L. Filatovaitė-Vyčienė. Šiuo metu šalyje dirba 29 proc.

Su nauju įstatymu keičiasi ir su negalia susiję terminai. Tiesa, nors sąvoką „darbingumo lygis“ pakeis „dalyvumo lygis“, tačiau negalios vertinimas procentais nepakis. Jis bus nustatomas ne tik darbingo amžiaus asmenims, bet ir sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus. Tiems pensinio amžiaus asmenims, kuriems iki 2024 metų sausio 1 d.

Taip pat keičiasi ir slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinių kompensacijų pavadinimai ir lygiai. Slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. „Pakeisti terminai geriau atitinka jų reikšmę ir yra mažiau diskriminuojantys. Pavyzdžiui, dabar žmogui su negalia nustatomas darbingumo lygis, nors jis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti. Žmogus su negalia turi teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose, todėl specialiųjų poreikių ir darbingumo lygio terminai nuo kitų metų bus pakeisti į dalyvumą“, - paaiškina J.

Dar viena naujovė - nuo šiol bus skiriama daugiau dėmesio, kad negalią turintys asmenys nebūtų izoliuojami nuo informacijos, ji jiems būtų labiau prieinama ir pateikiama suprantamiau. Atsižvelgiant į individualius kiekvieno asmens su negalia poreikius, nuo 2024 m. sausio 1 d. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik 34 proc. pasinaudoja socialinės įtraukties priemonėmis (socialinėmis paslaugomis, techninėmis priemonėmis, specialistų pagalba ir t.t.). Kasmet negalia pirmą kartą nustatoma apie 23 tūkst.

Korupcijos Rizika

Vis dėlto NDNT Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių skyrių darbuotojams pareikšti įtarimai rodo: korupcijos šešėlis nuo NDNT nesitraukia. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame vidinei teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolei. Įvedėme rotacijos principą - pakartotinai į NDNT teritorinį skyrių besikreipiančius asmenis priima vis kitas skyrius ir vertintojas. Taip siekiame užkirsti kelią išankstiniams susitarimams.

Nuo šių metų pradžios dar labiau sustiprinome patikros sistemą - automatiniu būdu kas pusmetį iš kiekvieno teritorinio padalinio atrenkama po 60 bylų ir patikrinami priimti sprendimai. Per šį pusmetį jau atlikta daugiau kaip 3,5 tūkst. tokių patikrinimų. Tiriame visus (net ir anoniminius) gaunamus skundus. Maksimaliai pratęsę sprendimų galiojimo terminus, gerokai sumažinome kreipimųsi į NDNT skaičių (iki 10 tūkst.

Svarbiausias NDNT tikslas - objektyvūs ir teisingi sprendimai. Mūsų žiniomis, Klaipėdoje tirti paimtose bylose sprendimai priimti laikantis nustatytų kriterijų. Dalykine, profesine prasme tarnybos darbuotojai nusižengimų neturėtų būti padarę. Žmogiškąja - STT, matyt, turi įrodymų, kad nusikalstamos veikos esama.

NDNT - viešojo administravimo įstaiga, mes negalime užsiimti operatyvine veikla. Esame prašę leidimo įrengti savo teritoriniuose padaliniuose vaizdo kameras (žinoma, apie jas informuojant ir pacientus, ir darbuotojus), tačiau duomenų apsauga besirūpinantys tarnautojai tai palaikė pertekliniu reikalavimu. Gal po pastarųjų įvykių jie pakeis savo sprendimą.

STT tyrimo galimybės visai kitokios. Jeigu mes turėtume teisinę galimybę pasitelkti imitacinę veiklą (tariamam pacientui įduoti žymėtų pinigų ir pasiųsti pas vertintoją), o mūsų darbuotojai žinotų, kad bet kada gali būti taip patikrinti, manau, nesąžiningumo atvejų pasitaikytų daug rečiau. Kalbėsimės su STT, kad jie sistemiškai, metodiškai tikrintų mūsų tarnybos teritorinių skyrių darbą. STT pranešime nurodoma, kad visi 8 NDNT Klaipėdos teritorinių padalinių darbuotojai šešiems mėnesiams nušalinti nuo tarnybos.

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad dauguma darbuotojų, kurie sulaukė įtarimų, įteikė prašymus atsistatydinti. Atrodo, kad jie vadovaujasi tokia logika: kol įkliūsiu, tol kyšius imsiu, o kai sučiups - atsistatydinsiu. Tai, kad šie darbuotojai buvo sulaikyti ir nušalinti nuo tarnybos, darbdaviui nesuteikia teisės savo iniciatyva jų atleisti. Tokį sprendimą tik jie patys gali priimti.

Tik teismui nusprendus, kad jie tikrai nusižengė (analogiškas teisminis procesas Kaune tęsėsi pusantrų metų), Darbo kodeksas suteiktų galimybę nutraukti jų darbo sutartis. Manau, kad neturėtume stengtis išsaugoti tarnybos reputacijai didžiulę moralinę žalą padariusių darbuotojų. Jeigu teismas jų kaltę įrodys - bausmės išvengti nepavyks. Nepaisant to, kur ir ką jie tuo metu dirbs.

Ne paslaptis, kad NDNT darbuotojai patiria didelį spaudimą. Nedarbas, menkos pensijos, maži atlyginimai - visa tai skatina ieškoti kelių ir būdų pagerinti savo socialinę padėtį. Neįgalumo, darbingumo lygį, specialiuosius poreikius lydi piniginės išmokos. Jų siekiantys gyventojai vis dar bando gudrauti, ieškoti nors ir menkiausių spragų. Deja, ne visi mūsų darbuotojai atsilaiko.Gana sunku motyvuoti ir tarnyboje dirbančius specialistus. Jų atlyginimai nėra dideli (galiojančią gydytojo licenciją turintys specialistai laisvojoje darbo rinkoje gali uždirbti dvigubai daugiau).

Noriu atkreipti dėmesį - šiame procese dalyvauja dvi pusės: pats pacientas ir jo būklę vertinantis specialistas. Tol, kol nepakeisime požiūrio, kol bus duodančių, deja, bus ir imančių. NDNT dirba beveik 400 žmonių. Visų už rankos neišlaikysi. NDNT veikia Antikorupcijos komisija.

Antikorupcinė komisija, kurią sudaro 10 tarnybos darbuotojų, iš esmės užsiima gautų skundų tyrimu, švietėjiška veikla. Praėjusiais metais NDNT buvo gavusi 53 skundus dėl asmenims galimai neteisėtai nustatytų darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų galimai korupcinio pobūdžio veiksmų. Išnagrinėjusi 35 atvejus dėl darbingumo lygio nustatymo 11 skundų perdavė Sprendimų kontrolės skyriui, kuris pakeitė 5 sprendimus. Iš 16 Antikorupcinės komisijos gautų skundų dėl asmenims nustatytų specialiųjų poreikių nė vienas iš 3 Sprendimų kontrolės skyriui perduotų atvejų nebuvo pripažintas pagrįstu ar pakeistas.

Anonimiškumas

NDNT nuolat ragina pranešti apie galimus korupcijos atvejus. Apie tai informuojančias anketas galima užpildyti visiškai anonimiškai. Nieko negindamas noriu paakinti - vienodai nusikaltimą daro tiek kyšį imantis, tiek duodantis. Neįgalumo, darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių nustatymas - dviejų ministerijų atsakomybės sritis.

Pirmiausia siuntimą rengia medikai - jų pateiktos diagnozės tampa pagrindu neįgalumui nustatyti. Būtent šioje grandyje atsiranda pirmosios prielaidos suformuluoti neteisingą išvadą. Tačiau dažniausiai visos kritikos strėlės susminga tik į NDNT.

Dienos Socialinė Globa

Dienos socialinė globa - tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Paslaugos teikimo dažnumas:Nuo 11 iki 40 val. užpildytą prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. Dėl dienos socialinės globos paslaugų teikimo reikia kreiptis tiesiogiai į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, 2 kabinetą (adresu Vilties g. 28A, Alytus) arba elektroniniu būdu (prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu). Telefonas pasiteiravimui: 8 665 47457, el.

Slapukų Naudojimas

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl.

Slapukų naudojimo parinktys

Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.

tags: #poliklinika #specialiuju #poreikiu #nustatymas