Socialinė nuoma Lietuvoje yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti būstą mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Tačiau šioje srityje nuolat iškyla iššūkių, susijusių su būsto prieinamumu, finansavimu ir teisiniu reguliavimu. Siekiant spręsti šias problemas, Seimo nariai ir savivaldybių atstovai inicijuoja įvairias pataisas ir priemones.
Įstatymų pataisos dėl subnuomos
Seimo socialdemokratai (LSDP) teikia įstatymo pataisas dėl savivaldybės būstų subnuomos. Seimo socialdemokratų siūlomoje Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti pataisoje nurodoma, kad savivaldybės būstas negali būti subnuomojamas. Kitaip tariant, asmenys, kuriems skirtas savivaldybės būstas, negalėtų jo išnuomoti kitiems asmenims.
Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas portalui LRT.lt sakė, kad tokią pataisą palaiko ir Neringos meras Darius Jasaitis. Anot G. Palucko, jei pataisa bus priimta, tai leis išspręsti visas dviprasmybes ir neapibrėžtumus, kurie atsirado dar 1999 metais. LSDP pirmininkas teigė, kad tokios įstatymo pataisos neleis teisės aktų spragomis naudotis ne tik Neringos, bet ir visų kitų savivaldybių būstus gaunantiems asmenims.
G. Paluckas pabrėžė, kad socialinis būstas yra skirtas tiems, kas neturi kur gyventi, todėl suprantama, kad jo pernuomoti negalima. „Tai spraga, leidžianti užsiimti ūkine-komercine veikla, subnuomojant socialinius būstus.“
Nuomos kompensacijos
Vilniaus savivaldybė informavo, kad šiuo metu pasirašyti 46 trišaliai susitarimai su laukiančiais socialinio būsto asmenimis ir jų nuomotojais dėl būsto nuomos ir išperkamosios būsto nuomos mokesčių kompensacijos, dar 12 asmenų patvirtinta teisė į būsto nuomą, laukiama galutinių sutarčių pasirašymų. Anot vicemero Gintauto Palucko, atsakingo už socialinę rūpybą, ankstesnė tvarka neleido siūlyti kompensacijų tiems, kurie iš tiesų norėtų jomis pasinaudoti.
Taip pat skaitykite: Naujausi pranešimai socialiniams darbuotojams
Pakeitus tvarką, norą pasinaudoti nuomos kompensacija pareiškė per šimtą asmenų, tačiau jie dar nėra pristatę reikiamų dokumentų. „Buvo nulis, dabar bus gerokai daugiau. Pakeitėme teisės aktų interpretavimą. Įstatyme parašyta, kad siūlyti kompensacijas gali tik tam, kas sulaukė pasiūlymo nuomotis socialinį būstą, bet negalime taip, nes tuomet niekas nejuda. Todėl pasiūlėme kompensacijas visiems: kiek atsiliepė, suformuojame atskirą eilę, sąrašą, jie atsineša sutartį, oficialiai registruotą, tvarkingą - ir visiems suteikiame“, - BNS sakė vicemeras G. Paluckas.
Jis pripažino, kad toks įstatymų interpretavimas vis dėlto gali užkliūti Valstybės kontrolei. Tačiau lėšas savivaldybių kompensacijoms skirianti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tokiai tvarkai priekaištų neturi. Jos požiūriu, savivaldybė laikosi įstatymų.
Anot L.Kukuraičio, Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje iš valstybės biudžeto savivaldybėms būtų kompensuojama 70 proc. reikalingų tokiai nuomai lėšų, kitose savivaldybėse - po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.
Kartu pažymima, kad kompensacijos būsto nuomai „nėra ir negali būti alternatyva socialinio būsto nuomai“, o yra tik galimybė laukiantiesiems socialinio būsto nuomos laikinai pasinaudoti valstybės pagalba. Norintieji gauti kompensacijas turi sudaryti ir įregistruoti būsto nuomos sutartį.
Kompensacijų pasiskirstymas savivaldybėse
SADM duomenimis, iš viso 60-yje savivaldybių kompensacijomis jau yra pasinaudojusios 99 šeimos, jose yra 276 asmenys. Didžiausia dalis - 118 - pasinaudojusiųjų ar artimiausiu metu gausiančiųjų kompensacijas yra Vilniuje, dar 27 asmenys šia parama naudojasi Kauno miesto savivaldybėje, 15 - Raseinių rajono, po 13 - Anykščių rajono ir Panevėžio miesto, 11 - Klaipėdos miesto savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Kas naujo negalios srityje?
Įstatymų pataisos, leidžiančios pasinaudoti parama būsto nuomai laukiantiems socialinio būsto, įsigaliojo nuo 2015-ųjų pradžios, tačiau tuo šeimos iki šiol naudojosi vangiai. Pernai lapkritį SADM 60 proc. padidino mėnesines kompensacijas vietoj socialinio būsto pasirinkusiems nuomotis butus, tačiau nesulaukusi didesnio efekto sausį SADM su savivaldybėmis sutarė imtis naujų priemonių. Viena iš pasiūlytų idėjų - savivaldybėms taikyti lengvatinį 1 euro mokestį buto nuomotojų verslo liudijimams.
Vilniaus savivaldybė rengiasi pirkti 38 nenaujus socialinius butus - trečiadienį galutinai pritarus savivaldybės tarybai, tikimasi juos įsigyti iki metų pabaigos. Numatoma, kad 25-35 ir 35-48 kv. metrų ploto būstai būtų įsigyjami penkiolikoje Vilniaus mikrorajonų - beveik visoje sostinėje, išskyrus centrinę miesto dalį bei dar kelis miegamuosius rajonus.
Reikalavimuose numatoma, kad pastatai, kuriuose yra butai, nebūtų pastatyti vėliau nei 1997-aisiais, kaina už vieną kvadratinį metrą neturėtų viršyti 1100-1500 eurų.
Sostinės vicemeras Gintautas Paluckas sako, kad tiek socialinių butų Vilniuje vienu metu perkama pirmą kartą - taip tikimasi sumažinti laukiančiųjų socialinio būsto eilę. Šiuo metu tokių asmenų Vilniuje yra apie 2 tūkst., dalis jų būsto laukia ilgiau nei 15 metų.
Anot vicemero, siekiama, kad savivaldybės galėtų išsinuomoti būstą rinkoje ir pernuomoti jį socialiai remtiniems asmenims, panaudojant dalį valstybės dotacijų, skiriamų kompensacijoms už socialinio būsto nuomą, tačiau tam reikėtų įstatymų pataisų.
Taip pat skaitykite: Naujienos apie socialinę globą
Šiemet planuojama išnuomoti apie 130 butų panaudojant valstybės skiriamas dotacijas, tačiau planuojama, kad tai bus tik apie pusė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamos sumos. Laukiantieji socialinio būsto šia parama vangiai naudojasi dėl to, jog tam reikia oficialiai įregistruoti nuomos sandorį, o su tuo sutinka tik nedaugelis sostinėje nuomojančių butus.
Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos
Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas sako puikiai žinantis situaciją: raštus su raginimu išsikraustyti gavo keli šimtai nuomininkų. Jo teigimu, savivaldybės įmonė „Vilniaus būstas“, administruojanti socialinius būstus, laikosi įstatymo, daro taip, kaip parašyta, tačiau buvo persistengta.
G. Palucko manymu, kai kurių žmonių grupių, kurios ir taip yra diskriminuojamos nuomos rinkoje (daugiavaikės šeimos, vienišos mamos, neįgalūs asmenys, ypač judėjimo negalią turintieji), iškeldinimas gali būti tik absoliučiai kraštutinė priemonė dėl kokių nors ypatingų aplinkybių.
Antras dalykas, pasak G. Palucko, būtina šiek tiek lankstesnė ir įvairesnė parama. „Pagal įstatymą mes žmogų privalome iškraustyti. Tačiau jei žmogus išeina į rinką nuomotis būsto, jis iš karto patiria finansinį šoką, turint galvoje, kad dauguma tų asmenų uždirba minimumą ar šiek tiek daugiau nei minimumą, - svarsto mero pavaduotojas. - Parama turėtų būti atimama laipsniškai. Jei įstatymas reikalauja iškraustyti iš socialinio būsto, turėtų būti alternatyva (pavyzdžiui, kompensacija už nuomą). Pas mus yra baudžianti sistema: tik truputį viršiji pajamų dydį, iš tavęs atima visą paramą.“
G. Palucko manymu, žmogus neturėtų būti baudžiamas už tai, kad nori dirbti: „Mes kalbame apie neįgaliųjų integraciją į darbo rinką, o už tą integraciją juos nubaudžiame. Lygiai taip pat su pensinio amžiaus asmenimis: žmogus susiranda darbelį už minimumą, ir jį meta į gatvę.“
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto eilėje laukia 1 950 asmenų. Gera naujiena ta, kad iki sausio 1 d. turėtų būti baigta statyti 80 naujų butų, o per kitus 1,5 metų iš ES lėšų bus pastatyta arba nupirkta dar beveik 240. Be to, savivaldybė ministerijai yra pateikusi siūlymą pakeisti teisės aktus ir leisti savivaldybėms užsiimti subnuoma - t. y. socialinius būstus administruojanti įmonė ilgam (10 ar 12 metų) išsinuomotų butus ir juos pernuomotų mažesne kaina.
Socialinio būsto laukiantys vienišiai
Iš 1417 liepos vidury eilėje gauti socialinį būstą buvusių šeimų 694-ios buvo po vieną gyvenančių žmonių. Iš jų nuomos mokesčio kompensacija naudojasi tik 137 - vos 19,74 proc. Ir tai tikrai mažas skaičius, kadangi gausesnės šeimos kur kas mieliau priima tokią savivaldybės pagalbą. Štai dviejų asmenų šeimų eilėje yra 326, būsto nuomos kompensacijų pageidavo 88 (27 proc.), trijų asmenų - 82 šeimos iš 200 (41 proc.), keturių asmenų - 44 iš 115 (38,26 proc.), penkių asmenų - 27 iš 59 (45,76 proc.), šešių asmenų - 7 iš 15 (46,67 proc.), septynių asmenų - viena iš trijų, o aštuonių - dvi iš trijų.
Taip yra todėl, kaip aiškina G.Paluckas, kad po vieną gyvenantiems žmonėms nuomos mokesčio kompensacija yra paprasčiausiai per maža - jiems per mėnesį skiriama 78,34 euro valstybės paramos, o net kambario bute nuoma Vilniuje šiuo metu siekia 70-150 eurų per mėnesį. Socialinio būsto plotas, už kurio nuomą kompensuojama, vieno asmens šeimai negali būti didesnis nei 14 kv. metrų. Vadinasi, toks žmogus tikrai negali išsinuomoti atskiro buto Vilniuje, nebent bendrabučio tipo name arba bute su kitais gyventojais.
„Akivaizdu, jeigu šita parama būstui - nuomos mokesčio kompensacija, būtų diferencijuota pagal šeimos narių skaičių, tai eilę būtų galima sumažint bent jau Vilniaus mieste perpus. Matome, kad šeimoms su dviem ar trim vaikais, pagal rinkoje esančias kainas, tokią kompensaciją gauti tikrai verta, nes tai leidžia apmokėti būsto nuomą. O jeigu esi vienas, tokios šeimos sudaro 50 proc. eilėje, tau maža, trūksta to 100 eurų“, - sakė G.Paluckas.
Vilniaus savivaldybėje, anot vicemero, norima išspręsti šią problemą ir teikti paramą efektyviau. Jo teigimu, jeigu parama būtų diferencijuojama pagal šeimos narių skaičių, ji taptų kur kas patrauklesnė, todėl ir eilė susitrauktų.
Pagal savivaldybės duomenis, keturių asmenų šeima jau gali gauti tokią kompensaciją, kad išsinuomos net ir ne patį pigiausią būstą, - jai numatyta suma siekia 313 eurų. Tas pats galioja ir didesnėms šeimoms.
„Tokioms šeimoms tai patrauklu. O vienas žmogus skėsčioja rankomis, nes jo finansinė situacija sunki ir tie 78,34 euro jo netraukia. Jam dar reikia 50 eurų. Tad tiems vienišiems žmonėms duodami truputį daugiau išspręstume visas problemas, žinoma, nenuskriaudžiant didesnių šeimų, iš jų neatimant“, - teigė G.Paluckas.
Šiais metais Vilniaus savivaldybė iš biudžeto yra numačiusi 200 tūkst. eurų būsto nuomos kompensacijoms, taip pat per septynis mėnesius išleista apie 360 tūkst. eurų iš valstybės dotacijos, iki metų galo iš viso greičiausia prireiks apie 550 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tvirtina, kad jos turimais duomenimis, Vilniaus mieste socialinio būsto nuomos laukia 1496 šeimos (asmenys), bet ministerija neturi informacijos, kiek tiksliai iš jų neturi šeimos ir siekia nuomotis socialinį būstą vieni.
„Bet kuriuo atveju nuomoti asmeniui ar šeimai galima tik tinkamą socialinį būstą, taigi jame turi būti tualetas, vonia, virtuvė; būstas turi atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus. Masto ekonomija lemia, kad vienas žmogus patiria didesnes išlaidas būsto nuomai nei, tarkime, keturių asmenų šeima. Tokia pat situacija egzistuoja tiek nuomojantis socialinį būstą, tiek nuomojantis būstą rinkoje.
Šiuo metu Lietuvos energetikos institutas Lietuvos mokslo tarybos užsakymu atlieka tyrimą, kurio viena iš dalių yra būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos. Pastaruoju metu kaip tik vyksta diskusijos dėl nuomos mokesčio kompensacijos išskaidymo į dvi dalis: bazinę (kuri nepriklausytų nuo šeimos narių skaičiaus) ir papildomą (kuri priklausytų nuo šeimos narių skaičiaus)“, - teigiama ministerijos pateiktame komentare. Tyrimo rezultatai kol kas nėra pristatyti, tyrimą tikimasi pabaigti rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje, tuomet atsižvelgusi į tyrimų rezultatus SADM pateiks savo pasiūlymus.
Savivaldybių galimybės nuomoti butus
Seimas šiuo metu pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pristatytas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymų pataisas, kurios, pasak ministro, savivaldybėms padėtų lengviau pasirūpinti žmonėmis, kuriems būtinas socialinis būstas.
Jeigu teikiami pakeitimai bus patvirtinti, savivaldybės galės išsinuomoti būstą iš fizinių ar juridinių asmenų ir pernuomoti jį žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Didžiąją dalį nuomos kainos savivaldybei padengtų valstybė.
Naujojoje Vilnioje (Linksmosios g. Nuo 34 kv. m iki 84 kv. B energetinės klasės daugiabutyje 10 būstų yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams, t. y. įrengti platesni įvažiavimai, yra sandėliukai ir kiti neįgaliesiems gyvenimą lengvinantys buities elementai. Šiuo metu sostinės savivaldybė nepasiturintiems ir socialiai remtiniems vilniečiams yra suteikusi 1 306 socialinius butus. Asmenų ir šeimų, laukiančių socialinio būsto Vilniaus mieste, sąraše šiuo metu yra 1837, iš kurių 286 šeimos (daugiau kaip 700 asmenų) naudojasi alternatyvia paramos būstui išsinuomoti forma - būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri vienam asmeniui Vilniaus mieste sudaro 78 eurus. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai praneša, kad socialinio daugiabučio statybai skirta 6 mln. 47 tūkst.
G. Palucko teigimu, ministerijos išaiškinimas, kad socialinio būsto nuomininkus galima pervesti į savivaldybės būstus, ne visai tikslus, nes įstatyme parašyta, kad tai padaryti galima tik tuo atveju, jeigu nėra socialinio būsto eilės. Ministerija nėra pateikusi šitos nuostatos išaiškinimo. Be to, pasak mero pavaduotojo, neadekvatūs ir Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatyti pajamų ir turto dydžiai. Juk minimalus atlyginimas pastaruoju metu kilo kelis kartus, o šie dydžiai nesikeitė.
Šiuo metu norint patekti į eilę socialiniam būstui gauti, vieno asmens grynosios pajamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Neringoje, Palangoje ir aplink šiuos miestus turi sudaryti ne daugiau kaip 38 VRP per metus (tai yra 323 Eur per mėnesį). Jei šeimoje yra 2 arba 3 asmenys, jų pajamos turi būti ne didesnės kaip 76 VRP per metus (215 Eur asmeniui per mėnesį, kai šeimoje gyvena 3 žmonės, ir 323 Eur, kai kartu gyvena 2 asmenys). Kai šeimoje yra 4 arba daugiau asmenų, vienam žmogui tenkanti suma turi būti ne didesnė nei 187 Eur.
„Mes susirinkę priėmėme politinį sprendimą, kad bet kokius su iškeldinimu susijusius veiksmus atidedame iki vasario mėnesio, o per tą laiką analizuosime kiekvieną atvejį atskirai“, - sako G. Paluckas. Jo teigimu, kai kurios situacijos buvo iš karto išspręstos, kitos savaime išsispręs iki vasario mėnesio, kai socialinių būstų gyventojai po naujų metų deklaruos 2016 metų pajamas. G. Paluckas patikino, kad žmonės tikrai nebus išmesti į gatvę, bus ieškoma įstatymo interpretavimo variantų.
Gera naujiena ta, kad iki sausio 1 d. turėtų būti baigta statyti 80 naujų butų, o per kitus 1,5 metų iš ES lėšų bus pastatyta arba nupirkta dar beveik 240. Be to, savivaldybė ministerijai yra pateikusi siūlymą pakeisti teisės aktus ir leisti savivaldybėms užsiimti subnuoma - t. y. socialinius būstus administruojanti įmonė ilgam (10 ar 12 metų) išsinuomotų butus ir juos pernuomotų mažesne kaina.
| Savivaldybė | Kompensacijomis pasinaudojusios šeimos | Asmenų skaičius |
|---|---|---|
| Vilnius | 118 | |
| Kaunas | 27 | |
| Raseiniai | 15 | |
| Anykščiai | 13 | |
| Panevėžys | 13 | |
| Klaipėda | 11 | |
| Iš viso 60 savivaldybių | 99 | 276 |