Atnaujintoje Vyriausybėje pasikeitė tik socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vietoj Rimanto Jono Dagio, kuris išrinktas Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininku, ministro postą užėmė buvęs šio komiteto vadovas D. Jankauskas.
Donatas Jankauskas ministro pareigas eiti pradėjo liepos 23-iąją. ELTA primena, kad atnaujintoje Vyriausybėje pasikeitė tik socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Šios savaitės ministro darbotvarkėje - susitikimai su "Sodros", Darbo biržos atstovais, kandidatais į viceministrus, kitais kartu su juo dirbsiančiais politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Anksčiau ministras yra sakęs, kad vienas pirmųjų jo darbų SADM yra strateginio veiklos plano parengimas artimiausiems metams ir jo pristatymas visuomenei.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas paskelbė savo politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandą - du viceministrus ir du patarėjus. Kaip ir anksčiau, ministerijoje dirbs du ministro patarėjai. Vietoj galimų trijų viceministrų D. Jankauskas dirbs su dviem.
Pirmadienį darbą pradėjo viceministrė Audronė Morkūnienė, kuri bus atsakinga už socialinio draudimo klausimus, bei ministro patarėja Juventa Mudėnienė, kuri rūpinsis ryšiais su visuomene. Du D. Jankausko komandos nariai buvo paskelbti dar pirmąją ministro darbo dieną. Tuomet į darbą buvo priimta viceministrė Audra Mikalauskaitė, kuri, kaip ir anksčiau, kuruos darbo rinkos ir užimtumo bei socialinės paramos klausimus, bei padėjėjas Tomas Čepononis.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
A. Morkūnienė iki šiol ji dirbo Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja. Ji yra buvusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė bei viceministrė, taip pat yra dirbusi Prezidentūroje. Televizijos žurnalistė J. Mudėnienė bus atsakinga už ministro ryšius su visuomene bei žiniasklaida. Ji yra dirbusi Seimo pirmininko atstove spaudai. Jis bus atsakingas už darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendradarbiavimą su valstybinėmis institucijomis. Viceministrė A. Mikalauskaitė ir T. Čepononis dirbo ir su buvusiu socialinės apsaugos ir darbo ministru Rimantu Jonu Dagiu.
Ketvirtadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su naujuoju socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku, praneša Prezidento spaudos tarnyba. Šalies vadovė ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą situacija socialinėje srityje. D. Grybauskaitės teigimu, socialinio draudimo sistemoje yra besidubliuojančių išmokų ir pensijų, tad tai turi būti kuo skubiau peržiūrėta ir kompleksiškai sprendžiama. Kita vertus, tai turi būti daroma apsaugant mažiausiai uždirbančius ir labiausiai socialiai pažeidžiamus asmenis, taip pat nustačius tam tikrą neliečiamą sumą. Tiesa, kokias išmokas siūlytų naikinti, Prezidentė neįvardino.
Prezidentė D. Grybauskaitė praeitą savaitę pareiškė, kad D. Jankauskas valdančiųjų konservatorių vasaros dviračių žygio metu neturėtų pamiršti "Sodros" problemų. "Sunkmetis yra jau seniai, ir savaitėlę kitą reikia visiems pailsėti - ne karo metas, bet socialinės apsaugos ir darbo ministras, net ir važinėdamas dviračiu, turėtų galvoti, ką jis atėjęs po atostogų man pasakys", - sakė šalies vadovė.
Šalies vadovas turėtų nuspręsti, ar jis sutiks į ministerijas skirti I.Šimonytės siūlomus asmenis, jei ši, tapusi premjere, jas pateiks svarstyti G.Nausėdai. G.Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, trečiadienį pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui svarstyti I.Šimonytės kandidatūrą į ministro pirmininko pareigas.
R.Dagys šiame poste pakeis partijos kolegą Donatą Jankauską, kurį prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį paskyrė socialinės apsaugos ir darbo ministru. Komiteto pirmininką dar turi patvirtinti Seimas.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Pastaruoju metu R.Dagio ir jo vadovaujamos ministerijos veiklą smarkiai kritikavo prezidentė D.Grybauskaitė. Ji teigė pasigendanti politinės valios priimant svarbius sprendimus, ministerija esą neatsako už galutinį rezultatą tų reformų, kurios turėtų šiuo metu rastis ir yra būtinos Lietuvai. „Nuosaikumo stoka, politinis blaškymasis Vyriausybėje kelia abejonių, jog struktūrinės reformos yra nevykdomos“, - valstybės vadovės poziciją yra išsakęs jos atstovas spaudai Linas Balsys.
Tarp pateiktų kandidatų - 11 dabar pareigas einančių Seimo narių, du partijų pirmininkai ir net šešios moterys. Portalas lrytas.lt kviečia trumpai susipažinti su pristatytais kandidatais į ministrus, kurie dar turės praeiti šalies vadovo Gitano Nausėdos pasitikėjimo ir patikros filtrą.
Aplinkos ministerija - Simonas Gentvilas. Į aplinkos ministrus teikiamam antrai kadencijai į Seimą perrinktam Liberalų sąjūdžio atstovui, liberalo Eugenijaus Gentvilo sūnui Simonui Gentvilui - 36-eri. Politikas mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o nuo 16 metų - gimnazijoje Švedijoje, Karlskronos mieste. Vėliau jis studijavo Švedijos, Norvegijos, Danijos, Belgijos, Austrijos ir Ispanijos universitetuose. Studijas baigė Oslo universitete (sociologijos bakalauras), po to ir Vienos universitete (miestų plėtros magistras).
Liberalų sąjūdžio nariu S.Gentvilas tapo 2011 metais, o dar po poros metų tapo ir Klaipėdos skyriaus pirmininku. Politikas ėjo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario pareigas, dirbo AB „Klaipėdos energija“ ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ stebėtojų tarybos pirmininku. 2016 m. buvo išrinktas į Seimą, dirbo Aplinkos apsaugos komitete. Tiesa, į aplinkos ministrus kandidatuojantis S.Gentvilas yra sulaukęs priekaištų iš gamtininkų bei aplinkosaugininkų dėl požiūrio į miškų kirtimą.„Miškas - ne nafta, kuri gali pagulėti, kol kažkada bus išsiurbta. Laiku nenupjautas miškas pūva, tampa malkomis ir į atmosferą išleidžia sugautą CO2. Miškas Lietuvoje kertamas per lėtai“, - yra pasakęs liberalas.
S.Gentvilas vedęs, turi du vaikus. Politikas moka anglų, rusų, vokiečių, ispanų, norvegų kalbas. Pomėgiai: kelionės, orientavimosi sportas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų ministerija - Aušrinė Armonaitė. Į ekonomikos ir inovacijų ministres teikiamai Laisvės partijos pirmininkei ir jauniausiai kandidatei į ministres Aušrinei Armonaitei - 31-eri. Seime ji - antrą kadenciją, anksčiau buvo išrinkta su Liberalų sąjūdžiu.
A.Armonaitė yra baigusi Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnaziją, o bakalauro ir magistro studijas - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Politinę karjerą ji pradėjo jaunimo organizacijose, vadovavo Lietuvos liberaliam jaunimui. 2019 metais A.Armonaitė kartu su Vilniaus miesto meru Remigijumi Šimašiumi ir dalimi sostinės skyriaus narių atsiskyrė nuo Liberalų sąjūdžio ir įkūrė Laisvės partiją, tapo jos pirmininke.
Seime politikė darbavosi Sveikatos ir Europos reikalų komitetuose. Į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma Laisvės partijos pirmininkė sako sieksianti, kad visa naujoji Vyriausybė susitelktų į pagalbą verslui, nukentėjusiam nuo koronaviruso pandemijos. A.Armonaitė ištekėjusi, moka anglų kalbą.
Energetikos ministerija - Dainius Kreivys. Į energetikos ministrus siūlomam konservatoriui, trečią kadenciją išrinktam Seimo nariu Dainiui Kreiviui - 50 metų. Kauno technikos kolegijoje jis yra baigęs radijo inžinieriaus specialybę, vėliau baigė pedagogikos bakalauro ir verslo administravimo magistro studijas.
D.Kreivys ministro duonos jau ragavęs Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje - jis buvo ūkio ministru. Tiesa, šios pareigos jam baigėsi liūdnai - D.Kreivys turėjo atsistatydinti po to, kai 2011 m. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ji pripažino supainiojus viešuosius ir privačius interesus.
Registrų centro duomenimis, D.Kreivys valdo 40 proc. įmonių grupės „Catus“, kuriai priklauso tokios įmonės kaip statybos prekių tinklas „Makveža“, statybos bendrovė „Statybų gausa“, „Specializuota komplektavimo valdyba“ ir kitos, akcijų. Kandidatas į energetikos ministrus sako, kad pagrindiniai jo prioritetai tapus ministru bus Baltarusijos Astravo atominės elektrinės elektros neįsileidimas į Lietuvos rinką, elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europos tinklais ir vietinės elektros gamybos didinimas.
Politikas yra vedęs, turi du vaikus. Moka anglų, rusų ir prancūzų kalbas.
Finansų ministerija - Gintarė Skaistė. Į finansų ministres siūlomai konservatorei, antrąją kadenciją Seime dirbančiai Gintarei Skaistei - 39-eri. Kauno technologijos universitete politikė įgijo ekonomikos bakalauro, vėliau - Mykolo Romerio universitete tos pačios srities magistro išsilavinimą, o 2016 m. apgynė socialinių mokslų ekonomikos mokslo krypties daktaro disertaciją.
2005 metais G.Skaistė įstojo į konservatorių partiją, buvo Kauno miesto tarybos narė. 2013-aisiais konservatorė buvo sulaikyta neblaivi prie vairo, jai buvo nustatytas 0,8 promilės girtumas.
Pagal tuo metu galiojančius teisės aktus G.Skaistei buvo skirta 289 eurų bauda ir atimta teisė sėsti prie motorinės transporto priemonės vairo vienerius metus. Teismas pažymėjo, kad G.Skaistė nėra piktybinė kelių eismo taisyklių pažeidėja, kaltę pripažino ir gailėjosi.
Dar vienas skandalas G.Skaistės šeimą pavijo 2018 metų vasarą. Tąkart Nacionaline žemės tarnyba nustatė, kad Seimo narės šeima neteisėtai savo reikmėms naudoja valstybinę žemę prie ežero Vilniaus rajone. Skaisčių šeima valstybinėje žemėje įsirengė daržą, pasiklojo taką iki ežero.
G.Skaistė ištekėjusi, turi du vaikus. Moka anglų, rusų ir ispanų kalbas.
Krašto apsaugos ministerija - Arvydas Anušauskas. Į krašto apsaugos ministrus teikiamam konservatoriui, jau ketvirtą kadenciją einančiam Seimo nariui Arvydui Anušauskui - 57-eri. Vilniaus universitete jis įgijo istoriko išsilavinimą, vėliau Vytauto Didžiojo universitete įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 2002-2008 buvo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas. Dirbo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės pavaduotoju.
Į konservatorių partiją A.Anušauskas įstojo 2007-aisiais. Visas kadencijas Seime jis dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, vieną kadenciją vadovavo šiam komitetui. Tarp savo prioritetų Krašto apsaugos ministerijoje A.Anušauskas mini piliečių atsparumo grėsmėms stiprinimą ir didesnį įsitraukimą į gynybą, partijų susitarimo dėl krašto apsaugos finansavimo vykdymą, karių socialinę apsaugą, tolesnį kariuomenės modernizavimą, siekį, kad Lietuvoje būtų dislokuoti JAV kariai.
Vedęs, turi sūnų. Moka anglų, prancūzų, rusų kalbas.
Kultūros ministerija - Simonas Kairys. Į kultūros ministrus siūlomam liberalui, šiemet nepatekusiam į Seimą Simonui Kairiui - 36-eri. S.Kairys Vytauto Didžiojo universitete baigė politikos mokslų bakalaurą, vėliau Mykolo Romerio universitete - magistro studijas.
2008-aisiais jis įstojo į Liberalų sąjūdį, o nuo 2011-ųjų dirbo Kauno miesto taryboje. Nuo 2015 m. S.Kairys buvo Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio pavaduotojas, šiuo metu - patarėjas. Pretendentas į kultūros ministrus sako, kad kai kurie valstiečių Vyriausybės ribojimai kultūros įstaigoms nepagrįsti ir žada kelti klausimą dėl „kultūros grąžinimo į visavertį Lietuvos gyvenimą“.
Jis BNS sakė pirmiausiai sieksiantis atkreipti dėmesį į kultūros bendruomenės viešose diskusijose išsakytas sektoriaus problemas, įskaitant „pačios kultūros aktualizavimą kaip vienos svarbiausių valstybės sferų“. S.Kairio teigimu, „buvo per daug užsižaista“ Lukiškių aikštės tema ir sako nematantis būtinybės skubinti aikštės perdavimo iš Vilniaus savivaldybės į centrinės valdžios rankas. Jis žada vertinti galimus sprendimus dėl atlyginimų kultūros sektoriaus darbuotojams didinimo, domėtis ir dėl Gedimino kalno tvarkymo darbų.
Vedęs, turi dukrą. Moka anglų kalbą.
Sveikatos apsaugos ministerija - Arūnas Dulkys. Į sveikatos apsaugos ministro postą siūlomam Arūnui Dulkiui - 48-eri. Jis - konservatorių partijos teikiamas kandidatas, nors jokiai politinei jėgai nepriklauso. A.Dulkys baigė ekonomikos studijas Vilniaus universitete, apsigynė daktaro disertaciją. Dirbo Lietuvos banke, buvo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano patarėjas ekonomikos klausimais, Seimo pirmininko sekretoriato vadovas. Pastaruosius penkerius metus A.Dulkys buvo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius. Tiesa, prezidento G.Nausėdos pavasarį iniciatyva neperrinktas antrajai kadencijai.
Pretendentas į sveikatos apsaugos ministrus sako neieškosiantis buvusių valdančiųjų valstiečių klaidų, sprendžiant koronaviruso krizę, o galvosiantis, kaip susitelkti ir išeiti iš šios krizės. Pasak pretendento į sveikatos apsaugos ministrus, čia galėtų praversti sukaupta didelė patirtis: „Esu praleidęs virš 20 metų viešajame sektoriuje ir tikrai mačiau įvairiausių problemų, susidūriau su didžiule jų gausa, teko valdyti įvairius procesus.“
Vedęs, turi tris dukras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - Monika Navickienė. Į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūlomai konservatorei, antrai kadencijai išrinktai Seimo narei Monikai Navickienei - 39-eri. Vilniaus universitete ji baigė filosofijos bakalauro studijas, Mykolo Romerio universitete įgijo mokesčių administravimo magistrės išsilavinimą.
2011-aisiais M.Navickienė tapo konservatorių partijos nare, po kurio laiko užėmė rinkimų kampanijos koordinatorės pareigas, vėliau tapo partijos vykdomąja sekretore. Išrinkta į Seimą dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres sako, kad neplanuoja mažinti socialinių išmokų ir žada didelį dėmesį skirti atskirties mažinimui, taip pat siekti, jog šeimoms būtų lengviau derinti karjerą ir vaikų auginimą, didėtų mažiausios pensijos, išmokos vienišiems pensininkams.
Kalbėdama apie vaikų teisių užtikrinimą, M.Navickienė pabrėžė, kad vaikai visur turi jaustis saugūs, tačiau mano, jog įstatymai neturėtų būti šeimų gąsdinimo priemonė, o paslaugos šeimoms turėtų būti suprantamos kaip pagalba, padedanti išvengti kritinių situacijų, kai vaikas iš šeimos paimamas.
Moka anglų ir rusų kalbas. Ištekėjusi, turi dvi dukras.
Susisiekimo ministerija - Kasparas Adomaitis. Kandidatas į susisiekimo ministrus - Laisvės partijos atstovas, pirmą kartą į Seimą išrinktas 37-erių Kasparas Adomaitis. Studijas jis baigė Stokholmo ekonomikos aukštojoje mokykloje, vėliau Vilniuje studijavo psichologiją ir politikos mokslus.
Anksčiau K.Adomaitis dirbo nuosavame versle, Vilniaus miesto tarybos ekonomikos komitete, o dabar tarptautinėje kompanijoje dirba miestų statistikos ir ekonomikos analitiku. Į susisiekimo ministrus siūlomas 37-erių metų Laisvės partijos atstovas tarp prioritetinių uždavinių mato Europos Žaliojo kurso įgyvendinimą, o formuodamas ministerijos įvaizdį siektų užtikrinti priimamų sprendimų aiškumą ir skaidrumą.
Vedęs, turi tris vaikus. Moka anglų ir rusų kalbas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija - Jurgita Šiugždinienė. Į švietimo, mokslo ir sporto ministres siūlomai konservatorių atstovei, pirmą kartą išrinktai į Seimą Jurgitai Šiugždinienei - 48-eri. Politikė yra buvusi Kauno technologijų universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė, o vėliau - laikinoji rektorė.
J.Šiugždinienė kelerius metus dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, turi metus darbo patirties Kauno miesto savivaldybės taryboje. Pretendentė į švietimo, mokslo ir sporto ministres kaip vieną svarbiausių darbų įvardija ugdymo kokybės skirtumų mokyklose mažinimą.
Kitas svarbus aspektas, pasak jos, būti stiprinti pedagogų rengimą bei didinti mokytojo profesijos patrauklumą. Ji taip pat pabrėžia, kad svarbus darbas jai būtų nacionalinis partijų susitarimas dėl švietimo.
Ištekėjusi, turi du vaikus. Moka anglų ir rusų kalbas.
Teisingumo ministerija - Evelina Dobrovolska. Į teisingumo ministres siūloma Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska. Jai - 32-eji metai. E.Dobrovolska Mykolo Romerio universitete baigė teisės studijas, įgijo bakalauro laipsnį. Nuo pat 2011 m. dirbo advokato padėjėja. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
Nuo 2012 m. aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje.„Beveik visos bylos buvo susijusios su žmogaus teisėmis. Ištekėjusi, turi sūnų.
Užsienio reikalų ministerija - Gabrielius Landsbergis. Į užsienio reikalų ministrus siūlomam konservatorių pirmininkui, antrai kadencijai perrinktam parlamentarui Gabrieliui Landsbergiui - 38-eri. G.Landsbergis Vilniaus universitete įgijo tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro laipsnį.
tags: #socialines #apsaugos #ministru #isrinktas