Klaipėda nuo senų laikų garsėja savo jūrinėmis tradicijomis, o daugumos miestiečių gyvenimas neatskiriamai susijęs su jūra. Šia prasme miestas skiriasi nuo kitų. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva prarado laivyną, tačiau šiandien šalis kaip ir anksčiau garsėja šios srities specialistais - Lietuvos jūrininkai yra vertinami visame pasaulyje.
Visgi, nepaisant jūrininkų svarbos šalies ekonomikai, jų socialinės garantijos ir pensijos Lietuvoje kelia nemažai klausimų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra jūreivių pensijų sąlygos Lietuvoje, su kokiais iššūkiais susiduria jūrininkai ir kokios yra perspektyvos gerinti jų padėtį.
Jūrininkų Darbo Specifika ir Iššūkiai
Darbas jūroje labai sunkus. Mūsų darbas neįmanomas be sunkumų. Čia kaip mokslas - arba sudomina, arba ne. Aš įveikiau visus lygius, pradėjau nuo žemiausio: buvau kadetu, upeiviu, šturmanu, vyriausiuoju padėjėju, kol pagaliau tapau jūrų kapitonu. Mano karjera buvo vingiuota.
Neatsiejama darbo jūroje dalis - štormai. To nepamirši niekada. Man teko susidurti ir su 9-10 balų štormais, slėptis nuo audrų ir uraganų. Be to, Baltijos ir Šiaurės jūrose stichija siaučia nepriklausomai nuo metų laiko. Jūrininkams nuolat tenka kovoti su jūrlige: kiekvienas randa savų būdų, kaip nuo jos gelbėtis. Šiuolaikinės technologijos leidžia stebėti orų sąlygas, tačiau kartais stichijai pavyksta apgauti prietaisus ir mus.
Pirmos karantino bangos eigoje pasaulis susidūrė su dideliais sunkumais - daugybė miestų ir oro uostų buvo uždaryti, dešimtys tūkstančių jūrininkų negalėjo palikti darbo vietų, o kiti neturėjo galimybės patekti į darbą. Vėliau buvo nuspręsta, kad jūrininkų veikla ypač svarbi pasaulio ekonomikos vystymuisi, todėl mes gauname privilegijų.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Pagrindinės Jūrininkų Pensijų Problemos Lietuvoje
Svarbiausia problema ta, kad Lietuvos jūrininkai niekam nereikalingi. Valdžia puikiai žino, kad jie egzistuoja, tačiau juos vertina nepakankamai gerai. Vilnius nesupranta, kas yra jūra. Daugumai ministrų - tai Palanga, paplūdimys. Viskas, kas lieka už poilsio zonos ribų, jiems neįdomu.
Mums kelia nerimą apmokestinimo sistema, kurią, jūrininkų atžvilgiu, reikėtų tobulinti. Kažkas mokesčių nemoka išvis, kažkas - moka 20%. Kitose valstybėse sistema modernizuota: jei dirbi jūroje daugiau nei pusmetį, esi atleidžiamas nuo visų mokesčių. Jūrininkai grįžta namo ir leidžia čia savo pinigus - investuoja į šalies ekonomiką.
Antra problema - visiškas valdžios nekompetentingumas. Taip pat labai kvailas sprendimas - Lietuvos saugios laivybos administracijos funkcijas perduoti Lietuvos transporto saugos administracijai. Visame pasaulyje, įskaitant ir kaimyninę Latviją, jūrinės struktūros veikia savarankiškai, o mes kažkodėl šią veiklą optimizavome.
Dienpinigiai ir Mažos Pensijos
Pagrindinė problema yra susijusi su dienpinigiais. Pasak P. Bekėžos, dienpinigiai AB „DFDS Seaways“ sudaro apie 24-25 proc.
Jūrininkų darbo apmokėjimas susideda iš dviejų dalių: darbo užmokesčio ir dienpinigių. Vykdant reformą darbo užmokestis buvo indeksuotas koeficientu 1,289 ir socialinio draudimo įmokas moka patys jūrininkai. Dienpinigiai nepripažįstami atlyginimo dalimi, nuo jų nemokamos įmokos SODRA‘i, todėl jūrininkų pensijos, socialinio draudimo išmokos mažesnės, negu turėtų būti.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Lietuva ir toliau lieka bene vienintelė šalis, turinti dienpinigius - sovietinę apmokėjimo už darbą sistemą.Pasak P. Bekėžos, dienpinigių jau seniai nebėra net Rusijos laivuose. Vyriausybę, Seimo narius jie gąsdina, kad jeigu dienpinigiai bus pervesti į mėnesinį pareiginį atlyginimą, jie savo laivuose pakeis Lietuvos vėliavą į vadinamąją patogią ir laivų su Lietuvos vėliava neliks.
Mokesčių Sistemos Netobulumai
Jūrininkų gaunamų pajamų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) nevienodas. Pažeidžiama LR Konstitucija - lygiateisiškumo principas. Jūrininkų apmokestinimas privalomu sveikatos draudimu nevienodas. Pažeidžiama LR Konstitucija - lygiateisiškumo principas.
Už darbą Lietuvos ir kitų Europos ekonominės bendrijos šalių laivuose reisu metu gautos pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Ši mokestinė lengvata nėra taikoma jūrininkams už darbą trečiųjų šalių jūrų registrų laivuose. Tai iškraipo jūrininkų darbo rinkos sistemą.
Jūrininkai, kurie pagal darbo sutartis dirba Lietuvoje ar mūsų šalies vėliavos laivuose, moka 6,98 proc. privalomąjį sveikatos draudimo mokestį nuo gaunamų pajamų. Trečiųjų šalių laivuose dirbantys jūrininkai moka 6,98 proc. tik nuo minimalios mėnesinės algos, nes sunku sužinoti, kokią realią algą jūrininkai gauna trečiosiose šalyse.
Nauja tvarka, kuri įsigalios nuo kitų metų, numato, kad bus sumuojamos visos asmens metinės pajamos ir priklausomai nuo jų dydžio bus taikomi 20, 25 ar 32 proc. tarifai: iki 36 VDU - 20 proc., nuo 36 iki 60 VDU - 25 proc., o per 60 VDU - 32 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
G. Kutkos teigimu, niekas nesikeičia tiems mūsų šalies jūrininkams, kurie dirba Lietuvos, kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, Europos ekonominės erdvės laivuose - jiems išlieka nulinis GPM tarifas. O jūrininkai, dirbantys trečiųjų šalių laivuose ir deklaruojantys pajamas, iki šiol turėjo mokėti 20 proc. GPM, o dabar atsiranda tarpiniai tarifai, priklausantys nuo pajamų dydžio.
Jūrininkai nedega noru mokėti tokius didelius mokesčius, todėl kai kurie jų tampa Latvijos rezidentais. Daugelis jūrininkų iš savo lėšų moka tik privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), o apie pensinį draudimą negalvoja.
Esama Situacija ir Siūlymai
Su kai kuriomis valstybėmis Lietuva yra pasirašiusi sutartis, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo. Pavyzdžiui, jeigu jūrininkas dirba su Panamos vėliava plaukiojančiame laive, o jo savininkas Vokietijoje moka mokesčius už jį, jūrininkas deklaruodamas savo pajamas gali informuoti, kad jis sumokėjo tam tikrus mokesčius ir jam tada antrą kartą Lietuvoje jų mokėti nebereikės.
Teiks siūlymus Vyriausybei. Ruošiantis teikti pasiūlymus Vyriausybei su studija supažindinti Lietuvos laivų savininkai, laukiama jų nuomonės.
Patariamojoje taryboje prie Susisiekimo ministerijos, kuri sukurta aktualiems jūrinio sektoriaus klausimams spręsti, buvo iškelta problema dėl dienpinigių mokėjimo. Dabar tvarka yra tokia, kad dalis dienpinigių jūrininkams mokama grynaisiais, kita dalis naudojama maitinimo išlaidoms mokėti.
Lietuvos Jūrininkų Sąjungos Pozicija
LJS pozicija tokia, nes, jos manymu, laivų savininkai taip elgiasi norėdami gauti kuo didesnį pelną. P. Bekėža sako, kad LJS dar nepasiduoda.
Pasak P. Bekėžos, užsienyje dirbantiems jūrininkams Lietuvoje nėra privalomo "Sodros" mokesčio, todėl jie, norėdami gauti pensiją, turi pasirūpinti patys - patys mokėti "Sodrai" ar kaupiamiesiems fondams.
Pasak P. Bekėžos, dienpinigių jau seniai nebėra net Rusijos laivuose. "Likome tik mes vieni kaip kokie dinozaurai. Manau, kad dienpinigiai yra tas pats, kas atlyginimų mokėjimas vokeliuose.
Europos Jūrų Kapitonų Asociacijų Konfederacijos Iniciatyvos
Lietuvos jūrų kapitonai viliasi, kad jų normaliomis pensijomis pasirūpins Europos jūrų kapitonų asociacijų konfederacija. Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius sako, kad kapitonų pensijų klausimą, kad ji būtų "žmogiška", ketina kelti Europos jūrų kapitonų asociacijų konfederacija (CESMA), kurios narė yra ir Lietuvos jūrų kapitonų asociacija, ir ISMA, Tarptautinė jūrų kapitonų asociacija.
Vienas iš siūlymų - minimali pensija kapitonams, kurie yra išdirbę 20 ir daugiau metų, turi būti kaip Airijoje - bent 1 200 eurų. Judėjimas prasideda, tad jeigu ne mums, tai gal mūsų anūkams iš to bus naudos. Klausimas lengvai nebus sprendžiama, nes daugelis žmonių įvairiose šalyse priešinsis tam, kad jūrininkai būtų išskiriami.
Statistika ir Faktai
Lietuvos registre yra apie 7000 jūrininkų. Dauguma jų dirba užsienyje, bet gyvena Lietuvoje. Jie gauna daug didesnį nei vidutiniu laikomą mūsų šalyje atlyginimą. Net ir jauni jūrininkai, ką tik gavę diplomus, uždirba apie 1500-2000 eurų, o turintys darbo patirties kapitonai gauna nuo 8000 eurų. Yra ir tų, kurių atlyginimas - 15 000-20 000 eurų.
Šiuo metu Lietuvos jūrų laivų registre yra 102 laivai, iš jų konvencinių - tik apie 30. Lietuvos jūrininkų registre yra 6,5 tūkst. jūrininkų.
LAJM kasmet išleidžia daugiau nei 100 kvalifikuotų jūrininkų, kurie gali dirbti vadovaujančiais specialistais laivuose, o pati populiariausia profesija šiandien - laivavedyba.
Manau, dabar Lietuvos laivuose dirba tik apie 1 000 jūrininkų.Pensijų klausimas yra kur kas gilesnis nei atrodo. Jūrininkų sąjunga jį nuolatos kelia, jis aktualus, suprantu žmonių poziciją.
Užsienio Šalių Pavyzdžiai
G. Kuka išsinagrinėjo Kroatijos modelį. Mūsų šalyje privaloma susimokėti tik sveikatos draudimą, jeigu nesi deklaravęs išvykimo iš Lietuvos, o Kroatijoje privaloma susimokėti ir pensinį draudimą.
Latviai yra pasidarę "lubas", tad laivybos kompanija moka mokesčius nuo mažesnės sumos ir vargu ar jiems valstybė grąžina tas įmokas. Jeigu ir mes padarytume "lubas" ir negalvotume apie kompensavimą, tai pensijų sąskaita irgi sutaupytume sąnaudas.
Išvados
Jūrininkų pensijų klausimas Lietuvoje yra sudėtingas ir reikalauja kompleksinių sprendimų. Svarbu atkreipti dėmesį į dienpinigių problemą, mokesčių sistemos netobulumus ir socialinių garantijų užtikrinimą. Būtina bendradarbiauti su jūrininkų organizacijomis, laivų savininkais ir valdžios institucijomis, siekiant rasti optimalius sprendimus, kurie užtikrintų orų senatvę Lietuvos jūrininkams.