Vaikų globos namai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra skirti našlaičiams ir beglobiams vaikams auginti bei ugdyti. Jų pagrindinis tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti. Šiuo metu Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos.
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti dar XVII-XVIII amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją kūdikių prieglaudą. 1791 m. jos iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai.
Vaikų Globos Institucijų Raida Lietuvoje
- XIX a. Kaune įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), kūdikių auklėjimo namai. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
- 1918-1940 m. Vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų.
- 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visos labdaros organizacijos buvo nutrauktos, vaikų globos institucijos suvalstybintos.
- 1941 m. Vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus.
- 1949 m. Buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų.
- Atkūrus nepriklausomybę. Vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Institucinės Globos Pertvarka
2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Ši reforma yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.).
Įgyvendinant vaikų globos institucijų pertvarką, gruodžio pabaigoje uždaromi Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose likę paskutiniai vaikų globos namai. Jų globotiniai perkeliami į šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Šiuo metu globos namuose auga virš dešimties vaikų. Tačiau vaikų globos namų direktorė pasakoja, kad iki metų pabaigos šių globos namų neliks. Dalį vaikų, tikimasi, įsivaikins šeimos, kiti bus apgyvendinti vadinamuosiuose bendruomenės namuose. Ten įprastai vienoje patalpoje gyvena iki aštuonių vaikų.
Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai.
Nuo globos namų gyvenimas bendruomenės namuose skiriasi tuo, kad vaikai apgyvendinami nuosavame name arba bute. Jie esą kartu veda bendrą buitį kaip didelė šeima. „Jie yra arčiau žmonių, arčiau bendruomenės, visuomenės. Ir aš kaip sakau, turi laikytis ir laiptinių taisyklių, ir taip toliau“, - aiškino R. Urbonavičienė.
Kuo SOS vaikų namai skiriasi nuo įprastų vaikų namų?
Statistika ir Dabartinė Situacija
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 metų duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų (64 %) buvo globojami šeimose, 5 % - šeimynose, 30 % - globos įstaigose ir 1 % - globos centruose.
Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Globos Formos Lietuvoje:
| Globos forma | Skaičius |
|---|---|
| Fiziniai vaiko globėjai rūpintojai | Virš 3000 |
| Budintys globotojai | 251 |
| Šeimynos | 54 |
| Nuolatiniai globotojai | 9 |
Nors apie įsivaikinimą galvoja kas antras apklaustasis, kasmet įvaikinama tik apie šimtas vaikų. Pasak ministerijos, reikia didinti galimų globėjų skaičių, skatinti visuomenę įsivaikinti.
Iššūkiai ir Ateities Vizija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi, kad iki metų pabaigos visi vaikai jau gyvens bendruomenės namuose. Tačiau vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikina, kad ne tik įvairios stigmos stabdo nuo įvaikinimo, bet ir mažos išmokos, pavyzdžiui, budintiems globėjams.
Kaip vieną didesnių iššūkių vaiko teisių specialistai mato ir ukrainiečių vaikų įvaikinimą. Šiuo metu globos ar bendruomenės namuose auga beveik aštuoni šimtai ukrainiečių.
Globos namus vienija bendri tikslai - atstovauti ir ginti vaikų teises, sudaryti saugias galimybes grįžti į šeimą ir padėti integruotis į visuomenę.
„Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - kalbėjo R. Ladauskienė.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje