Šiame straipsnyje aptarsime našlių ir našlaičių pensijų skyrimą Lietuvoje, taip pat išnagrinėsime, kokia parama priklauso onkologiniams pacientams, įskaitant vienkartines išmokas ir kitas socialines garantijas.
Našlių ir našlaičių pensijos: kas svarbu žinoti
„Sodros“ specialistai dažnai sulaukia klausimų apie našlių ir našlaičių pensijas, taip pat pasitaiko atvejų, kai asmenys pavėluotai kreipiasi dėl tokių pensijų skyrimo. Dėl šių priežasčių dar kartą informuojame apie našlių ir našlaičių pensijų skyrimą, teisės į šias pensijas nustatymą, apie dokumentus, reikalingus šioms pensijoms skirti, bei tokių pensijų mokėjimo aplinkybes.
Kada skiriamos našlių ir našlaičių pensijos?
Našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šios pensijos skiriamos mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu), drausto valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, sutuoktiniui ir vaikams (taip pat jiems prilygintiems asmenims), jeigu mirusysis buvo įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (iki 2005 07 01 - invalidumo) arba senatvės pensiją (priklausomai nuo jo amžiaus) arba vieną iš šių pensijų gavo.
Jeigu iki mirties asmuo pensijų negavo, laikoma, kad jis buvo įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (iki 2005 07 01 - invalidumo) arba senatvės pensiją (priklausomai nuo amžiaus) ir mirties dieną turėjo minimalų stažą pensijai skirti.
Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ar paskirta, padarymą.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kas turi teisę gauti našlių pensiją už iki 1995 m. sausio 1 d. mirusį sutuoktinį?
- Našlė arba našlys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 07 01 - invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 07 01 - I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 07 01 - invalidais) iki jiems sukako 18 metų ir jeigu jiems mokama maitintojo netekimo, valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija.
- Našlė arba našlys, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 07 01 - invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sulaukė tokio amžiaus per 5 metus po sutuoktinio mirties.
Minėti asmenys turi teisę gauti našlių pensiją tik tuo atveju, jei sutuoktinis, miręs po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. Našlei ar našliui, gaunančiam našlių pensiją už mirusį iki 1995 m. sausio 1 d., našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
Koks našlių pensijos už iki 1995 m. sausio 1 d. mirusį sutuoktinį dydis?
Tokios pensijos dydis - 25 procentai 2002 metų kovo mėnesį galiojusios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, t. y. 34,50 Lt (138 x 0,25). Patvirtinus naują, didesnį bazinės pensijos dydį, našlių pensijos nedidinamos.
Kas turi teisę gauti našlių pensiją už po 1995 m. sausio 1 d. mirusį asmenį?
- Našlė arba našlys, kurie sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 07 01 - invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 07 01 - invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties.
- Faktinis sutuoktinis, jei turėjo su mirusiuoju vaikų, kuriuos augina iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), arba kuriuos slaugo namuose dėl to, kad jiems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 07 01 - I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 07 01 - invalidais) iki jiems sukaks 18 metų, jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija, jeigu nėra mirusio asmens sutuoktinio (t. y. našlio ar našlės), kuriam gali būti paskirta našlių pensija.
Jeigu nėra aukščiau išvardytų asmenų (t.y. nei našlio, nei faktinio sutuoktinio), teisę gauti našlių pensiją turi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) kuriems nustatyta 75-100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 07 01 - I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 07 01 - invalidais) iki jiems sukaks 18 metų ir jeigu jiems mokama valstybinė socialinio draudimo našlaičių ar šalpos našlaičių pensija.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias našlių pensijas, jo pasirinkimu skiriama ir mokama tik viena iš jų.
Koks našlių pensijos už po 1995 m. sausio 1 d. mirusį asmenį dydis?
Jeigu mirusysis iki mirties dienos gavo senatvės, invalidumo ar netekto darbingumo pensijas, našlių pensija skiriama 20 procentų mirusiajam paskirtos pensijos dydžio, apskaičiuoto pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (138 Lt) ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas (886 Lt).
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Jeigu mirusysis iki mirties dienos negavo jokios pensijos, jam paskiriama galėjusi priklausyti netekto darbingumo (kaip netekusiems 60-70 procentų darbingumo) arba senatvės (jeigu miręs asmuo jau buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) pensija. Našlių pensijos dydis apskaičiuojamas pagal 2002 metų kovo mėnesį buvusį valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (138 Lt) ir 2002 metų kovo mėnesį galiojusias vidutines mėnesines draudžiamąsias pajamas (886 Lt).
Jeigu mirusysis iki mirties dienos gavo išankstinę senatvės pensiją, 20 procentų našlių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos išankstinės senatvės pensijos dydį. Jeigu mirusysis išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, 20 procentų našlių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos senatvės, invalidumo ar netekto darbingumo pensijos dydį arba į galėjusios asmeniui priklausyti senatvės ar netekto darbingumo pensijos dydį (priklausomai nuo amžiaus).
Jeigu teisę gauti našlių pensiją turi keli globėjai (rūpintojai), 20 procentų mirusiojo gautos ar galėjusios priklausyti pensijos padalijama kiekvienam po lygiai.
Kas turi teisę gauti našlaičių pensiją už iki 1995 m. sausio 1 d. ir po 1995 m. sausio 1 d. mirusius tėvus (įtėvius)?
- Nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių bei bendrojo lavinimo mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai - iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.
Asmenims, tuo pat metu turintiems teisę gauti našlių ir našlaičių valstybines socialinio draudimo pensijas, skiriama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.
Koks našlaičių pensijos dydis?
Našlaičių pensija skiriama 30 procentų mirusiam asmeniui paskirtos arba galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos dydžio, nustatyto asmenims, netekusiems 60-70 procentų darbingumo, ar senatvės pensijos (jeigu jis jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių).
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Jeigu mirusysis iki mirties dienos gavo išankstinę senatvės pensiją, 30 procentų našlaičių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos išankstinės senatvės pensijos dydį. Jeigu mirusysis išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, 30 procentų našlaičių pensija skiriama atsižvelgiant į mirusiojo gautos senatvės, invalidumo ar netekto darbingumo pensijos dydį arba į galėjusios asmeniui priklausyti senatvės ar netekto darbingumo pensijos dydį (priklausomai nuo amžiaus).
Patvirtinus naują, didesnį, valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ar (ir) naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, našlaičių pensijos yra atitinkamai didinamos.
Kokių dokumentų reikia našlių ir našlaičių pensijai paskirti?
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotą Darbingumo lygio pažymą (valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005 m. liepos 1 d.).
- Teismo sprendimą dėl išlaikymo fakto nustatymo, jeigu dėl našlaičių pensijos skyrimo už mirusį patėvį (pamotę) kreipiasi posūnis (podukra).
- Dokumentus, įrodančius mirusiojo stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d.
- Dokumentus, įrodančius mirusiojo uždarbį, turėtą 1984 m. sausio 1 d. - 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.
Prašymą skirti našlių ir našlaičių pensiją užpildysite teritoriniame "Sodros" skyriuje. Tipinę formą galima rasti ir "Sodros" interneto svetainėje www.sodra.lt. "Sodra" nuo 1994 m. sausio 1 d. kaupia duomenis apie apdraustų asmenų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas. Taigi visi duomenys apie asmenų stažą ir draudžiamąsias pajamas po 1994 m. sausio 1 d. yra "Sodros" kompiuterinėje duomenų bazėje.
"Sodros" kompiuterinėje duomenų bazėje nėra duomenų tik apie 1994 m. karių ir pareigūnų pajamas ir apie mokėtas ligos bei nėštumo ir gimdymo pašalpas. Jeigu mirusysis 1994 m. tokių pajamų ar pašalpų yra gavęs arba abejojama dėl jų gavimo, reikia pateikti darbdavio ar archyvo išduotą pažymą apie 1994 m. turėtas pajamas.
Kaip mokama našlių ir našlaičių pensija?
Pensija skiriama ir mokama pagal nuolatinę arba faktinę gyvenamąją vietą. Pensija gali būti pervedama į asmeninę sąskaitą Lietuvoje esančiame banke, mokama pašte arba pristatoma į namus. Pensija mokama už praėjusį mėnesį, nepriklausomai nuo jos gavėjo turimų pajamų. Atkreipiame dėmesį, kad laiku nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui, permokėta suma bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka.
Primename, kad pažymą apie mokymąsi reikia pateikti ne rečiau kaip du kartus per metus - kiekvienų mokslo metų pradžioje ir pasibaigus semestrui (t. y. sausio arba vasario mėn.).
Dėl našlių ir našlaičių pensijos skyrimo galite kreiptis į VSDFV Klaipėdos skyriaus Naujamiesčio pensijų skyrių, Vytauto g. 39 07 94, mob. 8610 54041, Pietinį pensijų skyrių, Taikos pr. 46 61 09, mob. 8610 54130, Gargždų skyrių, Kvietinių g. 47 06 82, mob. 8610 54160, Nidoje, adresu Taikos g. (8-469) 52700.
Savivaldybių parama onkologiniams pacientams
Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų - tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Savivaldybės gali skirti tikslinę paramą: vienkartines ar periodines išmokas, kompensacijas konkrečioms reikmėms.
Žemiau pateikiama informacija apie vienkartinių išmokų reglamentavimą skirtingose šalies savivaldybėse. Atkreipkite dėmesį, kad informacija yra apibendrinta, todėl norint susipažinti su vienkartinių išmokų mokėjimo tvarka detaliau, siūlytina peržiūrėti analizėje nurodytus teisės aktus, kurie detaliai nustato vienkartinių išmokų išmokėjimo taisykles.
Akmenės rajono savivaldybė
- Teisės aktas: 2021 m. vasario 26 d. Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-16 “Dėl Vienkartinių, tikslinių, periodinių ir sąlyginių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.
- Tikslinė pašalpa gali būti skiriama: Gydymosi išlaidoms kompensuoti, kai yra pateikti išlaidas ir Pajamas patvirtinantys dokumentai:
- Sunkios ligos, nurodytos Sunkių ligų sąraše, sudėtingų operacijų ar traumų atvejais, įvykusių ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo skirti piniginę paramą dienos - iki 5 BSI (350 Eur).
- Sergantiems I ir II stadijos onkologinėmis ligomis, kai netaikomas aktyvus gydymas, (nekompensuojamiems medikamentams įsigyti, kelionės į gydymo įstaigas išlaidoms iš dalies kompensuoti) - iki 3 BSI dydžio (210 Eur).
- Ligos atveju, atsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose pateiktas einamųjų kalendorinių metų gydytojo išvadas (nekompensuojamiems vaistams, kelionės į sveikatos priežiūros įstaigas išlaidoms iš dalies kompensuoti) - iki 2 BSI dydžio (140 Eur).
- Periodinė išmoka: Skiriama vieną kartą metuose ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui (6 mėnesiams, kai sveikatos būklei kilusi grėsmė) norint padėti bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui užtikrinti būtiniausių (maitinimosi, asmeninės higienos, gydymosi ir kt.) poreikių patenkinimą, kai dėl sveikatos būklės ar kitų objektyvių priežasčių jis negali to padaryti savarankiškai ir kreipimosi metu neturi jokio pajamų šaltinio arba bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP dydis (331,5 Eur) vienam asmeniui.
- Išmokų dydžiai:
- Sunkios ligos atveju - iki 5 BSI (350 Eur).
- Sergantiems I ir II stadijos onkologinėmis ligomis - iki 3 BSI dydžio (210 Eur).
- Ligos atveju - iki 2 BSI dydžio (140 Eur).
Alytaus miesto savivaldybė
- Teisės aktas: 2015 m. gegužės 28 d. Nr. T-160 Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo Alytaus miesto savivaldybės nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašo tvirtinimo“.
- Tikslinė pašalpa gali būti skiriama: Vienkartinė pašalpa gali būti teikiama onkologiniams ligoniams, kuriems per praėjusius 12 mėnesių buvo atlikta operacija, taikytas arba taikomas spindulinis ar cheminis gydymas.
- Sąlygos gauti išmokas: Pajamų sąlyga: kai vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija nustatytų ribų (nuo 1 VRP iki 5 VRP). Kreipimosi laiko sąlyga: per praėjusius 12 mėnesių buvo atlikta operacija, taikytas arba taikomas spindulinis ar cheminis gydymas.
- Išmokų dydžiai: Nuo 0,5 VRP (110,5 Eur) iki 3 VRP (663 Eur) atsižvelgiant į vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamas.
Alytaus rajono savivaldybė
- Teisės aktas: 2015 m. balandžio 2 d. Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. K-56 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo Alytaus rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Tikslinė pašalpa gali būti skiriama: Vienkartinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, pateikus motyvuotą laisvos formos prašymą ir priklausomai nuo aplinkybių reikalingus dokumentus, vieną kartą per kalendorinius metus gali būti skiriama netekto darbingumo, neįgalumo atveju, kai asmeniui nustatytas nuo 45 iki 100 procentų netekto darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis, sunkios ligos, chirurginės operacijos ar sunkios traumos atveju, pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą.
- Sąlygos gauti išmokas: Jeigu vidutinės pajamos bendrai gyvenančiam asmeniui ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės už 3 VRP (663 Eur).
- Išmokų dydžiai:
- Netekto darbingumo, neįgalumo atveju - iki 3 BSI (210 Eur) dydžių.
- Sunkios ligos, chirurginės operacijos ar sunkios traumos atveju - iki 5 BSI (350 Eur) dydžių.
Anykščių rajono savivaldybė
- Teisės aktas: 2019 m. vasario 28 d. Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo Anykščių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
- Tikslinė pašalpa gali būti skiriama: Vienkartinė pašalpa gali būti skiriama 5 BSI (350 Eur) dydžio pašalpa sergant sunkiomis ligomis, įrašytoms į Sunkių ligų sąrašą (sergama III ir IV stadijos vėžiu), 5 BSI (350 Eur) dydžio pašalpa asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis, jeigu per 6 (šešis) mėn. iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), kai vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 4 VRP (884 Eur) dydžio. Tikslinė pašalpa gali būti skiriama apmokėti gydymosi išlaidas (pagal pateiktus dokumentus) ar nekompensuojamiems vaistams įsigyti (pagal gydytojų išduotus receptus).
- Sąlygos gauti išmokas: Jei sergant sunkiomis ligomis, vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 4 VRP dydžio (884 Eur), o asmenims sergantiems onkologinėmis ligomis, kai vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 4 VRP dydžio (884 Eur). Tikslinei paramai gauti gydymosi išlaidoms apmokėti vieno asmens vidutinės pajamos neturi viršyti 2 VRP dydžio (442 Eur).
- Išmokų dydžiai: Vienkartinė išmoka: 5 BSI dydžio (350 Eur) pašalpa sergant sunkiomis ligomis pagal Sunkių ligų sąrašą, kai vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 4 VRP dydžio (884 Eur).
Nedarbingumo laikotarpis ir ligos išmokos
Sergančiam darbuotojui ar bedarbiui Lietuvoje gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Tačiau šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).). Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: Ligos išmokos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos. Slaugant sergantį šeimos narį, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas). Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Ar visi gauna ligos išmoką?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą ir nesijaustų finansiškai nesaugūs.
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Žingsnis link individualios veiklos
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį: