Pensijų kaupimas - tema, kuri daugeliui kelia klausimų, abejonių ir nerimo. Ar pakanka vien „Sodros“ pensijos? Kuo skiriasi II ir III pakopos kaupimas? Ar saugu kaupti banke, o gal geriau rinktis kitus sprendimus? Kaip pensijų kaupimas veikia skirtingas gyventojų grupes?
Nuo šių metų pradžios antros pakopos sistemos dalyviams atsivėrė durys išeiti iš sistemos - tam tereikia užpildyti prašymą kaupimo bendrovei.
Tačiau reikės palaukti, kol jis bus patenkintas ir pinigai pasieks sąskaitą. Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, per kalendorinį ketvirtį gautus prašymus pensijų kaupimo bendrovės turės įvykdyti (priimti sprendimus ir pervesti lėšas į dalyvio nurodytą sąskaitą) per 10 darbo dienų nuo kito ketvirčio pradžios.
Tai reiškia, kad iki bendrovei priimant sprendimą ir užsiregistravus jį Dalyvių sutarčių registre, kurį administruoja „Sodra“, asmuo vis dar turės mokėti pensijų įmokas. Nebent atliks papildomą žingsnį.
Kaip rašė BNS, nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie II pakopos pensijų kaupimą
Iš antrosios pensijų pakopos planuoja pasitraukti 43,3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa.
Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27,1 proc.) kaupiančiųjų gruodžio pabaigoje nurodė vis dar nesantys priėmę tvirto sprendimo, o tęsti kaupimą planuoja 29,6 proc.
„Įvairios apklausos nuo pat rudens signalizavo apie didelį gyventojų susidomėjimą atsiimti sukauptas lėšas, o naujausią mūsų apklausą patvirtino ir realūs veiksmai. Vos atsiradus galimybei atgauti dalį lėšų, pirmosiomis šių metų dienomis „Sodrą“ bei pensijų fondų valdytojus užplūdo itin didelis užklausų srautas“, - pranešime teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Apklausos rezultatai parodė, kad 31 proc. šalies gyventojų išsiimtas lėšas planuoja nukreipti investicijoms į įvairius fondus, akcijas, trečiąją pensijų pakopą ar kitus finansinius instrumentus.
Taip pat pastebėta, jog investavimą labiau renkasi vyrai (38 proc.) nei moterys (23 proc.) bei jaunesni nei 49 metų gyventojai.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Po 16 proc. apklaustųjų teigė atsiimtas lėšas ketinantys skirti finansiniams įsipareigojimams padengti, pavyzdžiui, paskoloms ar lizingui, arba laikyti pinigus banke.
Tyrimo duomenimis, dalis gyventojų planuoja investuoti ir į nekilnojamąjį turtą (NT). 15 proc. gyventojų sukauptas lėšas ketina panaudoti būsto atnaujinimui, o 10 proc. - naujo būsto įsigijimui.
Tarp 18-29 metų amžiaus kaupiančiųjų penktadalis planuoja šias lėšas skirti būsto paskolos pradiniam įnašui.
Taip pat 3 proc. Lietuvos gyventojų lėšas, išsiimtas iš antrosios pensijų pakopos, ketina išleisti buitinės technikos ar elektronikos įsigijimui, dar 7 proc. jas planuoja išleisti kelionėms ir laisvalaikiui, o 6 proc. - naujai transporto priemonei.
Tyrimo duomenimis, dar 13 proc. apklaustųjų nurodė lėšas ketinantys skirti sveikatai ar savišvietai.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Toks pasirinkimas labiau būdingas vyresnio amžiaus žmonėms - tarp 60-68 metų apklaustųjų tokius prioritetus nurodė bene ketvirtadalis (23 proc.).
ELTA primena, kad praėjusių metų birželį Seimas pritarė nuo Naujųjų įsigaliojusiai antros pensijų pakopos reformai.
Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime - toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį pratęsiant.
Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
Nustatytas pereinamasis laikotarpis nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m.
Nuo šiol pensijų kaupimo dalyviai galės išsiimti iki 25 proc.
Pasitraukti iš pensijų kaupimo galima ir likus mažiau nei 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus. Tai įmanoma tuo atveju, jei žmogui nėra paskirta išankstinė senatvės pensija ir jo sukauptas pensijų turtas neviršija 50 proc.
Visiems kaupimo dalyviams sudaroma galimybė laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą.
Sukauptos lėšos bus išmokamos tokiu principu: asmens sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervesti į banko sąskaitą.
Jokių papildomų mokesčių ar atskaitymų nuo šios sumos nebus.
Valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta apskaitos vienetais.
Ministerija pažymi, jog svarbu žinoti, kad pensijų kaupimo bendrovės prašymus nagrinės pagal ketvirčius. Pavyzdžiui, jei žmogus pateiks prašymą pasitraukti iš kaupimo 2026 m. sausio 19 d., pensijų kaupimo bendrovė sprendimą priims pasibaigus ketvirčiui - po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m. balandžio 15 d.
Iki tol, kol pensijų kaupimo bendrovės sprendimas bus užregistruotas Pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre, „Sodra“ ir toliau perves pensijų kaupimo įmokas nuo žmogaus draudžiamųjų pajamų, nes ji dar neturi informacijos apie žmogaus pateiktą prašymą nutraukti kaupimą.
Ne visi žino, kad užpildžius prašymą nutraukti kaupimą antroje pakopoje dar kurį laiką reikės mokėti pensijų įmokas, išskyrus tada, kai užpildomas dar vienas prašymas.
„Fonduose įmokos pervedamos su dviejų mėnesių vėlavimu. Tai reiškia, kad sausio mėnesio įmoka bus pervedama kovą. Jeigu jis nesusistabdys įmokų pervedimo, reiškia, nuo jo algos 3 proc. bus nuskaičiuojami iki pinigų išmokėjimo, iki balandžio. Bet visos į „Sodrą“ pervestos lėšos bus įskaičiuotos į to kliento pensijų fondo sąskaitą. Tos, kurios jau būtų nuskaitytos, bet dar nepervestos, po išėjimo bus grąžintos klientui atgal per darbdavį, per „Sodrą, kartu su atlyginimu“, - aiškino pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ vienas įkūrėjų ir vadovas Jonas Iržikevičius.
Taigi, anot jo, žmogus gali užpildyti du prašymus: vieną - dėl pasitraukimo iš antros pakopos sistemos per dvejų metų langą, antrą - dėl įmokų sustabdymo.
„Jeigu žmogus dabar pateikia prašymą dėl stabdymo, įmokos būtų sustabdomos nuo vasario mėnesio. Tai reiškia, nuo vasario nuo jo atlyginimo jau nebebūtų atskaitoma“, - aiškino „Goindex“ vadovas.
Apskritai jis sakė, kad klientams daugiausia klausimų kyla dėl sumų - kai kuriems neaišku, kodėl negalės atgauti visų sukauptų pinigų.
„Kiti fondai galbūt rodo visą sukauptą sumą. Ir žmonės galvoja, kad atgaus visą sumą, kurią mato, kad yra sukaupę. Aš manau, kad šita vieta yra silpna suvokime. Dar kyla klausimų dėl verčių, čia bus svyravimų, nors visur įspėjama, kad sumos preliminarios. Kiti klausia, kaip susistabdyti įmokas, nes gal sprendimo dabar neskubės priimti, bet nori kažkurį laiką pagalvoti. Ir, aišku, nemažai klientų, kurie tiesiog registruojasi į konsultacijas klausti, ką man toliau reik daryti? Tęsti ar išeiti?“, - kalbėjo jis.
Beveik visos įmonės BNS teigė negalinčios viešinti konkrečių skaičių, tuo metu bendrovė „Allianz Lietuva“ pranešė, kad nuo metų pradžios nutraukti dalyvavimą jos fonduose paprašė virš 15 tūkst.
„Štai atgauti sukauptas lėšas dėl sunkios ligos ar negalios pateikė prašymus apie 500 klientų. Daugiau nei 100 tokių klientų jau pasiekė pirmosios išmokos (pinigai dėl kritinės ligos išmokami iš karto, visiems kitiems - kito ketvirčio pradžioje - BNS).
„Tarp dažniausiai žmonėms kylančių klausimų - kada nutraukęs kaupimą atgaus sukauptus pinigus, ar gali atsiimti visą sukauptą sumą, kurią mato savo pensijų sąskaitoje, kokius dokumentus turi užpildyti norėdamas nutraukti kaupimą pensijai“, - teigė E.
Pasak jos, skolų turinčių pensijų fondų klientų sukauptų lėšų dalis bus perduota antstoliams - nuo sausio 1 dienos įmonė gavo apie 7 tūkst.
„Bendrai vertiname, kad atitikti kriterijus ir pabaigti kaupimą dėl sveikatos būklės galėtų apie 2 proc. dalyvių. Tai viena iš temų, dėl kurios sulaukiame nemažai klausimų“, - BNS teigė S.
„Pastebime ir tai, kad yra nemažai savo pirminį sprendimą keičiančių gyventojų“, - BNS komentavo V.
„Sulaukiame klientų klausimų, kada lėšos bus išmokėtos, tad svarbu pažymėti, kad pateikusiems prašymus pensijų kaupimo reformos lango metu lėšos bus išmokamos kas ketvirtį“, - BNS sakė L.
„Žmonės aktyviai priiminėja sprendimus pirmomis metų dienomis - tie, kurie labai laukė tos reformos. Dabar tas srautas yra gal 10 kartų ar 15 kartų bent jau pas mus apmažėjęs ir toks nuosaikesnis, sakyčiau“, - BNS teigė J.
Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20-40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų.
„Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln.
Antros pensijų pakopos reformai įsibėgėjant, „Sodra“ fiksuoja gyventojų antplūdį - užklausų skaičius per dieną išaugo beveik dvigubai.
Kaip teigė E. „Jeigu anksčiau turėdavome apie 5 tūkst. užklausų per dieną tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, dabar turime apie 10 tūkst., kartais ir 12 tūkst. Susidomėjimas didelis.
Kiek tai pavirsta realiais sprendimais pasitraukti, skaičių kol kas neturime ir tie skaičiai bus tik pasibaigus ketvirčiui“, - atkreipė dėmesį E.
„Klientų aptarnavimo tinklas patiria didelį spaudimą. Preliminariais duomenimis, jau kreipėsi keliolika tūkstančių gyventojų, kuriems iki pensijos liko penkeri metai, kurie domėjosi galimybe atsiimti sukauptas lėšas dėl ligos arba nori atsiimti 25 proc.
„Tuos skaičius patikslinsime jau pasibus mėnesiui, kadangi juos registruojame. Užklausų yra. Tarkime, dėl ligos yra apie porą tūkstančių. Bendrai gal virš 10 tūkst. būtų per visas tas kategorijas.
Dažniausiai gyventojai teiraujasi, kiek lėšų yra sukaupę, kaip naudotis skaičiuokle, kur reikėtų kreiptis, prašo padėti įvertinti galimybes pasitraukti iš kaupimo.
„Mūsų darbuotojai yra pasirengę nukreipti. Pirmiausia vis tiek reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir santykis pirmiausia yra būtent su bendrove“, - akcentavo E.