Depresija - tai nuotaikos sutrikimas, kai žmogų dvi ir daugiau savaičių kankina prislėgta nuotaika, nervingumo jausmas, kai sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. Amerikos psichiatrai teigia, jog depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų. Ji pasireiškia prislėgta, bloga nuotaika, sulėtėjusiu mąstymu ir judesiais. Kartais dėl depresijos sutrinka vidaus organų veikla. Depresija-tai liguistai prislėgta liūdna nuotaika. Šiam sutrikimui paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopę judesiai.Tai depresinis sindromas. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia savęs nuvertinimo savigraužos, kaltės idėjos. Bendrojoje psichologijoje depresija labai svarbi, nes dažnai pasitaiko.
Svarbu paminėti, kad nuotaikos sutrikimai, arba afektiniai sutrikimai yra vieni iš dažniausių psichikos sutrikimų, nustatomų suaugusiems. Dėl nuotaikos sutrikimų į šeimos gydytojus kreipiasi vis daugiau ir vis jaunesnių žmonių. Nuotaikos sutrikimas - tai ilgalaikis emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija arba mišria būsena. Jį lydi įvairūs aktyvumo lygio pakitimai. Daugelis simptomų yra antriniai arba aiškiau suprantami nuotaikos sutrikimo kontekste. Tai yra labai pakilios nuotaikos.
Literatūros duomenimis apie 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, sudaro 25%. Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau specialistų atkreipia dėmesį į tai, kad depresijų daugėja, keičiasi jų psichopatologija. Nors tikslios depresijos priežastys nežinomos, viena iš labiau paplitusių teorijų aiškina, kad depresijos atsiradimas susijęs su tam tikrų medžiagų (serotonino) poveikio reguliacijos sutrikimu smegenyse. Jei tai atsitinka, žmonės tampa labiau pažeidžiami depresijos. Įvairūs stresai (artimo žmogaus mirtis, darbo praradimas, skyrybos ar išsiskyrimas su artimu žmogumi) gali išprovokuoti depresiją. Depresiją gali išprovokuoti stipri fizinė trauma ar sunkios lėtinės ligos (tokios kaip vėžys, diabetas). Tačiau svarbu žinoti, kad labai dažnai depresijos pasireiškimą sunku susieti su kokiu nors įvykiu žmogaus gyvenime ar kokiomis nors priežastimis. Kartais ji tiesiog prasideda lyg savaime. Vieni žmonės išgyvena depresiją tik kartą gyvenime, o kitiems ji gali pasikartoti kelis kartus.
Svarbu paminėti, kad kvalifikuotas bendravimas su slaugytojomis yra labai svarbus depresija sergančiųjų ligonių sveikimo procesui. Profesionalus slaugytojų bendravimas didina paciento pasitikėjimą medikais.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos priežastys nėra visiškai ištirtos. Nėra nustatyta, ar kokios nors asmenybės ypatybės turi įtakos depresijai. Tačiau pastarosios sąsaja su socialiniais nesklandumais, psichine įtampa bei socialine izoliacija stipri. Migracija taip pat gali būti susijusi su depresija. Taip pat veikia ir negatyvūs įvykiai: nesėkmės darbe, skyrybos, artimo žmogaus mirtis. Depresiją gali sustiprinti ir šviesos trūkumas žiemos mėnesiais bei netinkama mityba. Svarbu žinoti, kad depresija gali būti susijusi ir su kitomis ligomis, inkstų ligomis ir uremija, onkologinėmis ligomis, porfirija, Klainfelterio sindromas, AIDS, pogimdyvinė ir pooperacinė depresija, infekcijos, medikamentai, alkoholis. Kasdienėje praktikoje dažnai sutinkami pacientai, kuriems kartu pasireiškia emociniai ir somatiniai sutrikimai. Somatinė liga gali tapti stresiniu gyvenimo įvykiu, kuris sudaro sąlygas depresijai ar ją sukelti.
Kai kuriems asmenims rizika susirgti depresija yra didesnė - buvęs depresijos epizodas, buvęs suicidinis bandymas, jaunesnis nei 40 metų amžius, gretutinės patologijos (hipertenzija, CD, hipertirozė), sutrikusi inkstų funkcija, per maža natrio koncentracija kraujyje, per mažas kūno masės indeksas (KMI) stresiniai gyvenimo įvykiai, artimi giminės ar šeimos nariai sirgo depresija, moteriška lytis, neseniai gimdžiusioms moterims (vaiko gimimas), socialinio palaikymo nebuvimas (nėra su kuo išsikalbėti), piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais bei gydymas nuo priklausomybių.
Depresijos simptomai
Depresija pažeidžia ir pažintinę, ir emocinę, ir fiziologinę, ir socialinę žmogaus funkcionavimo sritį. Dažniausiai depresija siejama su vadinamąja "negatyvia triada": depresija sergantis žmogus neigiamai vertina save, aplinkinį pasaulį ir ateitį. Emociniai simptomai pasireiškia: sumažėjęs pasitenkinimas veikla, kuria anksčiau buvo malonu užsiimti. Neviltis žlugdo motyvaciją: pacientas praranda vidinį stimulą imtis kokios nors veiklos, nes tikisi tik neigiamų bet kurių veiksmų rezultatų. Toks pesimizmas galiausiai veda prie noro nusižudyti. Depresija pasitaiko su netipiniais funkciniais sutrikimais.
Psichiniai požymiai sutelkti į savigraužą: toks žmogus yra mąslaus veido, kartais pravirksta be priežasties, lengvai susierzina dėl menkniekių. Depresijos apimtas žmogus nuolat nerimauja, niekada nesišypso, jis gyvena nuolat baimindamasis ir yra linkęs į begalinius svarstymus. Jis nepajėgia sutelkti dėmesio, todėl nemoka apsispręsti. Sunku gyventi bendruomenėje. Depresija sergantis žmogus yra egocentriškas: galvoja vien tik apie save netgi ir tada, kai turi skirti savo dėmesį kitiems. Taip pat būdinga hipochondriški išsisukinėjimai, kuriais norima nuslėpti blogą nuotaiką. Fiziškai žmonės jaučiasi prislopinti ir sudirgę, kartais galvoja apie savižudybę. Kartu dažnai pasireiškia somatiniai sutrikimai: sumažėja apetitas ir svoris, sutrinka miegas, užkietėja viduriai, nuolat skauda įvairias kūno vietas, nyksta lytinis potraukis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Psichologas paaiškina depresijos simptomus
Fiziniai požymiai pasireiškia: nemiga arba neramiu miegu, ligoniai dažniausiai prabunda anksti ryte ir negali užmigti. Paprastai sumažėja energija, atsiranda vangumas atliekant bet kokį veiksmą, atsiranda apetito stoka, kuri kartais sukelia anoreksiją. Jaučiamas nuolatinis nuovargis (sergantys depresija rytą atsikelia labiau pavargę nei vakare). Pasireiškia dažnas galvos svaigimas ir skausmai, aplaidumas vykdant savo pareigas, aplaidumas rengiantis, nuolatinis nerimas, jaudulys ir graužatis. Visi šie simptomai sukelia silpnumą ir bejėgiškumą.
Tyrimas LSMU Psichiatrijos klinikoje
Tyrimas buvo atliekamas LSMU Psichiatrijos klinikoje, kur buvo vertinama depresija sergančių pacientų ergoterapijos poreikis. Tyrime dalyvavo 71 asmuo: 83,1% (n=59) moterų ir 16,9% (n=12) vyrų sergančių depresija. Tiriamųjų kontingentą sudarė 19 - 78 metų amžiaus asmenys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 51,88±1,56 metų.
Metodika: tyrime dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikoje tirti asmenys, kurie buvo gydyti Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2010-09-15 iki 2011-03-21. Tiriamiesiems buvo diagnozuota depresija. Kontingento atrankai naudoti šie kriterijai: diagnozuota depresija, pacientas nėra ūmios psichozės būklsenos, savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime. Vykdant tyrimą buvo parengta anketinė apklausa, kurioje buvo pateikti klausimai apie tiriamųjų demografinius rodiklius. Savarankiškumui vertinti taikyta: Savarankiško gyvenimo įgūdžių anketa. Ji sudaryta iš 49 klausimų, kurie atitinkamai suskirstyti į 9 dalis. Veiklos struktūrai ir pasiskirstymo balansui į darbinę, kasdienę veiklą, poilsį bei laisvalaikį vertinimui taikyta: Veiklos atlikimo klausimynas. Pacientai valios ir motyvacijos vertinimui buvo atsitiktiniu atrankos būdu suskirstyti į dvi grupes: vienai pacientų grupei buvo taikoma ergoterapija, valia ir motyvacija jiems buvo vertinama ergoterapijos pradžioje ir pabaigoje; kitai pacientų grupei valia ir motyvacija buvo vertinama gydymo pradžioje ir pabaigoje netaikant ergoterapijos, o tik stebint įvairias veiklas ir bendravimą.
Nustatyta, kad tiriamieji labiausiai savarankiški buvo šiose veiklose: asmens higiena 92%, pagalbos ieškojimas 88%, rūpinimasis savo sveikta 88%, finansų tvarkymas 82%, valgymo įgūdžiai 81%, savęs priežiūra 80% ir naudojimasis transportu 80%. Depresija sergantiems pacientams savarankiškumo trūkumas pasireiškia laisvalaikio srityje: nustatyta, kad 36% pacientų laisvalaikio metu yra nesavarankški, o 11% pacientų reikia pagalbos arba didelių pastangų laisvalaikio ar poilsio metu. Nustatyta, kad depresija sergančių pacientų atliekamos veiklos pakankamai subalansuotos į darbinę, kasdienę veiklą, poilsį ir laisvalaikį.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
Lyginant depresija sergančių pacientų valią ir motyvaciją tiriamąjai grupei prieš ir po ergoterapijos, ir kontrolinei grupei, kuriai gydymo metu nebuvo taikyta ergoterapija nustatyta, kad depresija sergančių pacientų grupei, kuriai buvo taikyta ergoterapija valia ir motyvacija pagerėjo statistiškai reikšmingai. Suminio balo vidurkis 13,7±1,9 (95% PI: 9,9-17,5).
Savarankiškumo įvertinimas
Depresija sergantys asmenys labiausiai savarankiški buvo šiose veiklose:
- Asmens higiena - 92%
- Pagalbos ieškojimas - 88%
- Rūpinimasis savo sveikta - 88%
- Finansų tvarkymas - 82%
- Valgymo įgūdžiai - 81%
- Savęs priežiūra - 80%
- Naudojimasis transportu - 80%
Savarankiškumo trūkumas pasireiškia laisvalaikio srityje:
- 36% pacientų laisvalaikio metu yra nesavarankiški
- 11% pacientų reikia pagalbos arba didelių pastangų laisvalaikio ar poilsio metu
Veiklos balansas
Depresija sergančių pacientų atliekamos veiklos pakankamai subalansuotos į darbinę, kasdienę veiklą, poilsį ir laisvalaikį:
- Naktį (22 val. - 6 val.) 88% pacientų ilsisi
- Ryte (6 val. - 10 val.) 41% depresija sergantys asmenys ilsisi, o 37% - užsiima kasdiene veikla
- Dieną (10 val. - 18 val.) didžioji dalis pacientų (40%) užsiima kasdiene veikla
- Vakare (18 val. - 22 val.) daugiausiai (45%) užsiima mėgstama veikla - laisvalaikiu
Daugiausiai asmenų (23%) laisvalaikio praleidimo būdą renkasi televizijos žiūrėjimą.
Ergoterapijos poveikis
Depresija sergančių pacientų grupei, kuriai buvo taikoma ergoterapija valia ir motyvacija pagerėjo statistiškai reikšmingai. Suminio balo vidurkis 13,7±1,9 (95% PI: 9,9-17,5).
Ergoterapijos indėlis, padėti depresija sergantiems žmonėms grįžti į visuomenę, yra didelis. Ergoterapeutas sąveikaudamas su pacientu ir jo artimaisiais, išskiria ir išsprendžia svarbiausias problemas, siekia maksimalios asmens socialinės integracijos. Jam svarbu mokėti įvertinti ir koreguoti sutrikusias funkcijas, kurios trukdo sėkmingai ligonio veiklai. Jis turi padėti pacientui suprasti ligos atsiradimo priežastis, geriau suvokti savo poreikius. Padėdamas organizuoti ligonio tikslingą veiklą, stengiasi užkirsti kelią ligos progresavimui, siekia koreguoti sutrikusias funkcijas.
tags: #pacientu #serganciu #depresija #slaugos #poreikiu #vertinimas