Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl profesinės reabilitacijos sistemos bei vykdomų jos pokyčių. Nors visos institucijoms teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos buvo įgyvendintos, praktika rodo, kad sistema vis dar turi trūkumų. Atskiros profesinės reabilitacijos dalys turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, o užimtumo įstatymo pakeitimai kartu su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimais buvo planuojami pateikti Seimui 2018 m.
Nuo 2010 metų VšĮ Valakupių reabilitacijos centrui suteiktas profesinės reabilitacijos metodinio centro statusas. Per dešimt metodinio centro veiklos metų buvo atlikta daug tyrimų, parengta metodinės medžiagos, surengti mokymai, diskusijos ir konferencijos, kurios prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės augimo ir geresnių neįgaliųjų užimtumo rezultatų Lietuvoje. Metodinio centro tikslas - tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems sistemą šalyje ir gerinti šių paslaugų kokybę.
Organizuota daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo mokymų, kurių metu kvalifikaciją patobulino daugiau nei 850 specialistų iš visų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos užimtumo tarnybos ir kt. įstaigų, dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje. Taip pat atlikta daugiau nei 15 tyrimų ir analizių apie Europos šalių patirtis teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, neįgaliųjų motyvaciją dirbti, baigusių profesinę reabilitaciją neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje ir įdarbinimo efektyvumą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo situaciją ir rezultatus (2011-2016 m.).
Nuolatos analizuota užsienio šalių geroji patirtis, jų taikomi pažangiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems metodai. 2018 m. buvo parengta daugiau nei 35 straipsniai ir informaciniai pranešimai apie profesionalios reabilitacijos paslaugų kokybės gerinimą ir sistemos tobulinimą, kurie buvo publikuoti nacionaliniuose leidiniuose, internete ir kt. masinės informacijos priemonėse, taip pat išleistas leidinys „Profesinė reabilitacija - asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas“ su 5000 vienetų tiražu.
Profesinės reabilitacijos apibrėžimas: tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas. Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, turintys nustatytą darbingumo lygį, kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat skaitykite: Projektas socialiniam verslui
Geografinės vietos kontekste svarbios vietos adresų nuorodos: Vaidilutės g., M. K. Oginskio g., Žirmūnų g., Vilniaus g., A. Juozapavičiaus pr., Dvaro g., Sveikatos g., Prezidento g., Vytauto g., Gedimino g., Alyvų g., J. Dariaus ir Girėno g. Šie adresai mums primena, kuriose institucijose ir kuriose vietose vyksta profesinės reabilitacijos paslaugos ir kaip jos integruojamos į vietinę darbo rinką.
Problemos ir galimi keliai jų sprendimui
- Trūkumai integruoto sistemos koordinavime: reikia toliau tobulinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tarp Užimtumo tarnybos, NDNT, savivaldybių ir įstaigų teikiančių paslaugas.
- Individualių poreikių įvertinimo trūkumai: būtina tobulinti metodikas, kurios tiksliai atpažintų darbingumo lygio pokyčius ir motyvaciją.
- Glaudesnio užimtumo rezultatų monitoringo poreikis: reikia sukurti nuolat veikiančias stebėsenos sistemas dėl įdarbinimo rodiklių ir paslaugų efektyvumo.
- Atkaklūs nacionaliniai įstatymai: reikia suderinti Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus su praktinėmis priemonėmis.
- Profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės standartizavimas: sukurti aiškius kokybės kriterijus ir jų periodinį vertinimą.
Taikant užsienio šalių gerąją patirtį, galima plėsti metodinių centrų vaidmenį kaip židinį mokymams, tyrimams ir gerosios praktikos sklaidai. Svarbu užtikrinti, kad kvalifikacijos tobulinimo programos pasiektų visus profesinės reabilitacijos teikėjus ir būtų reguliariai atnaujinamos.
Politikos priemonių ir įgyvendinimo realijų derinimas
- Atnaujinti teisės aktų nuostatas, siekiant tiksliai atskirti profesionalios reabilitacijos paslaugų teikimo ir įdarbinimo funkcijas bei užtikrinti aiškią atsakomybės grandinę.
- Sukurti integruotą informacinių srautų platformą tarpusavyje jungiančioms institucijoms ir paslaugų teikėjams, siekiant greitesnio poreikių nustatymo ir rezultatų sekimo.
- Padidinti finansinį dėmesį į kvalifikacijos kėlimą ir paslaugų kokybės užtikrinimą, įskaitant įdarbinimo skatinimo priemones.
- Organizuoti nuolatinius tyrimus dėl užsienio šalių patirties perkėlimo į Lietuvos kontekstą ir jų taikymo efektyvumo įvertinimą.
Šie žingsniai padėtų sukurti atvirą, lankstų ir kvalifikuotą profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, prisitaikantį prie individualių poreikių ir darbo rinkos pokyčių.
Be to, svarbu, kad informacija apie profesinę reabilitaciją būtų lengvai prieinama suinteresuotoms šalims, o paslaugų teikėjai turėtų aiškius vadovėlius ir metodikas, padedančias užtikrinti kokybę ir veiksmingumą.
Profesinės reabilitacijos paslaugų supratimas
Apibendrinant, profesinės reabilitacijos sistemos tobulinimas yra svarbus žingsnis darbo rinkos įvairovėje ir įtraukdami žmones su negalia į darbo aplinką. Reikšminga kryptis - daugiau tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas, aiškūs kokybės standartai ir tikslūs įdarbinimo rodikliai.
Taip pat skaitykite: Požiūrio į neįgaliuosius keitimas: straipsnis
Taip pat skaitykite: Siūlomi fizinio smurto apibrėžimo pakeitimai Seime
tags: #ka #reiketu #keisti #profesines #reabilitacijos #programoje