Lietuvoje skurdas gresia kas penktam vaikui (22 proc.). Nors Lietuvos skaičiai šiek tiek „gražesni“ už ES vidurkį (užimame penkioliktą vietą), situacija nėra džiuginanti.
LTSkurdas ir socialinė atskirtis - aktualios temos visais laikais, tačiau dėl pastaraisiais dešimtmečiais visuomenėje vykstančių procesų, susijusių su politiniais, socialiniais, ekonominiais, kultūriniais pokyčiais, ne tik atskiri asmenys, bet ir jų šeimos tapo skurdo ir socialinės atskirties objektu. Visuomenėje suformuotos ir nusistovėjusios tvarkos pasikeitimai, vertybiniai pokyčiai lėmė vieną iš reikšmingiausių šiuolaikinės visuomenės problemų - socialinės rizikos šeimų atsiradimą.
Skurdas Ir Jo Daugialypiai Aspektai
Skurdo problema, anot socialinio darbuotojo Edvino Gursko, yra sudėtinga ir daugialypė, apimanti tiek ekonominius, socialinius, emocinius ir psichologinius aspektus. Skurdas lemia ekonominę nelygybę, kuri tiesiogiai veikia vaikų galimybes.
„Aš matau, kaip skurdas ir buvimas atskirtyje paveikia vaikus. Kasdien bendrauju su vaikais ir jų tėvais iš socialinės rizikos šeimų ir matau, kokius gilius psichologinius sunkumus patiria dėl jų šeimos socialinės atskirties. Pastebiu, jog šie vaikai dažnai nešiojasi su savimi nesupratimo, atstūmimo ar tiesiog pasaulio abejingumo naštą“, - sako E. Gurskas.
Vaikai iš skurdžių šeimų dažnai patiria socialinę stigmatizaciją - jiems primetamos išankstinės nuostatos. Jų šeimos statusas gali sukelti bendraamžių, kaimynų ir mokytojų neigiamą požiūrį, ir tai dar labiau didina atskirtį. Tokie vaikai gali jaustis nepageidaujami mokykloje ar bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
„Kartais man atrodo, kad gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Iš vienos pusės - statistiniai skaičiai rodo, kad Lietuvoje auga pajamos, iš kitos pusės - Lietuvoje vis dar skursta daugiau kaip 100 tūkst. vaikų.
Skurdas Ir Šeimos
Skurdas paveikia ne tik vaikus, bet ir jų tėvus. Eurostato duomenys rodo, kad skurdas priklauso nuo išsilavinimo, tačiau apie 10 proc. skurdo rizikoje gyvenančių vaikų tėvai yra su aukštuoju išsilavinimu. Taigi, jis gali paliesti labai įvairias šeimas.
Socialinėje rizikoje esantys tėvai, patirdami stresą dėl finansinių sunkumų ar asmeninių problemų, gali nesąmoningai perduoti savo emocinį skausmą vaikams. Tai gali pasireikšti per kritiką, ignoravimą ar net grasinimus.
Anot Edvino, tėvai, susiduriantys su finansiniais sunkumais, gali būti labiau linkę į stresą, nerimą, depresiją, priklausomybes. „Vaikai, augantys aplinkoje, kur gyvenama iš pašalpų, gali nesąmoningai kartoti tėvų elgesį, pavyzdžiui, nesiekti geresnio išsilavinimo, manyti, kad iš pašalpų gyventi yra labai gerai. Tačiau toks elgesys tik dar labiau gilina šių šeimų socialinę atskirtį“, - įsitikinęs E. Gurskas.
„Socialinės rizikos šeimose dažnai pasitaiko priklausomybių nuo alkoholio ar narkotikų. Tėvų priklausomybės gali sukelti nestabilumą namuose, o vaikai gali tapti šių problemų liudininkais ar net aukomis. Tai ne tik sukelia fizinį ir emocinį pavojų, bet ir gali sukelti ilgalaikes psichologines traumas“, - teigia E. Gurskas.
Taip pat skaitykite: Tapimas rizikos šeima
Norintys tokioms šeimos padėti, socialiniai darbuotojai dažniausiai susiduria su neigimu, socialinių ir kitų paslaugų ignoravimu. Jeigu neigia tėvai, dažniausiai jų elgesį kopijuoja ir vaikai.
E. Gurskas teigia, kad dažnai suaugusieji ignoruoja savo pačių emocines problemas. Tai susiję su atsinešamu šeimos modeliu. Gali būti, kad jau tėvai, seneliai ignoravo problemas, neišmokė savo vaikų elgtis kitaip, neišmokė valdyti streso, pykčio.
Pagalba Šeimoms
„Vaikams reikia jausti emocinį saugumą. Mes, kaip visuomenė, daug dėmesio skiriame vaikų akademiniams pasiekimams, elgesiui ar išoriniams veiksniams. Pamirštame, kad vaikai pirmiausia turi jaustis emociškai saugūs. Mano paslaugų gavėjų tarpe šeimoje trūksta pastovumo, meilės, supratimo.
Anot Edvino, skurdas įstumia vaikus į situaciją, iš kurios pasitraukti reikia didžiulių pastangų. Socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai imasi veiksmų, kad padėtų šiems vaikams ir jų šeimoms. Tačiau ne mažiau svarbi ir bendruomenė, ir galiausiai - politikų sprendimai mažinant skurdo lygį ir užtikrinant, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes augti ir vystytis.
Galbūt galėtų padėti socialinės paramos programos, tokios kaip bazinės pajamos ar subsidijos, padedančios sumažinti skurdą ir užtikrinti, kad šeimos galėtų patenkinti savo pagrindinius poreikius.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Parama Nėščioms Moterims Ir Vaikams Iki 2 Metų
Prof. Ilona Tamulienė. Moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės išmokos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 6,43 bazinės socialinės išmokos dydžio (2022 sausio 1 d. bazinė išmoka buvo 42 eurų) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai. 2022 m. nėščioji išgyventi 70 dienų iki gimdymo turėjo už 270,06 eurų.
Skurde ir atskirtyje esančios mamos, jei tik turėjo reikiamus dokumentus, papildomai gavo 47,38 eurų (1,03 BSI priedą). Motinoms ir vaikams, kuriuos apleido vaikų tėvai, vaikui gimus gali tekti nustatyti tėvystę, vaiko išlaikymo išlaidas ir pan.
Sunkią motinų padėtį iliustruoja reali situacija, kai vaiko tėvas nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, o motina su vaiku turėjo išgyventi iš visiems vaikams mokamų vaiko išmokų.
„Nepriklausė tuo momentu kiti pinigai, nes tėtis tuo momentu nebuvo įsiregistravęs darbo biržoje. Tačiau ir susitvarkius vaiko tėvą liečiančius dokumentus padėtis išlieka labai sunki. Interviu apklausta moteris tikino, kad prasimaitinti padeda tik Maisto bankas.
Šia patirtimi pasidalinusi motina su 2 vaikais gyveno krizių centre, neturėjo privalomojo 12 mėnesių darbo stažo, patyrė vaikų tėvo smurtą. Taigi vaikutis, kuriam po kelių mėnesių turi sukakti 2 metai, didžiąją savo gyvenimo dalį keliavo su mama nuo būsto prie būsto, nes motina neišgalėjo mokėti nuomos. Jai buvo iššūkis nupirkti mišinukų vaikui (pirmojo pati nemaitino), o po to - ir papildomo maisto. Jos vaikas patyrė maisto nepriteklių ir žalingą aplinką, kurioje buvo smurto tarp suaugusiųjų.
Aiškumo dėlei reikia pabrėžti, kad socialiniai darbuotojai nėščiąsias ir auginančias mažylius maisto paramos siunčia į nevyriausybines organizacijas - Maisto banką ar Krizinio nėštumo centrą, „Caritą“.
Motinų, kurios turėjo reikiamą darbo stažą, bet mažą atlyginimą, padėtis yra analogiška padėčiai tų, kurios stažo neturėjo. Viena iš apklaustų tyrimo dalyvių papasakojo apie situaciją, su kuria neretai susiduria mažas pajamas gaunančios mamos ar šeimos.
Jauna moteris, tik gavusi aukštojo mokslo diplomą, pasijuto nėščia. Ji nusprendė gimdyti, o vaiko tėvas nuo atsakomybės nusisuko. Moteris turėjo privalomąjį 12 mėnesių darbo stažą, nes studijavo ir dirbo. Dabar ji augina dukrelę ir tęsia magistrantūros studijas. Artimųjų pagalbos neturi. Nuomojasi butą, nerūko, nevartoja alkoholio, rūpestingai prižiūri savo vaiką. Tačiau nėštumo metu ji patyrė daug streso, buvo savižudybės minčių dėl baimės, kaip ji su vaiku išgyvens, kad nepajėgs susidoroti su sunkumais.
Štai tokia šios darbščios, jaunos ir išsilavinusios moters su vaiku materialinė padėtis: „Aš per mėnesį gaunu vaiko priežiūros atostogų pinigus - 302 eurus pirmus metus. Plius vaiko pinigai - 80 eurų, išeina 382 eurai. Jeigu moteris nedirba, gyvena viena, nėra kam padėti. Pavyzdžiui, aš išėjau iš globos namų, turiu globėjus, o jie finansiškai man nelabai padeda. Su tokiais pinigais mūsų gyvenime yra labai sunku, nes reikia nuomotis butą - kažkur reikia gyventi.
Mama pasakojo apie skaudžią realybę - kai teko lauktis vaikelio ir gimdyti neturint buto. „Pagimdžiau pirmą vaikutį, laukiu eilėje dėl būsto, bet laukiau dvejus metus, dar antrą pasigimdžiau. Tai tuos dvejus metus taip ir klajoji. Iš vaiko pinigų ir socialinių pašalpų turi viską daryti“, - atviravo moteris.
Jos situacija nėra unikali - tyrime kalbinta socialinė darbuotoja apibendrino, kad skurdą patiriančių moterų su vaikais egzistencija iš tiesų yra pakibusi ant plauko, bent jau dėl būsto.
Demografai pabrėžia, jog tokio mažo vaikų gimstamumo Lietuvoje dar nėra buvę nuo prieš 60 metų prasidėjusio išsamios statistikos rinkimo. 2021 m. Lietuvoje gimė 23 330 vaikų. Kiek iš jų gimė labiausiai socialiai pažeidžiamose šeimose, duomenų neturime.
Tyrimo Rezultatai Ir Išvados
Mūsų tyrimas atskleidė, kad mažas darbo pajamas gavusios (žemiau vidutinių pajamų) arba neturinčios 12 mėnesių darbo stažo per pastaruosius 2 metus nėščiosios ir vaikus auginančios šeimos, ypač vienišos motinos, susiduria su rimtu iššūkiu prasimaitinti ir išlaikyti būstą. Lietuvoje gimstamumas yra neskatinamas, o pažeidžiamų vaikų gerovė atsiduria pavojuje. Valstybė kol kas prisideda prie išgyvenimo, bet ne prie visavertiško vaiko vystymo, kad jis išskleistų savyje glūdintį potencialą.
Ir tai nėra tik materialinės paramos klausimas, tai - platesnės politikos problema, kurią lemia politinis, ekonominis, socialinis kontekstas. Visi šie kontekstai daro įtaką tam, kokioje aplinkoje vaikas augs. Tačiau jei valstybė nesirūpina vaiko gyvenimo pirmųjų 1000 dienų politika, tai rodo, kad ji nesirūpina vaikyste ir motinyste ar tėvyste, kaip yra įsipareigojusi pagal Konstituciją, ir nesuteikia vaiko garantijų, neužtikrina jo teisų praktinio įgyvendinimo.
Europos vaiko garantijų sistemai įgyvendinti valstybės narės turi pateikti nacionalinius planus, siekdamos padėti skurstantiems, badaujantiems ar pastogės stokojantiems Lietuvos vaikams. Priemonės būtų finansuojamos iš ES struktūrinių fondų. Tokį planą turi rengti ir už jo įgyvendinimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Viešos informacijos apie plano turinį man nepavyko rasti.
Lietuvoje pagalbos reikia visiems vaikams, bet mažiausiai apsaugoti yra patys mažiausi, nes jie nelanko lopšelių / darželių ar kitų ugdymo įstaigų, kuriose teikiama pagalba maistu ir priežiūra. Vaiko vystymasis per pirmąjį tūkstantį jo gyvenimo dienų yra itin svarbus ir šiuo metu stokoja pagalbos, todėl rūpestis šiuo laikotarpiu turi tapti valstybės prioritetu, tam turi būti atskira politika ir programa bei skiriami pinigai jos įgyvendinimu.
Vaikai, gyvenantys tokiose šeimose, yra valstybės apleisti - būtina valstybinės paramos programa, kuri padėtų jiems pačiu jautriausiu laikotarpiu: pirmąjį tūkstantį gyvenimo dienų. Paramos poreikį patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atliktas mokslinis tyrimas.
Pirmasis tūkstantis vaiko gyvenimo dienų yra ypač svarbus, nes tai yra laikotarpis, kai vaiko kūnas ir smegenys yra ypač jautrūs, labai dideliu greičiu vyksta daug svarbių vystymosi procesų. Per šį laikotarpį vaikas pradeda formuoti savo fizinę ir emocinę būklę, kuri stipriai paveiks jo vystymąsi ir sveikatą, socialinius santykius visam gyvenimui.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad puoselėjanti vaiko priežiūra ir aplinka yra investicija į jo vystymąsi, šeimos darną, gimstamumo didinimą, ateities darbo jėgą, valstybės tolydžią socialinę raidą. Žalojanti aplinka neleidžia vaikui išskleisti jo potencialo.
Siekiant užpildyti šią spragą, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė ir doktorantė Vaida Auglytė NVO vaikams konfederacijos užsakymu 2022 m. atliko tyrimą „Kokia parama ir paslaugos yra prieinamos nėščiosioms ir vaikams iki 2 metų amžiaus? Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo“.
Tyrimas rėmėsi 18 kokybinių interviu su pažeidžiamų grupių motinomis bei specialistais, teikiančiais pagalbą nėščiosioms ir mamoms, auginančioms iki 2 m. Tyrimas atskleidė, kad fizinės sveikatos priežiūra yra vertinama palankiai. Tačiau trūksta nėščiųjų, pagimdžiusių ir vaikų emocinės priežiūros valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose, lankomosios priežiūros po gimdymo grįžus į namus.
Tik vieną iš 9 mamų su vaikais po gimdymo namuose aplankė sveikatos priežiūros specialistė. Visi tyrimo dalyviai teigė, kad šiuo jautriu motinai ir vaikui periodu jiems yra reikalingos lankomosios priežiūros specialisto paslaugos. Tačiau didžiausios problemos susijusios su skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių nėščiųjų ir jų vaikučių socialine apsauga.
Socialinio Darbo Svarba
Šiuolaikiniame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, kuriame vyrauja nestabilumas, ekonominės krizės ir kitos grėsmės, socialinis darbas užima vis svarbesnę vietą žmogaus gyvenime. Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti žmonėms, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų.
Intensyvus šiuolaikinio gyvenimo ritmas ir aplinka sąlygoja aplinkybes, jog šeimos, nesugebančios prisitaikyti prie sparčios gyvenimo kaitos, patiria sunkiai savarankiškai išsprendžiamas problemas, kurios sąlygoja šeimų tapimą paslaugų gavėjais. Probleminių šeimų formavimosi priežastys yra labai įvairios, tačiau pagrindinės yra: materialiniai sunkumai, smurtas artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimas, nedarbas, sutrikę tarpasmeniniai santykiai, socialinių įgūdžių stoka.
Šeimoms, neturinčioms vidinių resursų pakeisti sudėtingą situaciją, reikalinga socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, kuri sunkumus patiriančioms šeimoms reglamentuota Atvejo vadybos tvarkos apraše (2018). Įsigaliojus šiam teisės aktui, pagalba teikiama šeimoms jų pačių prašymu arba pagalbos teikimas inicijuojamas pagalbą vaikams ir/ar šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų prašymu, kai įvertinama, kad vaikams ir/ar šeimai reikalinga kompleksinė pagalba.
Siekiant išspręsti šeimoje vyraujančias problemas socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją. Sunkumus patiriančios šeimos dažnai stokoja motyvacijos spręsti savo problemas, neigia turintys problemų, galvoja, kad atvirai kalbėti apie tai yra nepriimtina, yra pripratusios prie sau įprasto gyvenimo būdo ir nemato prasmės jį keisti, todėl bet kokia intervencija yra vertinama priešiškai.
Nepaisant patiriamų sunkumų socialinio darbuotojo pagrindinis tikslas - ugdyti šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką, darnią aplinką šeimos aplinkoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.
Socialinis darbas leidžia tobulėti abiems pusėms - darbuotojui - profesionalia prasme, kaupiant patirtį ir gilinantis į profesinius vaidmenis, o klientui - socializuojantis ir keičiant pasaulėžiūrą bei vertybes. Socialinio darbuotojo vaidmens kokybė priklauso nuo sukauptos darbinės patirties ir asmeninių, kaip profesionalo savybių, o pasirinkimą įtakoja esama situacija ir sprendimas, kuris klientui užtikrina efektyviausią pagalbą. Socialinis darbuotojas savo darbe atsižvelgia į atskiras dalis, aplinkos santykius ir visą visumą.
Straipsnį parengė socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis Aida Globienė.
Esminės problemos socialinės rizikos šeimose:
- Netinkamas gyvenimo būdas
- Nepozityvūs šeimyniniai santykiai
- Individualios šeimos narių savybės, įpročiai, priklausomybės
- Nepalankūs santykiai su aplinka
Straipsnyje išryškinamos esminės problemos, kylančios socialinės rizikos šeimose, analizuojamas jų ryšys su skurdu ir socialine atskirtimi. Nustatyta, kad pagrindinės socialinės rizikos šeimų problemos yra susijusios su netinkamu gyvenimo būdu, nepozityviais šeimyniniais santykiais, individualiomis šeimos narių savybėmis, įpročiais, priklausomybėmis ir nepalankiais santykiais su aplinka.
Tyrimo metu išryškėjusios problemos atskleidė neabejotiną jų ryšį su socialine atskirtimi, tačiau aiškūs skurdo bruožai būdingi ne visoms tyrime dalyvavusioms socialinės rizikos šeimoms.
Siekiant spręsti socialinės rizikos šeimų problemas, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, būtina socialinio darbuotojo intervencija, kuri pasireiškia derinant tiesioginę ir netiesioginę veiklą socialinio darbo procese.
tags: #socialines #atskirties #seima