Bendravimas - neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Žmogus turi įgimtą poreikį palaikyti socialinius ryšius su kitais ir nesijaučia gerai, kai santykiai su svarbiais žmonėmis nesiklosto. Ilgalaikė psichologinio darbo patirtis rodo, kad žmonių gyvenimo istorijose dažnai išryškėja bendravimo su aplinkiniais žmonėmis tema. Sunkumai, iškylantys bendraujant ir juos lydintys sudėtingi išgyvenimai, tampa nelengvu išbandymu subtiliam ir giliai jaučiančiam žmogaus vidiniam pasauliui.
Nesusiklostančio bendravimo situacijos gali iš žmogaus pareikalauti daug energijos, paveikti asmenybės vidinę harmoniją arba paskatinti atsiriboti nuo jam svarbių socialinių ryšių. Į bendravimą pažvelgsime socialinio kapitalo teorijos požiūriu, kurio idėjos leidžia, viena vertus, giliau suprasti bendravimo poveikio žmogaus psichologiniam pasauliui mechanizmus, kita vertus, pristatyti žmonių bendravimo ir tarpusavio ryšių reiškinį platesnėje, t. y. socialinės aplinkos, perspektyvoje ir parodyti, kad kiekvienas žmogus yra svarbus socialinio bendravimo, leidžiančio generuoti nematerialius, žmonių sveikatai ir gerovei svarbius resursus, dalyvis.
Šio straipsnio tikslas - pakviesti kuo daugiau žmonių tapti sąmoningais kokybiško socialinio bendravimo dalyviais ir socialinio kapitalo kūrėjais, savo bendravimu kuriančiais teigiamą poveikį savo, kitų žmonių ir visos visuomenės psichologinei sveikatai ir gerovei.
Jau keletą dešimtmečių įvairių šalių mokslininkai kalba apie socialinio kapitalo reikšmę ir naudą. Tačiau iki šiol trūksta aiškumo, ką daryti, kad tai veiktų. Receptų, tinkančių visiems nėra, tačiau aiškesnis socialinio kapitalo svarbos suvokimas ir siekis jį didinti jau pozityviai veikia visuomenės gyvenimo kokybę.
Social Capital Theory
Socialinio kapitalo apibrėžimas ir teorijos
Socialinis kapitalas - sąvoka, plačiai ir įvairiai vartojama šiandienos socialiniuose moksluose. Į mokslo terminiją ją įtraukė prancūzų filosofas ir sociologas Pierre'as Bourdieu, o ypač išpopuliarino amerikiečių politologas Robertas Putnamas. Šių mokslininkų taikomi analizės vienetai, keliami klausimai ir daromos išvados yra tiesiog radikaliai skirtingos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Ir nors iš jų studijų išplaukiančios rekomendacijos nėra tarp savęs nesuderinamos, - jos papildo ir sustiprina viena kitą, - vis dėlto jos apima skirtingus prioritetus, priskiria nevienodą svarbą įvairiems socialinio gyvenimo reiškiniams. Tekste pristatomos abi teorijos ir jų pagrindu interpretuojami tyrimo “Kauno socialinis kapitalas” duomenys (2003).
Mokslinėje literatūroje socialinio kapitalo veikimo mechanizmas dažnai suprantamas kaip dėl socialiniame tinkle dalyvaujančių asmenų tarpusavio ryšių ir bendros veiklos susiformuojantis šalutinis produktas, t. y. pasireiškiančios naujos galimybės ir vertingi resursai.
Tarpusavio ryšiai ir bendravimas
Žmonių tarpusavio ryšius įprastai stiprina bendri interesai, pomėgiai, siekiai, motyvai, tikslai. Žmonių tarpusavio ryšiai ir bendravimas grupėse leidžia sėkmingiau realizuoti bendras veiklas, pavyzdžiui, kultūrines, edukacines, poilsines.
Sąvokos - tarpusavio ryšių palaikymas ir bendravimas socialiniuose tinkluose nėra tapačios. Socialinėje aplinkoje nusistovėjusios normos, kaip elgesio taisyklės, modeliuoja žmonių bendravimą, pavyzdžiui, veikia bendravimo formų pasirinkimą (susitinkama tiesiogiai, skambinama telefonu, parašoma elektroninė žinutė ir kt.).
Normos ir vertybės, grįstos pasitikėjimu ir abipusiškumu, padeda formuoti žmonių tarpusavio ryšius ir kurti bendravimo aplinką socialiniuose tinkluose.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pasitikėjimo vertybė yra svarbi tarpusavio ryšių kokybei ir reiškiasi kaip tikėjimas, jog kitų dalyvavimas tarpusavio ryšiuose ir bendroje veikloje bus tvarus ir geranoriškas. Pasitikėjimo jausmui formuotis svarbu, kad socialinio bendravimo aplinka užtikrintų saugumą, taip pat svarbu, kad pats žmogus suvoktų, jog jo ir kitų sąveikos yra nuoširdžios, sąžiningos, patikimos.
Abipusiškumo principas susijęs su tikėjimu, kad žmonės, su kuriais palaikomi tarpusavio ryšiai, savo elgesyje laikysis grįžtamumo principo, t. y. vertins kitų žmonių pasitikėjimą ir gera darantį elgesį bei patys atitinkamai reaguos.
Mokslininkai teigia, kad bendravimas socialinėje aplinkoje veikia žmogaus gyvenimo gerovę dėl ryšių su kitais socialinio bendravimo partneriais kokybės. Kai bendravimas yra toks, kai žmogus jaučiasi priklausantis socialinei aplinkai, priimamas ir jai reikalingas, jis išgyvena pozityvius jausmus, signalizuojančius apie gerą tarpusavio ryšių kokybę.
Priklausymo priimančiai ir vertinančiai socialinei aplinkai pojūtis yra susijęs su žmogaus didesniu polinkiu suprasti ir perimti tos aplinkos vertybes, lūkesčius bei pasireiškia siekimu būti tai aplinkai naudingas. Rinkdamasis socialinei aplinkai prasmingas veiklas, žmogus sustiprina tikėjimą, kad gali paveikti ir kontroliuoti aplinką. Todėl didėja žmogus įsipareigojimas aplinkai bei pasitikėjimas savo jėgomis bei galimybėmis.
Socialinį priėmimą ir palaikymą jaučiantis žmogus gali būti linkęs aktyviau naudotis socialinio kapitalo resursais, stiprinančiais jo psichinį atsparumą, t. y. gebėjimą sėkmingiau įveikti sudėtingas situacijas. Dėl palaikančių tarpusavio ryšių socialiniuose tinkluose, žmogui ne tik susidaro galimybė gauti didesnį socialinį palaikymą, bet ir stiprėja jo paties pasitikėjimas, atvirumas aplinkai ir siekimas pasinaudoti psichologiniais resursais, priimti emocinę paramą.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialiniai tinklai ir asmeniniai ryšiai gali būti pasitelkti realizuojant ir destruktyvius tikslus. Socialinių tinklų sutelkimas ir naudojimas nusikalstamiems, savanaudiškiems tikslams gali daryti įvairaus pobūdžio neigiamą poveikį žmonėms ar žmonių grupėms, pvz., sukelti nesaugumo, nerimo ar atstūmimo jausmą, apriboti asmeninę laisvę, daryti spaudimą ir įpiršti nepageidaujamus įsipareigojimus ar netinkamas elgesio normas.
Destruktyvus socialinio kapitalo poveikis gali pasireikšti neigiamais padariniais žmonių ar žmonių grupių gyvenimuose, pavyzdžiui, pastūmėti į nusikalstamą veiklą, sukelti visuomenės grupių nesutarimus, formuoti įvairias priklausomybes ir kt. Tarpasmeninių ryšių ir socialinių tinklų poveikio kokybę lemia tai, kaip šie socialiniai reiškiniai yra panaudojami.
Socialinis kapitalas ir visuomenės gerovė
Įdomesnis klausimas, ką vadiname kapitalu. Tai ne tik pinigai. Modernių šalių politikai vis dažniau pabrėžia ir socialinį kapitalą. Šios srities tyrėjai teigia, kad skirtingų šalių visuomenės turi skirtingą bendradarbiavimo patirtį. Lietuva savo socialiu kapitalu skiriasi nuo kitų pokomunistinių šalių ir, žinoma, nuo palyginti netoli gyvenančių skandinavų.
Todėl pravartu išsiaiškinti, ar lietuviai yra socialiai aktyvūs, ar bendradarbiauja vieni su kitais siekdami tiek asmeninės, tiek bendros gerovės, kitaip sakant - kiek yra sukaupę socialinio kapitalo.
Kaip rodo apklausos, apie 85 proc. Lietuvos žmonių nedalyvauja jokiose nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Nėra aišku, kodėl, bet priežasčių gali būti įvairių - nuo laiko trūkumo iki pilietinio abejingumo. Verta paminėti ir mūsų tautiečių laisvalaikio leidimo savitumą. Kur kas daugiau apklaustų lietuvių, palyginti su Vakarų Europos šalių gyventojais, su šeima ir giminėmis praleidžia daugiau savo laisvalaikio nei su draugais ir pažįstamais. Taigi Lietuvoje žmonės nėra linkę artimai bendrauti ir plėsti pažįstamų bei draugų ratą.
Nelabai tautiečiai domisi ne tik visuomenės reikalais, bet ir politika. Tik 17 proc. apie politiką kalba beveik kasdien, 32 proc. - keletą kartų per savaitę, 28 proc. - kelis kartus per mėnesį, 9 proc. - keletą kartų per metus, 14 proc. - niekada arba beveik niekada. Vadinasi, kalbėtis apie politiką lietuviai nelinkę.
Šių faktų sąsajos su visuomenės turtingumu, ko gero, menkai žinomos. O turtingesnio gyvenimo ir intensyvesnio bendravimo ryšys patvirtintas ne vieno tyrimo. Pakaks pasiaiškinti pensininkų dalyvavimo kokioje nors bendruomenėje, organizacijoje ir jų anūkų atlyginimų sąryšį. Regis, ką bendra gali turėti šie dalykai?
Vokietijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad bendras su vyresniaisiais įvairių klubų, būrelių, pamaldų lankymas yra nuolatinio bendravimo šaltinis, stiprinantis pasitikėjimą. Tai skatina geriau mokytis (negi paauglys norės, kad tėvų ar senelių pažįstami jį kritikuotų?) Geresni mokymosi mokykloje rezultatai suteikia galimybę įgyti aukštesnį išsilavinimą, o išsilavinusių asmenų atlyginimas yra didesnis.
Palyginti su turtingesnėmis šalimis, socialinio kapitalo padėtis Lietuvoje beveik netyrinėta. Vis dėlto ir taip aišku, kad mažas socialinio kapitalo lygis Lietuvoje menkina visuomeninį veikimą. Galima prielaida, kad tai yra sovietinio laikotarpio palikimas, kuris lėmė stiprius asmeninės draugystės ryšius ir menką tarpasmeninį pasitikėjimą.
Siekiant pagerinti situaciją, reikėtų aktyviau dalyvauti didesniuose ar mažesniuose bendruomenės projektuose, kurie žingsnis po žingsnio spręstų vietos problemas. Tai yra patikimiausias būdas kurti bendrą gerovę.
Aktyvus ir atsakingas vietos valdžios (savivaldos) vaidmuo yra vienas iš svertų, kurie gali paspartinti ir pagerinti pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) raidą. Sociologinis tyrimas rodo, kad socialinis kapitalas konstruktyviai turėtų būti suvokiamas kaip priklausomas kintamasis dydis, kurį gali teigiamai veikti “geras valdymas”.
Taigi Lietuvoje žmonės nėra linkę artimai bendrauti ir plėsti pažįstamų bei draugų ratą. Nelabai tautiečiai domisi ne tik visuomenės reikalais, bet ir politika.
Socialinio kapitalo palyginimas tarp šalių
P.S. Tyrimo, atlikto Šveicarijoje ir Rusijoje, rezultatai. Socialinio kapitalo gausinimo problemoms skirtas straipsnis paskelbtas internetiniame tinklalapyje ir išsiųstas 100 jo skaitytojų, prašant parašyti komentarą.
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja tyrimo rezultatus, lyginant Šveicarijos ir Rusijos skaitytojų reakcijas į prašymą pakomentuoti straipsnį apie socialinį kapitalą:
| Šalis | Atsiliepė | Pozityvūs komentarai | Neutralūs komentarai | Kritika autoriui | Kiti komentarai |
|---|---|---|---|---|---|
| Šveicarija | 38 | 30 | 2 | 6 | - |
| Rusija | 22 | 2 | - | 18 | 2 (apie asmenines problemas) |
Iš 100 šveicarų į prašymą atsiliepė 38. 30 komentarų buvo pozityvūs, 2 - neutralūs, 6 parašiusieji sukritikavo autorių ir tekstą. Rusijoje į prašymą atsiliepė 22 žmones. 18 iškeikė autorių, tekstą ir juos trukdančius komentarų prašinėtojus. 2 paskelbė tekstus apie savo problemas. 2 pritarė minčiai, kad socialinį kapitalą dera gausinti. Skaičiai ragina pamąstyti, ar norime elgtis ir gyventi kaip šveicarai.
tags: #socialinis #kapitalas #apibrezimas