Bendruomenės irimas ir šio reiškinio socialinės pasekmės jau keletą metų yra vienas iš atidesnio ES valstybių dėmesio objektų.
Dažnai į bendruomenės plėtrą žvelgiama kaip į „trečiąjį“ socialinio darbo metodą, galintį padėti spręsti socialines problemas.
Socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomenėse, susiduria su papildomais reikalavimais savo kompetencijai. Šiuos reikalavimus mėginama spręsti įvairiais projektais bei mokymais.
Lietuva 2006-2008 metais dalyvavo Leonardo da Vinci projekte „Bendruomenės plėtra: socialinės inkliuzijos strategija“ kartu su šešiomis Europos šalimis. Projekto tikslas - tobulinti bendruomenėse dirbančių socialinių darbuotojų kompetenciją.
Visos projekte dalyvavusios šalys surengė mokymus, kurių dalyviai įgijo žinių, įgūdžių bei vertybių, susijusių su darbu bendruomenėje, šešiose srityse:
Taip pat skaitykite: Sveikatos draudimas Lietuvoje
- Teoriniai bendruomenės darbo pagrindai
- Vadyba
- Metodologija
- Specifiniai klausimai (darbas su skirtingomis klientų grupėmis)
- Politiniai aspektai
- Socialinio darbuotojo vaidmuo ir identitetas
Prieš mokymus ir po jų buvo atlikta dalyvių anketinė apklausa, kurios pagrindas - kompetencijų sąrašas. Dalyviai žymėjo savo pasirinkimus penkių balų skale.
Straipsnyje nagrinėjama, kokius lūkesčius savo kompetencijai kėlė trijų šalių (Vengrijos, Belgijos ir Lietuvos) bendruomenių darbuotojai (iš viso 93 dalyviai). Šios šalys buvo pasirinktos kaip reprezentuojančios Rytų, Vidurio ir Vakarų Europą.
Tyrimas parodė, kad lietuvių ir vengrų respondentai jaučia didesnį žinių ir gebėjimų stygių nei Belgijos socialiniai darbuotojai, juos labiau tenkina turima kompetencija ir jų poreikis įgyti žinių ir įgūdžių bendruomenės darbo srityje yra tik vidutinis.
Iš visų kompetencijų sričių visiems mokymų dalyviams labiausiai pageidautina vadybos kompetencija.
Kitas visų trijų šalių specialistų poreikis - vidinių bendruomenės išteklių plėtra, jos narių aktyvinimas.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie socialinio priimtinumo testą
Vis dėlto kelia nerimą menkas Vengrijos ir Lietuvos specialistų dėmesys bendruomenės poreikių analizei, kuri, kaip rodo kitų autorių tyrimai, yra bendruomenės plėtros pamatas.
Be jos, dominuojant vadybos metodams, sudėtinga sudominti bendruomenės narius aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.
Įdomi tendencija pastebėta Lietuvos dalyvių atsakymuose: greta pabrėžiamų vadybos gebėjimų šiems respondentams rūpėjo savo vaidmens ir identiteto bendruomenėje paieška, rodanti socialinio darbuotojo statuso bendruomenėje kismą.
Visas šalis siejo menkas poreikis įgyti gebėjimų, turinčių tarptautinį aspektą - atlikti tarpkultūrinius tyrimus, operuoti tarptautiniame kontekste pripažintomis socialinio darbo sąvokomis.
Apibendrinant, tyrimas atskleidė skirtingus socialinių darbuotojų poreikius ir lūkesčius skirtingose šalyse, pabrėždamas socialinio darbuotojo identiteto svarbą bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Metodai socialiniame darbe su šeimomis
Socialinio darbuotojo vaidmenys bendruomenėse
Tyrimo rezultatų palyginimas
Šioje lentelėje apibendrinami tyrimo rezultatai, lyginant trijų šalių socialinių darbuotojų kompetencijų poreikius:
| Kompetencijos sritis | Lietuva | Vengrija | Belgija |
|---|---|---|---|
| Vadyba | Aukštas | Aukštas | Aukštas |
| Bendruomenės išteklių plėtra | Vidutinis | Vidutinis | Aukštas |
| Bendruomenės poreikių analizė | Žemas | Žemas | Vidutinis |
| Tarptautinis aspektas | Žemas | Žemas | Žemas |
| Socialinio darbuotojo identitetas | Aukštas | Vidutinis | Vidutinis |
tags: #socialino #darbo #bendruomeneje #identetas