Šiandien Lietuvoje vyksta reikšmingi pokyčiai, susiję su psichikos negalią turinčių žmonių globa. Straipsnyje aptariama esama situacija, iššūkiai, reformos ir finansavimo klausimai, ypatingą dėmesį skiriant institucinės globos pertvarkai ir perėjimui prie bendruomeninių paslaugų.
Institucinės globos iššūkiai ir kritika
Lietuvoje vis dar egzistuoja nemažai uždaro tipo globos įstaigų, kurios primena tarpinę grandį tarp kalėjimo ir ligoninės. Jose gyvena apie 6000 suaugusių asmenų, turinčių psichikos ar proto negalią. Tokios įstaigos dažnai kritikuojamos dėl nuasmeninimo, socialinių ryšių ribojimo, autonomijos neigimo ir žmogaus orumo pažeidimo.
Vienų socialinės globos namų tinklapyje teigiama, kad „Globos namų simbolis - meilės, užuojautos angelas, sklandantis rūpestingai jį globojančiose rankose. Tai naujas požiūris į neigalų žmogų.” Vis dėlto, toks paternalistinis požiūris atspindi santykį „jie” ir „mes”, ignoruojant esminius faktus apie neįgaliųjų teises ir poreikius.
Statistika rodo, kad iš visų asmenų, paliekančių šias įstaigas per metus, tik apie 10% grįžta į visuomenę, o likusieji miršta (apie 85%) arba yra perkeliami į kitą globos įstaigą (iki 5%). Šios įstaigos yra didžiulės, jose gyvena nuo 100 iki 300, o kai kuriose - iki 500 asmenų. Europa seniai nusprendė, kad žmonės su psichikos ar proto negalia turi gyventi namuose arba globą suteikiančiose įstaigose, kur gyventojų skaičius neturėtų viršyti 20-ies.
Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, skirta intelekto negalią turinčių žmonių integracijai į visuomenę. Tikrai gerai, nes šiandieninėje situacijoje Lietuvoje mes turim visus mechanizmus pertvarkai pradėti ir net įgyvendinti, išskyrus visuomenės pasirengimą. Tikriausiai turite pažįstamų, kurie buvo apiplėšti, kas nors iš jų buvo pavogta, bet turbūt neturėsime nė vieno pažįstamo, kurį kaip nors nuskriaudė intelekto negalią turintis asmuo.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Patikslinsiu, kad visa suaugusiems neįgaliesiems skirti globos namai po pertvarkos turi būti suskaidyti į keturias paslaugas. Turėtų likti socialinė globa ir slauga, kur ir būtų slaugomi žmonės, dažniausiai vyresnio amžiaus. Grupinio gyvenimo namai, vienintelė leidžiama globos namų forma, iki dešimt neįgaliųjų, gyvens ne specialiai pritaikytuose, o paprastuose gyvenamuose namuose. Savarankiško gyvenimo namai ir apsaugotas būstas - tai jau priežiūros paslaugos, be visą parą dirbančio personalo. Savarankiško gyvenimo namai skirti asmenims, kuriems reikia tik paraginimo. Grupinio gyvenimo namuose gyvenantiems reikia padėti kažką darant kartu, pavyzdžiui, reikia kartu sutarkuoti morką ar ką nors supjaustyti. Savarankiško gyvenimo namuose užtenka paraginti, o apsaugotame būste - užtenka priminti.
ES parama ir jos panaudojimas
2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai periodu apie 250 mln. litų buvo skirta socialinės globos įstaigoms rekonstruoti. Tačiau pastaraisiais metais Europos Sąjungos mastu skėtinės nevyriausybinės organizacijos iškėlė problemą dėl tokio finansavimo efektyvumo. Šiuo metu yra vienareikšmiškai rekomenduojama nė lito neinvestuoti į globos institucijas skirstant 2014-2020 m. Atlikus skaičiavimus pagal Finansų ministerijos tinklalapyje esparama.lt pateiktus duomenis, su psichikos sveikata susijusioms veikloms išleista apie 60 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), besirūpinančios socialine globa, sektoriuje projektai, kuriuose minima proto ir psichikos negalia, gavo apie 20 mln. eurų, iš kurių 7,5 mln. investuota į statybas, renovaciją ir įrangos pirkimą globos namams.
Deinstitucionalizacijos planas ir jo įgyvendinimas
Lietuva turi Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planą. Pagrindinis pertvarkos tikslas - panaikinti globos namus ir integruoti neįgaliuosius į visuomenę.
2014 m. paskelbus institucinės globos pertvarką, asmenys su negalia pradėti perkėlinėti iš globos institucijų į bendruomeninius namus, kur globotinių skaičius siekia iki 10 žmonių. Valstybės biudžeto lėšomis jau įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys bei 84 bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose gyvena 490 vaikų.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Siekiant įgyvendinti pertvarką, numatyti tokie etapai:
- Nuo 2019 metų sausio 1 d. į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavaldumo įstaigas gali patekti tik tie, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis.
- Nuo 2020 m. sausio 1 d. likusiems be tėvų globos vaikams ilgalaikė socialinė globa negalės būti naujai pradedama teikti vaikų socialinės globos namuose.
- Nuo 2024 m. sausio 1 d. numatoma nepriimti naujų darbingo amžiaus neįgalių asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai į likusius pertvarkytų įstaigų institucinės ilgalaikės socialinės globos padalinius.
- Nuo 2030 m. planuojama nebepriimti naujų darbingo amžiaus asmenų, kuriems nustatyta proto negalia ar psichikos sutrikimai, institucinei ilgalaikei socialinei globai (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Mane, ko gero, labiausiai sukrėtė pasakojimas Rokiškyje apie bendruomenės priešinimąsi grupinio gyvenimo namų statybai. Skemų globos namai yra įkūrę vienus grupinio gyvenimo namus, kur žmonės gyvena sėkmingai, jų kaimynai yra pagyvenę žmonės, jie ten vaikšto vieni pas kitus su pyragais, dovanų jiems atneša žoliapjovę. Jie bandė statyti dar vienus, ir sukilo kaimynai, jauna bendruomenė, o jų argumentai buvo pritrenkiantys - kad jų būstai nuvertės. Beje, Rokiškyje vienas iš ten statomų grupinio gyvenimo namų kaimynų puolė priešintis ir įdėjo skelbimą, kad parduoda savo namą, nes… nuvertės. Tą pačią ar kitą dieną jam paskambino pirkėjas, kuris norėjo tą namą iš jo pirkti.
Bendruomeninių paslaugų plėtra ir NVO vaidmuo
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis, skatinama įvairiapusiška bendruomeninių paslaugų plėtra, neįgaliųjų teisinė savišvieta, užtikrinamas bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizacija ir kompetencijų kėlimas. Š. m. birželio mėn. baigiamas įgyvendinti vienerius metus trukęs projektas „Lietuvos psichikos sveikatos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veikla srityje koalicijos pagrindu“.
Projektas padės išspręsti Valstybės biudžetinės įstaigos Nijolės Genytės SGN gyventojų bei Vilniaus rajono savivaldybės ilgalaikės globos paslaugų laukiančių asmenų su proto ar psichine negalia apgyvendinimą bendruomenėse, kuriose tikslinei grupei sukuriamos galimybės naudotis bendruomenei skirtomis bendro naudojimo paslaugomis (tame tarpe dienos užimtumu ar socialinėmis dirbtuvėmis). Projektu yra siekiama sudaryti galimybes kiekvienam neįgaliajam gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame.
Socialinės dirbtuvės
Socialinių dirbtuvių tikslas - didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės (produkto) gamybą ir (ar) paslaugos atlikimą.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Šiaulių miesto savivaldybės globos namai tapo projekto „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ partneriais bei gavo galimybę steigti socialines dirbtuves Šiaulių mieste trejiems metams. Socialinėse dirbtuvėse gali dalyvauti proto ar psichikos negalią turintys, iš dalies savarankiški asmenys nuo 18 metų, taip pat asmenys, kuriems nustatytas nuo 20 iki 55 proc. darbingumo lygis bei tie, kuriems nustatyti labai riboti, riboti ir vidutiniai bendrieji darbiniai gebėjimai, viso - ne mažiau kaip 10 asmenų.
Dienos centro Goda lankytojai atlieka realias darbinio užimtumo veiklas, siekiant jiems padėti įgyti darbinius įgūdžius. Kiekvienam projekto dalyviui mokama stipendija. Šiaulių miesto savivaldybės globos namai teikia apsaugoto būsto paslaugas nuo 2008 metų. Šiuo metu bute gyvena 4 jaunuoliai, kurie ruošiami savarankiškam gyvenimui bei integracijai į visuomenę. Teikiant paslaugas ugdomi socialiniai, darbiniai, kasdienio gyvenimo, tvarkymosi buityje, mobilumo, finansų tvarkymo ir kt. reikalingi įgūdžiai.
Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Paberžės socialinės globos namai jau rudenį pradės vykdyti Aprašo 10.6 p. nurodytą dienos užimtumo centro/ socialinių dirbtuvių (DUC/SD) veiklą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Valstybinės žemės pagal panaudos sutartį valdomame sklype adresu Riešės sen., Didžiosios Riešės k., Alyvų g. 20 (žemės sklypo kadastro Nr. 4117/0500:44, unikalus Nr. 4400-3969-8714), griaunant seną pastatą (pastato unikalus Nr. 4100-0068-9012). Pastatytas apie 212 kv. m. pastatas, įkurtos 32 vietos žmonėms su proto/psichikos.
Taip pat siekiama lankytojams formuoti, atkurti ir (ar) įgyji socialinius, bendravimo ir kitus gebėjimus, formuoti įsidarbinimo, savarankiškumo įgūdžius. DUC/SD organizuojama veikla turėtų užtikrinti asmenų orumą, tarpusavio santykius grįsdama pagarbos, supratimo ir susitarimo principu.
Projekto „UŽIMTUMO PASLAUGŲ ASMENIMS SU INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PLĖTRA ŠIAULIŲ MIESTE“ tikslas - padidinti socialinių paslaugų prieinamumą Šiaulių miesto savivaldybėje įkuriant socialines dirbtuves.
Numatytos Projekto veiklos:
- Atlikti patalpų paprastojo remonto darbus pastate, esančiame adresu Vytauto g. 182, Šiauliai.
- Įsigyti reikalingus baldus ir įrangą: stalus, kėdes, liofilizatorių, greito užšaldymo šaldiklį, maisto produktų smulkintuvą, ledų gaminimo aparatą, blenderį-maišytuvą, džiovyklę, kaitlentę, interaktyvų ekraną, gartraukį, vakuumavimo aparatą, maišelius, kompiuterį, programinę įrangą, garso sistemą, mikrobangų krosnelę, pakavimo indelius, maišelius, dangtelius, virtuvės įrangą, lentynas, dubenėlius, kibirus, įrankius, lenteles, žaliuzes, sienų apsaugas, 2 vnt. kondicionierių.
Projekto biudžetas 150 000,00 Eur, iš jų 127 500,00 Eur - Europos Sąjungos lėšos, 22 500,00 Eur - Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšos.
Kūrybinės iniciatyvos ir projektai
Įvairūs projektai ir iniciatyvos siekia integruoti kūrybiškumo metodikas į socialinę priežiūrą pažeidžiamoms grupėms. Projektu „SOCIALINĖS ĮTRAUKTIES IR PAŽEIDŽIAMŲ GRUPIŲ ĮGALINIMO STIPRINIMAS TAIKANT INTEGRUOTUS IR KŪRYBIŠKUS METODUS (SOCREATIVE)“ siekiama pakeisti socialinių paslaugų teikimą Šiauliuose, integruojant kūrybiškumo metodikas į socialinę priežiūrą pažeidžiamoms grupėms.
Asmenims turintiems intelekto negalią, vyresnio amžiaus asmenims muzika padeda įgyti socialinių įgūdžių, ugdo savarankiškumą, gebėjimą pažinti emocijas, skatina sėkmingą integraciją. Muzikuodami jaunuoliai ir senyvo amžiaus asmenys gali save reprezentuoti kaip muzikos kūrėjai ir atlikėjai. Socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai pastebi, kad bendravimas muzikos kalba yra svarbus, nes jis suteikia daug galimybių saviraiškai, įtakoja tarpusavio santykius, aktyvumą ir iniciatyvumą, kūrybinį mąstymą ir draugiškumą, taip pat stiprina psichinę sveikatą bei socialinę gerovę.
Projekto DESEM tikslas yra sukurti protinę negalią turinčių žmonių lytinio švietimo modelį/metodiką. Kiekviena projekto turinį sudaranti veikla užtikrins koordinuotą pedagogų/metodistų ir šeimų su negalia, kurios yra pagrindiniai lytinio švietimo dalyviai, darbą. Negalią turintys asmenys užima pirmą vietą tarp visų socialiai pažeidžiamų grupių ir susiduria su daugybe sunkumų socialiniame, verslo bei švietimo gyvenime.
Šiaulių miesto savivaldybės dienos centro Goda lankytojai priklauso neįgaliuosius sportininkus vienijančiai asociacijai Olimpikas, 2021 metais dienos centras Goda bendradarbiaujant su asociacija Olimpikas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus skelbtame konkurse laimėjo teisę įgyvendinti projektą „Įkvėpti džiaugsmui - fizinės ir kūrybinės treniruotės“.
Formuojant pažintines funkcijas projekto dalyviai mokomi orientavimosi laike ir aplinkoje, stiprinti ryšius su artimaisiais, išmokomi dirbti kompiuteriu, nebijoti naudotis viešuoju transportu ar apsipirkti parduotuvėje. Ugdant pažintines funkcijas, projekto dalyviai gali aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą naudotis miesto paslaugomis. Socialinių įgūdžių ugdymas vyksta dirbant grupėse, bendraujant tarpusavyje, bendraujant su bendruomene. Vykdant šią veiklą didžiausias dėmesys skiriamas bendravimo palaikymui, mažinant socialinę atskirtį, kad asmuo būtų kuo savarankiškesnis tiek bendraujant su aplinkiniais tiek integruojantis į vietos bendruomenę. Projekto metu lankomi Šiaulių mieste vykstantys įvairūs renginiai, parodos, šventės.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namai teikia apsaugoto būsto paslaugas nuo 2008 metų. Šiuo metu bute gyvena 4 jaunuoliai, kurie ruošiami savarankiškam gyvenimui bei integracijai į visuomenę. Teikiant paslaugas ugdomi socialiniai, darbiniai, kasdienio gyvenimo, tvarkymosi buityje, mobilumo, finansų tvarkymo ir kt. reikalingi įgūdžiai.
Visuomenės nuostatos ir stereotipai
Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai ir baimės, susijusios su psichikos ir proto negalią turinčiais asmenimis. Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3-5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
Siekiant pakeisti šias nuostatas, būtina šviesti visuomenę, skatinti kontaktą su neįgaliaisiais ir plėtoti įtraukias iniciatyvas.
Kaip žiniasklaidos atstovė, žurnalistė, turėčiau prisiimti bendrą kaltę dėl visuomenėje egzistuojančių stigmų. Juk pasižiūrėjus į populiarių portalų antraštes, jeigu, sakykim, kas nors susiję su negalia, tai būtinai tas bus pabrėžiama. Tebėra tas skirstymas - sveikieji ir neįgalieji. Manau, žiniasklaidai reikėtų mokymų, kad turėtų apie tai supratimą.
Taigi, kol žmonės su negalia neatsiras tarp mūsų, kol kiekvienas asmeniškai nepatirsime jų apsikabinimo, pasisveikinimo, tol ta nuomonė ir nesikeis. Iš tiesų šitie procesai yra labai pajudėję į priekį. Deja, aš linkęs abejoti jų efektyvumu, nes tie plakatai, filmukai vis tiek nepriartina ir nesukuria to asmeninio kontakto.
Kai šie žmonės bus tarp mūsų, mes pamatysim, kokie jie nepavojingi ir neagresyvūs, tai tik tas matymas pakeis giliai įsišaknijusias nuostatas. Visuomenės nuostatos ne visada yra sąmoningos, - dažnai tai yra gynybinis mechanizmas. Šiaip, jeigu žiūrėtume per visą žmonijos istoriją, matytume, kad tas mechanizmas kažkada saugodavo nuo priešų. Per kelias kartas tų žmonių nebuvimas irgi suformavo nuostatą, kad reikia gintis.
Intelekto negalia, anksčiau vadinta proto negalia, dažniausiai sukelta chromosomų pakitimų, t. y. žmogui augant jo intelektas nustoja augti, ir lieka visą, gyvenimą, kaip šešerių ar penkerių metų vaiko, kartais negalia matosi šitų žmonių veide. Psichosocialinė arba psichikos negalia yra visai kitokia. Ją turi chroniškomis psichikos ligomis sergantys žmonės.
Manau, kad didesnė dalis visuomenės tikriausiai nebijo žmonių su negalia.
Vietos savivaldybių iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendina Projektą Nr. 08.1.1-CPVA-427 „Vilniaus miesto bendruomeninių socialinių paslaugų tinklo kūrimas ir plėtra proto ir (arba) psichikos negalią turintiems asmenims“ Nr. 08.1.1-CPVA-427-16-0009.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „UŽIMTUMO PASLAUGŲ ASMENIMS SU INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PLĖTRA ŠIAULIŲ MIESTE“. Projekto tikslas - padidinti socialinių paslaugų prieinamumą Šiaulių miesto savivaldybėje įkuriant socialines dirbtuves.
Jonavos rajono savivaldybė taip pat siekia plėtoti socialines paslaugas asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia, investuojant į stacionarių paslaugų teikimo fizinės infrastruktūros plėtrą.
| Etapas | Data | Tikslas |
|---|---|---|
| 1 | Nuo 2019 m. sausio 1 d. | Priimti į SADM pavaldumo įstaigas tik asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. |
| 2 | Nuo 2020 m. sausio 1 d. | Net teikti ilgalaikės socialinės globos vaikų globos namuose likusiems be tėvų globos vaikams. |
| 3 | Nuo 2024 m. sausio 1 d. | Nepriimti naujų darbingo amžiaus neįgalių asmenų su proto negalia ar psichikos sutrikimais į institucinę ilgalaikę socialinę globą likusiuose pertvarkytų įstaigų padaliniuose. |
| 4 | Nuo 2030 m. | Nebe priimti naujų darbingo amžiaus asmenų su proto negalia ar psichikos sutrikimais į institucinę ilgalaikę socialinę globą (stacionariuose globos padaliniuose) į jokias socialinės globos įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina SADM. |
tags: #psichikos #negalia #turinciu #zmoniu #prieglauda