Socialiniai tinklai: įtaka, populiarumas ir pavojai

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Jie naudojami bendravimui, informacijos paieškai, pramogoms ir net apsipirkimui. Tačiau, kaip rodo tyrimai, socialiniai tinklai turi ir neigiamą pusę, ypač psichologinei sveikatai.

Populiariausi socialiniai tinklai Lietuvoje

Remiantis "Tele2" atliktu tyrimu, populiariausia socialine platforma Lietuvoje yra YouTube. Ja naudojasi net 97 proc. gyventojų. "YouTube" kanalas yra naudojamas plačiausiai, nes tik 3 proc. apklaustųjų nenaudoja šios platformos iš viso. Kitos populiarios platformos yra Facebook (94 proc. respondentų naudoja ir jo susirašinėjimo platformą „Messenger“) ir Instagram (47 proc.).

Pasak J. Antropik, „YouTube“ fenomeną lemia itin praktiški jo panaudojimo būdai: „Čia ieškoma visko - nuo instrukcijų, edukacijos, muzikos, smagaus ir lengvo turinio, iki filmukų vaikams, tad jis pritaikomas daugybėje gyvenimiškų situacijų. Turbūt galima teigti, kad „YouTube“ daugybei gyventojų net atstoja televiziją.“

Kiti socialiniai tinklai

Lėtai šalyje prigyja ir neseniai pasirodęs socialinis tinklas „Threads“ - jo dar visiškai nenaudoja 92 proc. gyventojų. Prieš kelis metus pasirodęs ir didelio populiarumo sulaukęs „BeReal“, panašu, tapo nebeaktualus - jį vis dar naudoja vos 4 proc. respondentų.

Reklamos įtaka apsipirkimui

Tyrimas parodė ir tai, kad socialiniuose tinkluose matomos reklamos paskatina žmones įsigyti prekes ir paslaugas. Anot J. Antropik, trečdalis (33 proc.) apklaustųjų teigia, kad pirko prekę ar paslaugą pagal soc. tinkluose matytą reklamą 1-2 kartus ar dar dažniau.

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

„Tai reiškia, kad trečdalis žmonių net sąmoningai pripažįsta, kad reklama padarė įtaką jų sprendimui pirkti paslaugą ar prekę. Įdomu ir tai, kad žmonės dažnu atveju neskiria, kuriame konkrečiai socialiniame tinkle matė reklamą. Galima daryti išvadą, kad socialiniai tinklai nėra labai atskiriami vienas nuo kito“, - pastebi „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Ekspertė priduria, kad tai, jog žmonės neatsimena, kuriame socialiniame tinkle pamatė prekės ar paslaugos reklamą, parodo, kad teikti prioritetą tik vienam kanalui neatneša naudos verslui. „Kadangi žmonės reklamų nepriskiria išskirtinai kažkuriam kanalui, sunku prognozuoti potencialių pirkėjų elgesį viename ar kitame socialiniame tinkle. Dėl to tiems, kurie reklamuojasi internete, didžiausią naudą atneša platformų įvairovė - Lietuvos gyventojai aktyvūs daugybėje skirtingų soc. tinklų“, - sako J. Antropik.

Socialinių tinklų įtaka psichologinei sveikatai

Socialiniuose tinkluose verda gyvenimas, žmonės dalinasi kiekvienu savo žingsniu, rodo kasdienes akimirkas, bet tenka pripažinti, jog matome tik tai, kas yra gražu ir pavydėtina. Niekas nenori rodyti savo silpnumo, ašarų ar išgyvenimų, patiriamų sunkumų. Todėl žmonės viešina gražiąją pusę: kur atostogauja, kokį naują automobilį ar prabangią rankinę įsigijo, kokie šaunūs jų vaikai ar kaip puikiai klostosi poros santykiai.

Taip pat tiek vyrai, tiek moterys puikuojasi ištreniruotais kūnais, idealiomis figūromis, nepriekaištingai atrodančiais prabangiais drabužiais. Visa tai pateikiama nuotraukose, kurios gniaužia kvapą - jose matomi kerintys vaizdai iš įvairių pasaulio vietų, o demonstruojamas gyvenimo būdas ne vienam kelia pavydą.

Svarbu suvokti vieną esminį dalyką: tai, kas rodoma internete, dažnu atveju neatitinka realybės. Tobulai atrodančią veido odą galima patobulinti naudojantis nuotraukų koregavimo programėlėmis arba filtrais, kūno linijas taip pat dailinama photoshop pagalba, daug ką lemia poza ir apšvietimas. Deja, tai sukuria iliuziją, jog aplink esantys žmonės atrodo tobulai, o pateikiamos fotografijos skatina merginas ir moteris, tuo pačiu ir vyriškąją lytį stotis prieš veidrodį ir savyje ieškoti trūkumų, kol ilgainiui tai tampa rimta psichologine problema.

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

Internetinėje erdvėje matomas turinys skatina lyginimąsi tarpusavyje, tai tampa lyg lenktynės: kas pademonstruos įspūdingesnį kūną, kas pasipuikuos prabangesniu pirkiniu, kas atostogaus egzotiškesnėje ir tolimesnėje šalyje. Vis mažėja žmonių, kurie nuoširdžiai mėgaujasi gyvenimu, nesistengdami kažko pralenkti ar pasirodyti už ką nors geresniais, pranašesniais, turtingesniais.

Tiems, kuriems stinga pasitikėjimo savimi, kurių gyvenimai klostosi kiek kitaip, internetinėje erdvėje matomi vaizdai gali sukelti pyktį ar net kenkti psichologinei būsenai, savęs suvokimui ir priėmimui. Socialiniai tinklai ir psichologinės traumos ar atsirandantys kompleksai tampa neatsiejami.

Viską apmąstant, kyla suvokimas, jog socialiniai tinklai ir juose esantis turinys sukuria nerealias iliuzijas, tampa sunku atskirti, kas realu, o kas tėra imitacija ir labai toli nuo tikrovės. Paminėti aspektai gali sukelti labai rimtų problemų ir palydėti net iki psichologo kabineto.

Nuo nuolatinio lyginimosi su kitais gali išsivystyti nepilnavertiškumo jausmas, slėgti kaltė ar gėda, kad neatrodote būtent taip, kaip žinoma mergina Instagram platformoje ar negebate sukurti darnių santykių, kuriuos demonstruoja iš pažiūros tobulai atrodanti nuomonės formuotojų pora. Tiesa yra tokia, jog niekas nežino, kas vyksta tuomet, kai telefonai išjungiami ir padedami į šalį.

Tikriausiai ir tie, kurie demonstruoja prabangą ir estetiką spinduliuojančius gyvenimus, verkia, kovoja su savo demonais ir kompleksais, tačiau visa tai maskuoja prisidengdami kaukėmis. Nė vieno žmogaus gyvenimas neapsieina be nuopuolių, sunkumų ir iššūkių, o tai, kas matoma socialiniuose tinkluose, yra lyg spektaklis, kuriame kiekvienas nori suvaidinti geriausią savo versiją. Ne veltui yra posakis „ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Ne viskas, kas atspindi tobulumu alsuojančią kasdienybę, yra tobula.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Laikas išmokti atskirti tiesą nuo imitacijos ir nustoti lyginti save su kitais, nes kiekvienas esame unikalus ir nepakartojamas. Tame ir slypi žavesys - kito tokio kaip jūs šiame pasaulyje nėra.

Psichologė Leela Edita Skopič pataria, kaip atskirti realybę nuo kuriamos iliuzijos bei padėti sau išvengti nepilnavertiškumo jausmo, konkuravimo ir lyginimosi su kitais:

• Ribokite socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką.
• Darykite pertraukas.
• Atkreipkite dėmesį į savo emocijas, kai naršote socialiniuose tinkluose.
• Stiprinkite tiesioginius ryšius su artimaisiais ir draugais.
• Mažinkite negatyvios informacijos vartojimą.
• Lavinkite savo kritinį mąstymą ir filtruokite informaciją.
• Įsiklausykite į save, į savo kūno tikruosius norus bei poreikius.

Teigiama socialinių tinklų pusė

Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką dažniausiai minime blogąją pusę. Tačiau psichologas P. Rakštikas teigia, kad socialiniai tinklai gali turėti ir teigiamą reikšmę: „Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti - kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau. Nors dabar socialinius tinklus suvokiame kaip nekokybišką ryšį, žvelgiant iš praeities perspektyvos, jis yra ganėtinai kokybiškas.“

Dar vienas aspektas - vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Minusas čia dėl jos tikrumo, bet, jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti - pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs.

Kaip veikia socialiniai tinklai?

Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jei turite socialiniame tinkle, pavyzdžiui, 200 draugų, grupių ar puslapių, kurių turinį galite matyti, platforma nesugeba parodyti visko. Dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“ ant jų įrašų. Jeigu tokio interaktyvumo nebuvo, algoritmas neturi pagrindo manyti, kad draugo turinys jums bus įdomus.

Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų - veikia sniego gniūžtės principas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate, jeigu visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka, pasak algoritmų, jums gali būti mažiau įdomi.

Verslo turinį galite matyti taip pat dažniau nei savo pažįstamų, nes socialiniuose tinkluose yra daug apmokėtų įrašų. Mokamas turinys būna pažymėtas, visuomet galite atkreipti dėmesį, ar šį įrašą matote organiškai savo naujienų sraute. Jeigu toks turinys jums nepatinka, beveik visose platformose galite pažymėti, kad daugiau tokio tipo reklamų matyti nepageidaujate.

tags: #socialiniai #tinklai #delfi #sausis