Suomija, kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių, Skandinavijos valstybes įvardija kaip pavyzdį, į kurį siekiama lygiuotis visuomeninės gerovės, socialinės politikos ir ekonomikos srityse. Dažnai kolegos diplomatai, politikai, verslininkai klausia: ką darome, jog taip gerai gyvename. Vieno, visoms šalims tinkančio recepto neturime, tačiau galime pasidalinti laiko patikrintais ir realiais rezultatais pagrįstais sprendimais.
Suomijos vėliava
Vyriausybės Atsistatydinimas dėl Reformų Nepriėmimo
Nesugebėjusi priimti socialinių ir sveikatos apsaugos reformų paketo Suomijos ministro pirmininko Juha Sipila vadovaujama centro dešiniųjų vyriausybė pasielgė kaip ir žadėjusi - atsistatydino. „Politikoje reikia prisiimti atsakomybę“, - kalbėjo ministras. „Mano vyriausybė dirba pagal principą „rezultatai arba atsistatydinimas“.
Nors minėtą reformų paketą J.Sipila laikė vienu pagrindinių darbo premjero poste prioritetų, trims koaliciją sudarančios partijoms (Centro partija, konservatyvi Nacionalinės koalicijos partija ir nuo kraštutinių dešiniųjų atsiskyrusi nuosaiki frakcija „Sininen tulevaisuus“ („Mėlynoji reforma“)) nepavyko susitarti ir šįkart.
Buvęs verslininkas, milijonus iš informacinių technologijų susikrovęs J.Sipila sveikatos apsaugos ir socialines reformas laikė būtinomis, nes sparčiai senstant visuomenei būtina mažinti augančias šių sričių išlaidas. Vyresnių nei 65 metų žmonių dalis 5,4 mln. gyventojų turinčioje Suomijoje iki 2030 metų turi pasiekti 26 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinis eksperimentas Suomijoje
Tarp svarstytų reformų buvo paslaugų centralizavimas, perduodant jas naujai regioninei sveikatos apsaugos administracijai, kuri turėtų perimti darbą iš dabartinių vietos savivaldybių, ir didesnis privačių sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų įsitraukimas. J.Sipila pasidavė paaiškėjus, kad vyriausybė iki balandžio 14 d. numatytų rinkimų parlamentui nespės pateikti reformų pasiūlymo.
Suomijos politikų nuomonės dėl J.Sipila sprendimo atsistatydinti likus kelioms savaitėms iki rinkimų išsiskyrė. „Galima tai pavadinti vyriausybės nesėkme“, - pareiškė Parlamento narys iš Nacionalinės koalicijos partijos Kalle Jokinenas. Parlamento rinkimai Suomijoje vyks balandžio 14 dieną. Visuomenės apklausų rezultatai rodo, kad daugiausiai Suomijos rinkėjų palaiko Socialdemokratų partiją, o J.Sipila Centro partija užima trečią vietą pagal populiarumą ir dabar surinktų 15 proc.
Socialinės Apsaugos Iniciatyvos Suomijoje
Suomija baigė 2 metų eksperimentą atrinktiems bedarbiams mokėti fiksuotą pajamų sumą, nesvarbu, ar jie randa darbą, ar lieka namie. Autoriai sako, kad 2 tūkst. dalyvių gerovė pakilo, bet ne dėl to, kad jie daugiau dirbo, o dėl to, kad mažiau nervinosi. Socialinės apsaugos ministras pripažįsta, kad šalies mastu tokia užtikrintų pajamų schema kol kas neįsivaizduojama, bet eksperimentą atidžiai sekė daugelis šalių.
Sini Marttinen kviečia į savo restoranėlį. Jį 36 metų informatikos specialistė atidarė Helsinkyje su dviem draugais, nes galėjo sau leisti eksperimentuoti. Praleidusi metus be darbo, ji buvo atrinkta tarp 2 tūkst. asmenų, kuriems vyriausybė kas mėnesį mokėjo ne bedarbio pašalpą, o 560 eurų, dirbi ar ne.
„Bazinių pajamų bandymas išties suteikė laisvės. Manau, didžiausias poveikis buvo psichologinis - idėja, kad dvejus metus turėsi 560 eurų per mėnesį saugumą, ir su tais pinigais ką nors galėsi nuveikti“, - pasakojo S. Marttinen.
Taip pat skaitykite: Suomija: socialinės pažangos matavimas
Ji sako, kad jos gerovė per 2 metus pakilo - nebeliko streso nuolat pildant ataskaitas ir bijant, kad net laikinas darbas atims pašalpą. „Per pirmuosius eksperimento metus neaptikome jokio poveikio įsidarbinimui.
Helsinkis
Žurnalistas Tuomas Muraja per tuos 2 metus parašė 2 knygas - galėjo sau leisti ne pildyti formas ar lankyti kursus, o daryti, kas patinka. Anksčiau jis vengė imtis mažesnių darbų, nes paskui būtų tekę vėl prašyti bedarbio pašalpos. Ji kur kas didesnė, kone 1 tūkst. eurų, bet atskaičiuojama 30 proc.
„Jeigu žmonėms mokama laisvai, tai daro juos kūrybingesnius, produktyvesnius, o gerovė kuria gerovę. Jeigu jautiesi laisvas, tuomet jautiesi saugesnis, ir gali elgtis kaip nori“, - teigė T. Muraja. Kelios šalys svarsto panašias schemas, bet turtingoji Šveicarija referendume ją atmetė, kaip pataikavimą veltėdžiams. Italijos populistų vyriausybė rengiasi netrukus mokėti „piliečio algą“ bedarbiams ir vargstantiems.
„Kaip tyrimas ir atskleidė, tai būtų labai brangu. Primenu, kad tai buvo bazinių pajamų eksperimentas, o ne bazinių pajamų modelis. Vyriausybė iš pradžių tikėjosi schemą plėsti, bet ir aukštas nedarbas ėmė mažėti, ir kritikos padaugėjo, artėjant parlamento rinkimams.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Kūdikio Kraitelio Programa
Dar vienas svarbus argumentas „už" kūdikio kraitelio programą - norėdama jį gauti moteris privalo registruotis pas gydytoją iki baigiantis ketvirtam nėštumo mėnesiui. Pasak iniciatyvą palaikančios Suomijos finansinių įmonių grupei priklausančios draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS" valdybos narės ir Lietuvos filialo vadovės Brigitos Elonos Blavaščiūnienės, būtent rūpestis ateitimi - kertinė priežastis, kodėl kūdikio kraitelio programa galėtų būti efektyvus sprendimas Lietuvai.
Lietuvoje vaikų susilaukusioms šeimoms priklauso vienkartinė išmoka, kurią jos gali skirti būtiniausioms kūdikio priežiūros priemonėms įsigyti. Vis tik, Suomijoje, kurioje taip pat egzistuoja galimybė rinktis išmoką grynaisiais vietoje kūdikio kraitelio, pastarąjį variantą renkasi net du trečdaliai mamų dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atskirai perkamų kraitelį sudarančių prekių kaina yra žymiai didesnė. Antra, kraitelis sukomplektuotas atsižvelgiant į specialistų - medikų rekomendacijas.
Tokiu būdu užtikrinama, kad visos vaikų besilaukiančios šeimos yra žinomos sveikatos priežiūros ir valstybinėms institucijoms, o mamų bei kūdikių sveikata rūpinamasi iš anksto", - sako Suomijos ambasadoriaus Lietuvoje patarėja p. Galiausiai, pasak jos, kūdikio kraitelio programa galėtų būti paskata šalies gamintojams. Suomijoje prekės kraiteliui perkamos skelbiant valstybinius konkursus. Jas laimėjusioms įmonėms didelė garbė būti programos dalimi, nes kraiteliui atrenkamos tik pačios kokybiškiausios prekės.
Surengusi kūdikio kraitelio programos pristatymą Suomijos ambasada tikisi, jog jis paskatins diskusiją tarp valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir verslo atstovų apie šios programos įgyvendinimo galimybes bei perspektyvas Lietuvoje. Remiantis Suomijos pavyzdžiu, programa nuo šių metų įgyvendinama Škotijoje, bandomasis programos projektas taip pat vykdomas Naujojo Džersio valstijoje, JAV.
Suomiškas kūdikio kraitelis
Lietuvos Perspektyvos ir Šiaurietiška Patirtis
Lietuvoje jam tenka susidurti su įsitikinimu, jog platų socialinės apsaugos paslaugų spektrą gali pasiūlyti tik turtingos valstybės. „Norime mesti iššūkį šiai nuostatai.
„Lietuvoje per parą vidutiniškai gimsta apie 80-90 kūdikių, tačiau miršta apie 110-120 asmenų. Iš šalies per tą pačią parą emigruoja apie 100-120 asmenų, o imigruoja apie 60 ir tik 31 proc. namų ūkių turi vaikų. Šie skaičiai labai aiškiai iliustruoja, jog Lietuvos populiacija mažėja ir sensta, o tai, be jokios abejonės, atsilieps šalies ekonomikai ir valstybės gerovei", - sako p. Blavaščiūnienė. Jos teigimu, kraitelis prisidėtų prie kiekvienos šeimos individualios ekonominės gerovės stiprinimo, socialinės nelygybės mažinimo.
2014 m. kovo 20 d. Kovo 21 d., penktadienį, 9.30 val. Seimo Konferencijų salėje (III r.) Vyriausybės kanceliarija ir Šiaurės ministrų tarybos biuras organizuoja pažangos forumo „Gerovės valstybės modelis - šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ uždarymo renginį „Lietuvos ir Šiaurės šalių suartėjimo perspektyva: gerovės valstybės link“.
Renginyje visuomenės, mokslo, verslo ir valdžios atstovai diskutuos apie galimybes Lietuvai pasinaudoti Šiaurės šalių patirtimi, kokių idėjų Lietuva iš šios patirties galėtų pasisemti bei kaip šias idėjas įgyvendinti. Renginyje pranešimą apie Šiaurės šalių patirtį skaitys NOVA tyrimų instituto vadovas, lyginamųjų studijų ekspertas prof. Joakim Palme. Lietuvos gerovės valstybės modelio patiriamus sunkumus ir galimybes pasinaudoti gerąja Šiaurės šalių praktika pristatys prof. Romas Lazutka.
Atviras pažangos forumas - tai galimybė bendroje diskusijoje į Lietuvos ateitį pažiūrėti per skirtingų temų ir visuomenei aktualių klausimų prizmę. Trečiasis pažangos forumas siekia pagerinti Lietuvos visuomenės žinias apie Šiaurės šalių gerovės valstybės modelį ir išryškinti gerąją patirtį, kuria Lietuva galėtų pasinaudoti kurdama savo gerovės valstybę. Viso forumo, kuris prasidėjo 2013 m. rugsėjo mėn., metu vyko diskusijos-renginiai įvairiomis šiaurietišką patirtį atskleidžiančiomis temomis: gerovės modelio ištakos, šeimos politika, gerovės technologijos, kultūros politika ir darbo rinkos politika gerovės valstybės modelyje.
Pažangos forumo programa:
- 10.00-12.00 I dalis. Pranešimas apie Šiaurės šalių patirtį (prof. Joakim Palme).
- 13.30-15.30 II dalis. Lietuvos gerovės valstybės modelio patiriami sunkumai ir galimybės pasinaudoti gerąja Šiaurės šalių praktika (prof. Romas Lazutka).
Istorikas, politologas, prof.dr. Algis Krupavičius teigia, kad Lietuvoje tokio scenarijaus kaip Suomijoje, kuomet atsistatydinta iš pareigų pripažinus nesugebėjimą įgyvendinti reformą, sulauktume sunkiai. Čia, matyt, veikia mūsų lietuviškoji kultūra. Kita vertus, esame turėję Seimo narių, kurie iš pareigų atsistatydino patys. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis buvo apkaltintas neteisėtais ryšiais. Tačiau šis po atsistatydinimo sugrįžo į politiką laimėjęs teisinį procesą. Vidaus reikalų ministras „tvarkietis“ Dailis Alfonsas Barakauskas nesitraukė iš pareigų po to, kai girtas policijos pareigūnas pėsčiųjų perėjoje partrenkė tris žmones ir du jų žuvo. Šioje vyriausybėje galėjome stebėti buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko atsistatydinimą.
| Šalis | Kūdikio kraitelis | Bazinės pajamos |
|---|---|---|
| Suomija | Taip, populiarus pasirinkimas | Eksperimentas su fiksuota išmoka |
| Škotija | Įgyvendinama pagal Suomijos pavyzdį | Ne |
| JAV (Naujasis Džersis) | Bandomasis projektas | Ne |
| Šveicarija | Ne | Atmetė referendume |
| Italija | Ne | Planuoja "piliečio algą" |
| Lietuva | Vienkartinė išmoka | Ne |
tags: #suomijos #socialines #apsaugos #ministre #savanore