Lietuvos pensijų kaupimo sistema, kokią turime šiandien, ėmė formuotis prieš daugiau nei du dešimtmečius. Nuo to laiko pensijų kaupimas Lietuvoje patyrė daugybę pokyčių: keitėsi įmokų dydžiai, įstatymai, kaupimo tvarka, 2019 m. atsirado automatinis įtraukimas į II pakopą, kai kiekvienas jaunesnis nei 40 metų asmuo kas trejus metus automatiškai tampa sistemos dalyviu (šis įstatymas galios iki 2026 m.).
Atsakymas, kaip neretai būna finansų klausimais, nėra vienareikšmis. Dar sunkiau, turbūt, susigaudyti, kokiu būdu sukauptos lėšos iš privačių pensijų fondų bus išmokamos. Įstatyme numatytos kelios mokėjimo rūšys, bet jos priklauso nuo pensijų fonde sukauptos sumos (turto vertės).
Dažnu atveju, jei dalyvis nustatytas įmokas mokėjo pakankamai ilgai ar jo atlyginimas buvo bent jau didesnis nei vidutinis, jis patenka į tą „rėžį“, kai turi tik dvi galimybes: įsigyti pensijų anuitetą, kurio išmokėjimą, priklausomai nuo rūšies, šiuo metu vykdo arba Sodra, arba su pensijų anuiteto mokėtoju sudaroma pensijų anuiteto sutartis - kitaip tariant, nuperkamas anuitetas gyvybės draudimo įmonėje.
Pensijų Fondų Kritika ir Investavimo Strategijos
Pensijų fondai per šiuos 20 metų sulaukė daug kritikos dėl santykinai mažos grąžos. Tačiau reikia nepamiršti, kad rizika ir grąža yra tarpusavyje prieštaraujantys dydžiai. Kaupimas pensijų fonduose yra pakankamai saugus būdas, tačiau net ir juose dalyviai iki tam tikros amžiaus ribos turi teisę pasirinkti investavimo strategijas.
Kadangi nemažai dalyvių vengia prisiimti tikėtiną riziką (vengia turto vertės sumažėjimo), jie renkasi investavimo į vyriausybių obligacijas strategiją, o jų grąža per pastarąjį dešimtmetį buvo ypatingai žema dėl ilgą laiką rinkoje vyravusios žemos ir net neigiamos palūkanų normos. Visų pirma, investavimas - tai ilgas laikotarpis, trunkantis ne 3-5 metus, o bent 20-30 metų, tad jaunesnio amžiaus pensijų fondų dalyviai tikrai turėtų rinktis rizikingesnes finansines priemones, kad, atėjus pensiniam amžiui, turėtų pakankamą sumą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. rugsėjo 30 d. bendrai sukauptas dalyvių turtas II pakopos pensijų fonduose siekė 10,056 mlrd. eurų, o dalyvių skaičius - 1,425 mln. Taigi, apytikriai vienam dalyviui tenka kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų. Žinoma, toks skaičiavimas nėra teisingas, nes vieni dalyvauja nuo reformos pradžios (2004 m.), o kiti prisijungė tik šiais metais, tačiau tikėtina, kad dauguma šiuose fonduose sukaupė ne daugiau kaip 30 tūkst. eurų (įskaitant Sodros pervestas įmokas, vėliau papildomai sumokėtas asmenines lėšas, iš valstybės biudžeto už dalyvį sumokėtas įmokas ir investicinę grąžą).
Ne kiekvienas sulauks orios pensijos? | II pakopa Q&A
Atsiimti ar Palikti Pinigus?
Tad kyla klausimas - ar pasinaudoti vyriausybės suteiktu „langu“ ir pasiimti sukauptas lėšas, ar jas palikti privačiuose pensijų fonduose? Kaip ir bet kokios investicijos klausimu, taip ir šiuo atveju sprendimas yra individualus ir priklauso nuo kiekvieno dalyvio tikslų. Vis dėlto, pradinė ir pagrindinė privačių pensijų fondų paskirtis - lėšų kaupimas pensiniam amžiui. Ši problema aktuali ne tik Lietuvoje ir ne tik Europoje.
Ir, kaip sakoma, Sodros pensija užtikrina duoną ir vandenį. Jei iki pensinio amžiaus dar liko nemažai metų - kaupti pensijai tikrai būtina. Žinoma, yra ir kitų būdų apsirūpinti pajamomis pensiniam amžiui, bet viena svarbiausių investuotojų strategijų turi būti diversifikacija (rizikos padalinimas).
Pastaruoju metu dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad pensijų fondų dalyviai atsiimtas lėšas panaudos nekilnojamojo turto įsigijimui, bet šioje vietoje reikėtų patikslinimo. Kaip jau minėta, 2025 m. III ketvirtį vienas dalyvis vidutiniškai yra sukaupęs apie 7 tūkst. eurų, tad mažai tikėtina, kad tokia suma gali reikšmingai padėti įsigyjant nekilnojamąjį turtą.
Jei kalbama apie tą grupę, kuri turi sukaupusi apie 30 tūkst. eurų, klausimas, ar jos atstovai tikrai neturi nuosavo būsto. Bet, reikia nepamiršti, kad leidžiama atsiimti tik tuos pinigus, kuriuos, po paskutinių reformų, gyventojai įpareigoti pervesti iš savo asmeninių lėšų, jei nori gauti papildomas priemokas iš valstybės biudžeto, ir investicinę grąžą.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Sakykime, kad atlyginimas yra 2 000 eurų, tai nuo jo nuskaičiuojami 3 proc. asmeninių lėšų sieks 60 eurų per mėnesį (tačiau šis procentas per laikotarpį kito). Tad, pridėjus investicinę grąžą, būtų galima susigrąžinti apie 11 000 eurų, tačiau ne visiems. Jei šie gyventojai norėtų įsigyti „investicinį“ būstą, tai, visų pirma, būstas turėtų būti sostinėje, kurortuose ar didžiuosiuose miestuose, kur šios sumos (kad ir 11 000 eurų) akivaizdžiai nepakaks, o galimybę pasiskolinti arba ribos amžius, arba jie susidurs su papildomomis paskolos aptarnavimo išlaidomis, nebent tik tiek trūks prie turimų santaupų.
Dar viena galimybė panaudoti atsiimtus pinigus - toliau investuoti. Taip nusprendus yra svarbu patiems pasirinkti, kur investuoti ir kokio tarpininko paslaugomis pasinaudoti. Jau eilę metų gyventojai praranda didžiulius pinigus, pasitikėdami telefoniniais sukčiais, kurie siūlo įvairius investavimo būdus, todėl nusprendus atsiimti pinigus iš privačių pensijų fondų yra svarbu užtikrinti, kad jie patektų į paties dalyvio sąskaitą ir kad jis pats surastų tinkamą tarpininką tolimesnėms investicijoms.
Vis dėlto, blogiausias pasirinkimas - sukauptų lėšų „pravalgymas“: nesvarbu, ar tai būsto remontas, ar buitinės technikos įsigijimas, ar, dar blogiau, laisvalaikio finansavimas. Žinoma, visos šios išlaidos svarbios, tačiau jos turi būti finansuojamos iš einamųjų lėšų ar papildomų santaupų, bet jokiais būdais ne iš pensijai kauptų lėšų - nesvarbu, kiek jų yra sukaupta. Dar baiminamasi, kad pinigų atsiėmimas gali padidinti vartojimą ir jo neigiamą įtaką ekonomikai.
Visgi tiems, kurie nuspręstų likti II pakopos pensijų fonduose, taip pat kaip ir patiems pensijų fondams tai gali atnešti tam tikrų neigiamų pasekmių, mat fonduose sukauptų lėšų investavimas finansų rinkose suteikia jiems „prigimtinę teisę“ pasinaudoti „masto ekonomija“ ir gauti „patrauklesnę“ kainą rinkoje.
Visgi, prieš apsisprendžiant derėtų atsižvelgti į sukauptą sumą, amžių ir laiką, likusį iki pensijos, bei sveikatą, o svarbiausia - nepamiršti, kad asmeninių finansų valdymo / investavimo strateginis tikslas ir pensinių fondų paskirtis yra užsitikrinti pajamas pensiniame amžiuje, išėjus iš darbo rinkos.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Taip pat būtų tikslinga priminti apie nepelnytai primirštą ir Lietuvoje nepopuliarią III pakopą (arba papildomą kaupimą pensijai), kuri nepriklauso nuo politikų inicijuojamų įstatymų pakeitimų, o tai suteikia daugiau laisvės ir galimybių dalyviams kaupti pinigus pensiniam amžiui.
Lietuvos Banko Siūlymai Dėl Pensijų Sistemos Gerinimo
Siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą antradienį Lietuvos Bankas (LB) pristatė „Baltąją knygą“, kurioje pateikė siūlomus struktūrinius pakeitimus. Institucijos manymu, siekiant spręsti antrosios pakopos problemas reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.
Anot LB, į kaupimą įtraukus darbdavius būtų galima sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.
Anot banko, valstybės valdomas fondas didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.
Be to LB siūlo sukurti patogią informavimo sistemą, didinti automatinio įtraukimo lankstumą ir suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims.
LB duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45-50 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70-80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc.
Konservatorių Kritika Dėl Pensijų Reformos
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus.
„Tie pasiūlymai ateinantys ir Lietuvos banko, kad būtų galima įtraukti labiau darbdavius ar fondą tam tikrą kurti - tai jie visi yra svarstytini, bet jie nepaneigia pačio principo. Ar darbdavys mokės įmokas, ar darbuotojas mokės įmokas, tai vis tiek tai reiškia dabartinių pajamų susimažinimą ateities saugumo ir garantijų sąskaita“, - penktadienių „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.
Politiko teigimu, Lietuvoje gyventojų įmokos į pensijų fondus, santykinai nuo atlyginimo, yra ženkliai mažesnės nei kitose Vakarų šalyse, o tai gali nulemti mažesnes pensijas ateityje.
„Čia ir yra paradoksas, kad mes mokėdami pakankamai mažas įmokas į fondus tikimės labai didelių išmokų ateityje. Na, jei darbuotojas moka apie 3 proc. (atlyginimo) maksimaliai, tai tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė 8 proc. mokami minimaliai, Nyderlanduose darbdaviai moka apie 18 proc., darbuotojai - nuo 4 iki 7 proc.“ - aiškino M. Lingė.
„Svarbiausias ne tiek pačio modelio klausimas, bet požiūrio į taupymą senatvės pensijai ateityje“, - pridūrė jis.
Konservatorius taip pat skeptiškai vertina valdančiųjų planus sudaryti platų priežasčių sąrašą, leisiančių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos kaupimo. Tai, jo teigimu, ateityje atsisuks prieš pačius gyventojus ir galimai sukels papildomą naštą valstybei.
„Reikia suprasti paprastą dalyką - kuo platesnis sąrašas bus sudaromas atsiimti pinigus dabar, tuo tas sąrašas ilgės ir ateityje, kai tiems asmenims sukaks pensinis amžius, kai jie taps senatvės pensijų gavėjai ir tos pensijos bus mažesnės“, - pažymėjo jis.
„Ką tai reikš valstybei? Tai yra didesnės eilės prie įvairiausių socialinės paramos priemonių“, - teigė M. Lingė.
tags: #lietuvos #privaciu #pensiju #fondu #vertinimo #reiksmingumas