Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų - kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį.
Lietuvoje teisė gauti socialinio draudimo senatvės pensiją įgyjama tik tuomet, kai asmuo yra išdirbęs atitinkamą laikotarpį, taigi - įgijęs stažą, t.y. nustatytą laiką mokėjęs pensijų socialinio draudimo įmokas bei sulaukęs senatvės pensijos amžiaus. Tačiau pažymėtina, kad darbo stažas yra ne vienintelis rodiklis, kuris lemia senatvės pensijos dydį.
Taigi apskaičiuojant bendrosios senatvės pensijos dalies dydį yra įtraukiamas asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažas. Akcentuotina, kad darbo stažo skaičiavimo metodika nėra tokia, kaip dažnai galvoja gyventojai, o tai reiškia, jog išdirbus vienerius metus, nebūtinai įgysite vienerių metų stažą.
Iš tikrųjų vieneri stažo metai įgyjami tik tada, kai darbdavys ar pats gyventojas savarankiškai per metus sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra ne mažesnė nei dvylika tais metais nustatytų minimalių mėnesio atlyginimų (MMA).
Taip pat reikia nepamiršti fakto, kad į stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo gavo ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo, dalinio darbo, netekto darbingumo socialinio draudimo išmokas.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Visgi, nors šią informaciją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atnaujina kas pusę metų pagal kiekvieno dirbančiojo duomenis, duomenų apie darbo stažą iki 1994 metų dažnai galite ir nerasti. Taip yra dėl to, kad „Sodros“ svetainėje rodomi duomenys yra tik nuo tam tikro laikotarpio.
Tad gyventojai, kurie dirbo iki 1994 metų, dažnai turi patys savarankiškai pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dokumentus, įrodančius jų darbo stažą, ir tik tada šis laikotarpis bus įskaitytas į darbo stažo apskaitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu bei teismų praktika, pateikiami dokumentai gali būti darbo knygelės, darbo stažo pažymos, išduotos bei darbdavio parašu ir antspaudu patvirtintos pažymos, kariniai liudijimai (bilietai), atskaitomosios knygelės ir pan. Tokio pobūdžio dokumentus asmenys gali pateikti nepriklausomai nuo to, ar jau yra sukakęs senatvės pensijos amžius.
Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai nesutinka su „Sodros“ sprendime skirti senatvės pensiją paskaičiuotu pensijos dydžiu. Tokio pobūdžio sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o jų sprendimai gali būti išankstine neteismine tvarka skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o po to - ir teismui.
Vis dėlto dažniausiai ginčai dėl senatvės pensijos apskaičiavimo kyla ne dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus apskaičiuojant senatvės pensijos dydį padarytos klaidos, o dėl to, kad šios institucijos tiesiog neturi duomenų apie tam tikrą asmens darbo laikotarpį, dažniausiai - už laikotarpį iki 1994 metų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Tokiu atveju asmuo iš esmės turi dvi galimybes: arba pats surinkti duomenis apie tam tikrus savo darbo laikotarpius (iš archyvų, buvusios darbovietės ir pan.) bei pateikti juos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba, nesant tokios galimybės, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Bendroji dalis bus apskaičiuojama kaip paties gyventojo sukaupto ir įstatyme nustatyto privalomo stažo santykio ir kasmet iš naujo tvirtinamo bazinės pensijos dydžio sandauga. Šiemet bazinės pensijos dydis yra 152,92 Eur. Jei dabar žmogus yra sukaupęs būtinąjį 30,5 metų stažą (iki 2026 m. jis palaipsniui didės iki 35 m.), tai jo bendroji pensijos dalis ir būtų 152,92 Eur (30,5/30,5) x 152,92).
Sukaupusiems daugiau arba mažiau pensijų draudimo stažo bendroji dalis bus proporcingai didinama arba mažinama. Pvz., už 40 metų stažo ji sudarytų 200,55 Eur (40/30,5 x 152,92).
Individualioji pensijos dalis bus apskaičiuojama, kaip žmogaus sukauptų apskaitos vienetų ir kiekvienais metais iš naujo nustatomos jo vertės (šiemet 3,27 Eur) sandauga. Per metus 1-as apskaitos vienetas (AV) sukaupiamas, jeigu visus 12 mėnesių darbuotojas uždirba vidutinį šalies darbo užmokestį. Išeinantiems į pensiją šiuo metu tai būtų 808,7 Eur.
Jei gyventojas dirbo 30,5 metų ir visada gavo vidutinį darbo užmokestį, jo pensijos individualioji dalis dabar būtų 98,1 Eur (1 AV x 30,5) x 3,27) = 98,1). Taigi, susumavus abi tokios pensijos dalis išeitų 251,02 Eur (152,92 + 98,1).
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Vis dėlto toks skaičiavimas tinka tik tada, jei darbuotojas sukaupia būtinąjį stažą ir jeigu jo alga yra mažesnė arba neviršija tam tikrų ribų. DELFI TV laidoje „Gyvai“ „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad sukaupusiems mažiau stažo nei įstatyme nustatytas būtinasis, pagrindinė pensijos dalis bus proporcingai mažesnė. Pvz., už 15 metų jis bus 50 proc. mažesnė.
„Tarkime, žmogus visą karjerą uždirbo tik minimumą, kas būtų maždaug pusė vidutinės algos. Tokiu atveju už kiekvienus metus jis sukaups tik po 0,5 apskaitos vieneto. Taigi, ir individualioji jo pensijos dalis bus proporcingai mažesnė“, - komentavo direktorius. Anot jo, įstatyme taip pat nustatytos tam tikros pensijų „lubos“ - galima sukaupti daugiausia 5 apskaitos vienetus per metus.
Paprastai kalbant, uždirbant daugiau 5 VDU (dabar tai būtų 4 043,5 Eur „ant popieriaus“), gyventojo pensija nebus didesnė. M. Sinkevičius pripažino, kad papildomai kaupiantiems pensiją antrosios pakopos fonduose „Sodros“ (arba pirmos pakopos) pensija bus mažesnė.
Tai numatyta tiek naujame, tiek anksčiau galiojusiame įstatyme: „Kaupimas nedaro poveikio bendrajai pensijos daliai. Tačiau individualioji pensijos dalis mažėja 15 - 16 proc. Pavyzdžiui, jei nekaupdamas per 30 metų surinktum 30 apskaitos vienetų, tai kaupdamas jų surinksi apie 15 proc. mažiau - t. y. apie 25,5.“
„Sodros" direktorius paaiškino, kad tokiu dydžiu individualioji pensijos dalis mažės dėl to, kad toks santykis yra tarp 2 proc. įmokų, pervedamų į fondus ir pensijų viso 12,7 proc. dydžio individualios pensijos dalies įmokų tarifo (2 : 12,7 = 0,157). Taigi, pagal anksčiau aprašytą pavyzdį visa žmogui „Sodros“ mokama pensija dėl kaupimo fonduose būtų apie 15 Eur mažesnė.
Tiesa, antrosios pakopos pensijų fonduose galima sukaupti turto, už kurį gyventojas įgytų teisę į vienkartinę, arba periodinę piniginę išmoką (pensijų anuitetą).
Kaip jau žinoma, pagal naują įstatymą į pensiją išeisime vėliau ir turėsime dirbti ilgiau. 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius bus suvienodintas ir pasieks 65 metus. Nuo 30 metų iki 35 metų palaipsniui bus didinamas ir būtinasis darbo stažas.
Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gimusio vaiko tikėtina gyvenimo trukmė yra beveik 75 metai. Tiesa, bent jau statistiškai vyrai gali tikėtis sulaukti vidutiniškai 70-ojo gimtadienio. Moterys, tikėtina, pagyvens kiek ilgiau - apie 80 metų.
Nepaisydami fakto, kad yra pensininkai, vis dar dirba 64,4 tūkst. senjorų. Vidutinė senatvės pensija šiuo metu yra 287 Eur.
Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į Sodrą dėl vienišo asmens išmokos. Jau liepą vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis dėl vienišo asmens išmokos.
Dėl vienišo asmens išmokos galės kreiptis ir šalpos pensijas bei mažų pensijų priemokas gaunantys našliai, jei jie neturi teisės gauti našlių pensijos arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai. Tie neįgalieji ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurių miręs sutuoktinis turėjo bent minimalų pensijų draudimo stažą arba iki mirties dienos gavo netekto darbingumo ar senatvės pensiją, ir toliau gaus socialinio draudimo našlių pensiją.
Vienišo asmens išmokas galės gauti ir tie našliai, kurie iki šiol teisės gauti našlių pensijos neturėjo arba jų gaunama našlių pensija yra mažesnė nei 28,63 eurai. Vienišo asmens išmoka taip pat priklausys ir pagyvenusiems arba neįgaliems našlaičių pensijų gavėjams, kurie turi teisę gauti tiek našlių, tiek našlaičių pensiją, tačiau pasirinko gauti našlaičių pensiją.
Našliai, kurie iki šiol našlių pensijų negavo arba gavo mažesnes negu 28,63 eurai našlių pensijas ir gauna šalpos pensijas arba mažų pensijų priemokas, dėl vienišo asmens išmokos skyrimo galės kreiptis jau šiemet.
Kaip ir visoms mokamoms periodinėms išmokoms, taip ir vienišo asmens išmokai turi būti teikiamas prašymas. Jeigu prašymą pateiksite tarp liepos 1 dienos ir spalio 31 dienos, sprendimas dėl išmokos skyrimo bus priimtas ne vėliau kaip iki lapkričio 30 d.
Kreiptis dėl vienišo asmens išmokos galima nuo liepos 1 dienos, tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos.
Išsamus senatvės saugumo vadovas (OAS)
Pensijos apskaičiavimo pavyzdys
Štai pavyzdys, kaip apskaičiuojama pensija:
- Bazinė pensija: Tarkime, bazinė pensija yra 152,92 Eur.
- Stažas: Asmuo turi 30,5 metų stažą.
- Bendroji dalis: (30,5/30,5) x 152,92 Eur = 152,92 Eur.
- Individualioji dalis: Tarkime, asmuo uždirbo vidutinį darbo užmokestį ir sukaupė 30,5 apskaitos vienetus (AV).
- Apskaitos vieneto vertė: Tarkime, vieno apskaitos vieneto vertė yra 3,27 Eur.
- Individualioji dalis: (1 AV x 30,5) x 3,27 Eur = 98,1 Eur.
- Visa pensija: 152,92 Eur + 98,1 Eur = 251,02 Eur.
Taigi, žmogaus pensija būtų 251,02 Eur.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Bazinė pensija | 152,92 Eur (pavyzdys) |
| Būtinasis stažas (2024 m.) | 30,5 metų |
| Apskaitos vieneto vertė (2024 m.) | 3,27 Eur |
| Vidutinis darbo užmokestis (VDU) | 808,7 Eur (pavyzdys) |
Svarbu atsiminti, kad šie skaičiai yra pavyzdiniai ir gali keistis priklausomai nuo individualios situacijos ir įstatymų pakeitimų.
Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
tags: #kiek #priskaiciuota #pensijos