Apsaugos Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje Koncepcija

Šiame straipsnyje nagrinėjama apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje civilinės teisės priemonėmis. Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje, taikant civilinės teisės priemones, yra darbo objektas.

Smurto artimoje aplinkoje apsaugai, taikant civilinės teisės priemones, ypatingas dėmesys neskiriamas ir nėra aktualios teismų praktikos analizės nagrinėjamu aspektu, todėl darbo aktualumas yra akivaizdus. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti civilinės teisės priemonių taikymo efektyvumą smurto artimoje aplinkoje atvejais.

Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslą, buvo iškelti šie uždaviniai:

• Apžvelgti smurto artimoje aplinkoje koncepciją ir specifiką.
• Palyginti tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų reglamentavimą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje, pabrėžiant jų probleminius aspektus.
• Išanalizuoti civilinės teisės priemonių taikymo efektyvumą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje srityje.
• Įvertinti smurto artimoje aplinkoje orderį ir jo veikimo mechanizmą.

Smurto artimoje aplinkoje koncepcija ir specifika

Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvardijamas skirtingai: smurtu artimoje aplinkoje, smurtu šeimoje, ar genderizuotu smurtu prieš moteris, priklausomai nuo tyrėjų teorinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos.

E. Stark tipologija apibrėžia skirtingų problemos įvardinimų galiojimo ribas ir aptaria kiekvienam jo išskiriamam smurto artimoje aplinkoje tipui įveikti tinkamas priemones.

Taip pat skaitykite: Projektų galimybės ministerijoje

Feministinis požiūris

Nuo tada kai pasirodė pirmieji įstatymai, nukreipti prieš smurtą šeimoje, dominavo feministinis požiūris į problemą, pagal kurį smurtas artimoje aplinkoje buvo suvokiamas kaip didžiąja dalimi vyrų atliekamas smurtas prieš moteris ir vaikus. Tai lėmė Išnaudotų Moterų Judėjimo (Battered women’s movement) pasiekimai iškeliant smurto artimoje aplinkoje problemą į visuomenės akiratį ir numatant bendruomeninius ir valstybinius resursus aukoms, kurios didžiąja dalimi atvejų buvo moterys, apsaugoti. Moterų smurtas šios krypties tyrėjų buvo vertinamas kaip atsakas į pirmiau įvykusį vyro smurtą.

Remiantis šiuo požiūriu buvo sukurtos pirmosios programos smurtaujantiems vyrams, kaip bendruomeninis atsakas į jų elgesį, į kurias nuo pat pradžių nebuvo dedama daug vilčių, kaip į ilgalaikį aukų saugumo garantą. Jos buvo paremtos siekiu keisti vyrų sąmoningumą jų kontrolės moterų atžvilgiu ir siųsti žinutę visuomenei, kad smurtas prieš moteris yra nusikaltimas, kylantis iš vyrų viršenybės, įsišaknijusios seksistinėse nuostatose, už kurį atsakingi tik patys vyrai. Šių programų pagrindu buvo sukurti daugelio dabartinių smurtautojų intervencijos programų standartai.

Smurtas šeimoje

Feministinei tyrėjų krypčiai oponavo įtakinga tyrėjų mokykla (M. Straus, 1980), apibrėžianti smurto artimoj aplinkoje problemą kaip smurtą šeimoje. Jų požiūriu, kurį grindė atskirų smurtinių veiksmų, kaip pvz. „antausio“ ar „stumtelėjimo“, kiekybiniai tyrimai, smurtas šeimoje yra lyties požiūriu simetriškas, abipusiškas (kiekviena iš smurtaujančių šalių gauna tiek, kiek ir pati smurtauja) ar net kad moterys smurtauja daugiau ir yra dažniau nei vyrai linkę naudoti sunkų smurtą prieš partnerį. Tokį supratimą palaikė ir nacionalinių apklausų apie smurtą artimoje aplinkoje duomenys, atskleidę kad didelė dalis moterų naudoja jėgą santykiuose, įskaitant ir tuos jėgos naudojimo tipus, kurie laikomi sunkiais ir smurtiniais.

Feministinės krypties atstovai (R. P. Dobash, R. E. Dobash, 1992) savo ruožtu kritikavo smurto šeimoje tyrimus dėl koncentravimosi į atskirus smurtinius veiksmus ir teigė, kad nors kiekybiškai smurtinių aktų padaromų vyrų ir moterų yra ir apylygiai, tarp jų yra kokybinis skirtumas kalbant apie jų pobūdį, motyvus ir pasekmių sunkumą. Buvo teigiama, kad nacionalinės apklausos apie smurtą šeimoje smarkiai pervertina moterų daromus smurtinius veiksmus, kurių nei jos pačios, nei jų partneriai nelaiko smurtiniais.

Situacinis smurtas ir artimojo terorizmas

Sociologas M. Jhonson (1995) išsprendė šį prieštaravimą tarp minėtų dviejų konfrontuojančių tyrėjų krypčių atskleisdamas, jog smurto šeimoje krypties tyrėjai, kurių požiūrį rėmė nacionalinės apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje, yra teisūs dėl simetrijos lyties požiūriu smurtaujant šeimoje, kai tai yra situacinis smurtas (situational violence), kuris pasireiškia, kai smurtas šeimoje naudojamas atsakant į situacijos atžvilgiu specifinius stresorius, išreiškiant nuoskaudas ar kitus jausmus, siekiant išspręsti ginčus. O kriminalinė ir pagalbos aukoms centrų statistika, kuri rėmė feministinį požiūrį, apima visai kito pobūdžio smurtą, kurį M. Jhonson įvardino kaip „artimojo terorizmą“ („intimate terrorism“). Tai smurtinio elgesio būdas, apimantis mentalinio kankinimo taktikų įvairovę, skirtų kontroliuoti, izoliuoti, paveikti auką bauginimais kaip ir fiziniais sužalojamais.

Taip pat skaitykite: Ministerijos veiklos sritys

M. Jhonson įžvalgas išplėtojo ir papildė britų tyrėjas E. Stark knygoje Coercive control (2007) , pateikdamas siūlymus kaip naudojantis jo nauja smurto koncepcija pagerinti intervencijos smurto artimoje aplinkoje efektyvumą.

E. Stark vietoj M. Jhonson vartotos „artimojo terorizmo“ sąvokos pasiūlė „pavergiančios kontrolės“ (coercive control) terminą, nes jo manymu, taip daug tiksliau užčiuopiamos taktikos naudojamos tokio tipo išnaudojime, kurios nebūtinai vyksta artimoje aplinkoje (nors teisiškai įforminamos ir suprantamos kaip tokios), apibūdina greičiau aukos ir smurtautojo artimumo prielaidą nei tikrą artimumą, ir mažai ką turi bendro su taktikomis paprastai naudojamomis teroristo.

Be to, kaip pastebėjo E. Stark, M. Jhonson tipologija išlaiko tam tikrus dominuojančio biheviorizmo aspektus. Joje smurtas, naudojamas artimojo terorizmo atveju paprastai yra sunkesnis nei tuo atveju, kurį jis įvardina kaip situacinį smurtą. Negana to, jo sukurta situacinio smurto kategorija sujungia dviejų smurto tipų dinamikas, kurios labai skiriasi savo reikšmingumu, būtent įprastas šeimynines kovas (ordinary fights), kurias daugelis porų vertina kaip priimtiną būdą įveikti nesutarimams, ir smurtinius išpuolius, kuriuose smurtas naudojamas sužaloti, išgąsdinti ar pažeminti partnerį, bet neapima kontroliavimo taktikų.

Jėgos, naudojamos smurtinėse kovose, išpuoliuose ar artimojo terorizme mechaninės charakteristikos paprastai yra identiškos. Priešingai negu šeimyninėse kovose tarp sąlyginai lygių partnerių, M. Jhonson tipologijoje apibūdinamose kaip „situacinis smurtas“, kuriose smurtas naudojamas konfliktams spręsti, tie, kurie imasi partnerio smurtinio užpuolimo ar pavergiančios kontrolės siekia užgniaužti konfliktą ar neleisti jam iškilti į paviršių, ar nubausti partnerį už tam tikrą vien tik paties smurtautojo suvokiamą skriaudą ar aukos nepaklusnumą, beveik visuomet iškeldami savo asmens viršenybę.

Abipusiškumo trūkumas apibūdina tiek smurtinę ataką, tiek pavergiančią kontrolę. Skirtumą apibrėžia tai, kad esant atakai, dominavimas pasiekiamas grynai jėga, verčiant partnerį apskaičiuoti patiriamą fizinį skausmą ir kančią ir įvertinti iš naujo praeities ar ateities elgesį, įskaitant pasipriešinimo galimybę.

Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas

Lyčių nelygybė

Lyčių nelygybė atlieka tam tikrą vaidmenį visuose trijuose minėtuose smurto kontekstuose. Bet nors lyčių nelygybės įsteigimas ar atkūrimas gali būti tikslas kovose ar užpuolimuose, kontrolės primetimas išnaudojimo (abuse) atveju jau iš anksto suponuoja nelygų teisių ir resursų pasiskirstymą, jeigu išnaudotojas ir nukreipia smurtą tam, kad primestų dalykus, esmingai susijusius su lyčių nelygybe, pavyzdžiui versdamas auką elgtis pagal lyčių stereotipus. Lyčių galios asimetrija suteikia vyrams (moterims tik labai retais atvejais) socialinius svertus naudoti pavergiančiai kontrolei, siekiant užspeisti (entrap) ir subordinuoti moteris.

Kovų atskyrimas nuo užpuolimų yra sąlyginai paprastas. Daugeliui žmonių užpuolimai yra kitokie, nes jų aukos jaučiasi užpultos, ir todėl, kad jų būdai, pasekmės ar dažnumas yra tokie neproporcingi padarytoms skriaudoms, kad pažeidžia ribas, kurias bendruomenė laiko priimtinu būdu išsiaiškinti nesutarimus. Beveik nė vienas vyras ir tik maža dalis moterų, kurios apklausose apie smurtą artimoje aplinkoje pažymi, kad joms buvo suduota, ieško ar reikalauja išorinio įsikišimo. Tai leidžia manyti, kad didelė dalis užpuolimų įvyksta šeimyninių kovų kontekste, šią galimybę patvirtina ir atvejų mastas, kai poros praneša apie abipusį smurtą.

Užpuolimų atskyrimas nuo pavergiančios kontrolės yra sunkesnis, iš dalies dėl to, kad yra mažai tyrimų, kuriuose būtų įvertinta kokiu mastu kontroliavimo taktikos yra naudojamos išnaudotojiškuose santykiuose.

Daugelį įprastinio smurto apibrėžimo, kaip smurto artimoje aplinkoje, keliamų nesusipratimų galima įveikti atskiriant kovas nuo išnaudojimo ir padalinant likusius atvejus į partnerio užpuolimus ir pavergiančią kontrolę. Dėl kontrolės vaidmens užspeitime, moterys turi menkesnes galimybes pasipriešinti išnaudojimui ar išvengti fizinio išnaudojimo, o tai savo ruožtu padidina pažeidžiamumą smurtui, įskaitant ir mirtinai pavojingą smurtą.

Kalbant apie smurtines atakas, tiek moterys, tiek vyrai užpuola partnerį panašiais būdais ir dėl panašių motyvų. Bet nėra tokios bylos per visą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymų istoriją JAV, kad pavergiančios kontrolės naudotoja būtų moteris (E. Stark, p.6). Lyčių asimetrija pavergiančioje kontrolėje atspindi asimetrišką lyčių nelygybės prigimtį, ne faktą, kad moterys yra mažiau agresyvios, kontroliuojančios ar dominuojančios negu vyrai.

Visos atakos prieš moteris nuo ju vyru partnerių turi seksualinį komponentą - paprastai sužalojamos kūno dalys, siejamos su moters seksualumu. Bet pavergianti kontrolė yra ir apie kultūrinę lytį.

Pavergiančią kontrolę E. Stark laiko išnaudojimo ar smurtavimo forma, tačiau pastarasis variantas implikuoja, kad smurtautojas piktnaudžiavo valdžia, kuri įprastai laikoma priimtina, kokia vyro valdžia moteriai žmogaus teisių požiūriu nėra. Be to, šio elgesio modelio vertinimas tik kaip smurtavimo formos klaidinančiai nurodo, kad kontrolė yra tik apie fizinį smurtą. Pavergiančios kontrolės atveju vyrai naudoja izoliavimo, įbauginimo, bendravimo su draugais apribojimo, savininkiškumo, moters seksualumo suvaržymų, vertimo atsiskaityti už tai, kaip ji leidžia laiką ir kitas partnerio kontrolės taktikas - dauguma iš jų apskritai nenaudoja tiesioginio fizinio smurto.

Moterų užspeitimą asmeniniame gyvenime yra sunku įžvelgti, nes daugelis teisių, kurias jis pažeidžia yra labai įprastos - tiek priimamos kaip savaime suprantamos ir kasdieniškos suaugusiojo gyvenime ir tiek įsitvirtinusios moterų elgesio būduose, kurie nulemti normatyvinio priskyrimo moterims pagal lytį - kad jų peržengimas lieka nepastebėtas. Smurtą lengvą suprasti. Bet apribojimai, kurie įeina į pavergiančią kontrolę ir kurių tikimybė didžiajai daliai vyrų yra artima nuliui, dėl esamų kultūrinių nuostatų nėra akivaizdūs ir iš šalies į aukos situaciją žiūrint labiau įsivaizduojami karo belaisvių stovyklos, kalėjimo ar psichiatrinės ligoninės sąlygomis nei kasdienybėje.

Tai paliudija ir faktas, jog intervencijos lėmė didelį fatališko moterų smurto sumažėjimą, nes moterų prieglaudos, areštai ir teismų įsakymai davė ekstrinę priemonę gynybiniam smurtui ir sumažino jų baimes dėl didelės žalos. Didžioji dalis sumažėjimo buvo kalbant apie smarkų smurtą, nes pagal žalos paskaičiavimus vykdoma intervencija, stipriai žalojančios atakų aukos sulaukia daugiausia apsaugos. Moterys paprastai nužudo partnerius po ilgai kentėto išnaudojimo ir tada, kai bijo dėl savo ir vaikų gerovės, o vyrų įvykdytos partnerių žmogžudystės dažniausiai įvyksta dėl vadinamosios „atsiskyrimo atakos“ (separation assault) (cit. pg. E. Stark, p. 57).

Pavergianti kontrolė apima piktavališką elgesio modelį, kuris subordinuoja moteris svetimai valiai pažeidžiant jos teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą (smurtas artimoje aplinkoje), orumą ir autonomiją (įbauginimas), socialinius ryšius (izoliacija) ir uzurpuojant ar paneigiant moters priėjimą prie resursų, reikalingų asmeniškumui ir pilietiškumui (kontrolė). Dalis teisių, kurias smurtautojai atkerta nuo moterų jau yra saugomos viešojoje sferoje, tokios kaip teisė į fizinį vientisumą ir teisė į nuosavybę. Šių atvejų atžvilgiu įstatymai yra taisomi, kad išplėstų šią apsaugą į asmeninį gyvenimą.

Bet didžioji dalis žalos, įeinančios į pavergiančią kontrolę yra su kultūrinės lyties formuojamais apribojimais susiję suaugusiojo autonomijos pažeidimai, kurie neturi jokio aititikmens viešajame gyvenime ir yra dabar teisinei sistemai nematomi.

Moters subjektiškumas yra istoriškai specifiškas, susijęs su specifiniu moterų pažeidžiamumu dėl lyčių nelygybės - išankstinio įpareigojimo namų ūkio, globos ir seksualinių paslaugų vyrui darbams, ir motyvuoja bei apriboja tai, kaip vykdomas išnaudojimas prieš ją. Vyrų dominavimas pavergiančioje kontrolėje yra apie tai, kas moterys yra jiems ir ką jos privalo , o ne vien kas vyrai yra ir ko jie nori. Įpareigojimas darbų namuose atlikimui ir lyčių stereotipai apibrėžia moters antrarūšį statusą seksistinėje kultūroje, kuriuo persiima smurtautojai ir dėl kurios buvimo jie sulaukia pateisinimo iš visuomenė ir masinės medijos.

Moters patiriamo smurto artimoje aplinkoje specifiškumo įvardinimas nereiškia, kad kitas smurtas artimoje aplinkoje, kaip antai smurtas prieš vyresnio amžiaus žmones, vaikus ar neįgaliuosius yra mažiau svarbus. Tačiau neįvardinus struktūrinės lyčių nelygybės aplinkos, kuri formuoja kaip smurtas prieš moteris yra vykdomas sumažėja tiek efektyvios intervencijos galimybė, tiek prarandama paralelė su moterų priespauda kitose kultūrose ir fundamentalistiniuose sąjūdžiuose, kurie reakcingai reaguoja į moters laisvės ir autonomijos didėjimą.

Teisinės priemonės ir pagalba

Seksualinis smurtas - kompleksinis reiškinys, galintis pasireikšti įvairiomis formomis, tvirtai įsišaknijęs ir stigmatizuotas. Dėl šios priežasties dažnai neatpažįstamas ar ignoruojamas.

Smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris išlieka plačiai paplitusi kompleksinė žmogaus teisių ir lyčių lygybės problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pernai užregistruota 1,2 proc. daugiau nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Net 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų yra moterys, kas 10-as nukentėjęs - vaikas iki 18 m. amžiaus. Trečdaliu padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai, kurie numato svarbius įrankius kovoje su smurtu artimoje aplinkoje. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis bus nedelsiant skiriamas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti. Smurto pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui bus įpareigojamas išsikelti ir nebendrauti su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė.

Specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo akreditavimo mechanizmas - aiškiai apibrėžiamos specializuotos kompleksinės pagalbos, kuri teikiama smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ir smurtą patyrusiems asmenims, teikimo sąlygos, finansavimas ir kt.

Veiks tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmas. Jau šiemet pradės veikti Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba, o kiekvienoje savivaldybėje - Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija.

Šiemet planuojama finansuoti projektą, kuris stiprins kovą su seksualiniu smurtu, sukurs pagalbos nukentėjus nuo seksualinio smurto ar patiriant šio smurto pavojų teikimo algoritmą ir metodiką. Be to, planuojamas metodinis palaikymas specialistams, dirbantiems šioje srityje, jų kompetencijų ugdymas.

Lyčių lygybės srityje konkurso būdu yra finansuojami Nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti Moterų ir vyrų lygias galimybes skatinančioms priemonėms įgyvendinti ir Nevyriausybinių organizacijų projektai, skirti konsultacinėms paslaugoms, teikiamoms telefonu (nuotoliniu būdu) vyrams, išgyvenantiems emocines ir psichologines krizes, stiprinti. Pavyzdžiui, šiuo metu vykdomas Nevyriausybinių organizacijų projektų, skirtų smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir smurtiniam elgesiui keisti 2023 m., finansavimas.

Institucijų Veikla ir Statistika

Per mėnesį nuo LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo 2011 m. gruodžio mėn. policija gavo 3483 pareiškimus dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir pradėjo 1149 ikiteisminius tyrimus. Dauguma smurto artimoje aplinkoje aukų buvo moterys (936), tarp aukų taip pat buvo vyrų (94) ir vaikų (113). Teismas nagrinėja bylas ir priima sprendimus vidutiniškai per 13 dienų.

Įstatyme numatyta, kas policijos pareigūnai turi nukreipti smurtą artimoje aplinkoje patyrusias aukas į specializuotos pagalbos centrus (SPC). Tai reiškia, kad policijos pareigūnai po įsikišimo į smurto artimoje aplinkoje įvykį privalo informuoti auką apie galimybę gauti specializuotą pagalbą SPC ir, nepaisant aukos informavimo, privalo patys informuoti SPC apie įvykį. Praktikoje į šią procedūrą įeina raštiškas aukos sutikimas su visais jos duomenimis kreipimuisi į SPC.

Nauja įstatymo pataisa, priimta 2012 m. lapkričio mėn.

Statistika

Žemiau pateikta lentelė apibendrina kai kuriuos pagrindinius statistinius duomenis apie smurtą artimoje aplinkoje:

Rodiklis	Duomenys
Dauguma aukų	Moterys (8 iš 10 atvejų)
Nukentėję vaikai	Kas 10-as nukentėjęs
Seksualinės prievartos nusikaltimai	Padidėjo trečdaliu

tags: #apsaugos #nuo #smurto #koncepsijos #patvirtinimas