Reabilitacija Po Kulno Lūžio: Pratimai Ir Gydymo Būdai

Mūsų kaulai turi savybę atsinaujinti - nuolat vyksta seno kaulo rezorbcija, t. y. irimas, ir naujo kaulo formavimasis. Todėl sveikas kaulas lūžta labai retai. Kaulų tvirtumui įtakos turi amžius.

Jauname amžiuje naujo kaulo formavimasis spartumu gerokai lenkia senų kaulų irimą, todėl jaunystėje kaulai daugiau auga, tvirtėja, nes ląstelių, kurios formuoja naują kaulą, yra gerokai daugiau negu tų, kurios kaulą ardo. Kai pastarųjų ląstelių aktyvumas pralenkia kaulą formuojančių ląstelių aktyvumą, kaulai tampa silpnesni, trapūs ir išauga rizika lūžti.

Lūžusio kaulo gijimo laiką įvardyti sunku, nes jis priklauso nuo tokių aspektų kaip paciento amžius bei lūžio vieta, taip pat kiek pažeisti aplinkiniai audiniai. Vaikų lūžiai sugyja greičiausiai - dažniausiai tam prireikia nuo 4 iki 6 savaičių. Paauglių kaulų lūžiai irgi sugyja palyginti greitai - per 6-8 savaites.

Kaulas yra specialus jungiamasis audinys, kuris nuolat atsinaujina: senas kaulas ardomas (vyksta kaulo rezorbcija), o jo vietoje statomas naujas kaulas (kaulo formavimasis). Sveikas kaulas yra stiprus ir paprastai nelūžta. Vaikystėje ir jaunystėje kaulo formavimasis vyksta greičiau nei irimas, todėl kaulas auga, tvirtėja, tankėja. Stipriausi kaulai yra 30-35 metų žmonių. Vėliau kaulų irimo greitis ima viršyti kaulo formavimosi greitį. Kaulų masė pradeda mažėti, kaulai tampa trapesni.

Pagrindiniai Aspektai Gydantis Po Kaulo Lūžio

Pateikiame kelis aspektus, kurie reikšmingi gydantis po kaulo lūžio, o taip pat ir norint sustiprinti sveikus kaulus:

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

• Svarbu saugoti lūžio vietą. Jei lūžusi koja, neminkite visu svoriu tos kojos, naudokite ramentus ar specialią lazdą.
• Nešioti kokybišką ortopedinį įtvarą. Koks įtvaras reikalingas, priklauso nuo to, kurioje vietoje lūžo kaulas. Pavyzdžiui, lūžus alkūnei bus reikalingas alkūnės įtvaras, patyrus vidinio arba išorinio kulkšnelio lūžį bus reikalingas čiurnos įtvaras gyjant lūžusiam žastikauliui reikės nešioti rankos laikiklį, raktikaulio įtvaras bus reikalingas, jei lūžo raktikaulis ir t.t.
• Atlikinėti specialius pratimus, kuriuos rekomenduos gydytojas, atsižvelgdamas į traumos pobūdį, gijimo ypatumus. Jei jau patyrėte lūžį, jums būtini specialūs mobilumą, sąnarių paslankumą, didinantys pratimai, taip pat raumenų stiprinimo pratimai, naudojant pasipriešinimą, tempimo pratimai. Juos kiekvienam individualiai turėtų parinkti jūsų reabilitologas.
• Subalansuota mityba. Svarbu subalansuoti mitybą taip, kad pakankamai su maistu gautumėte vitaminų, mineralų, baltymų beiskaidulų. Ypač svarbus, kaip jau minėta, kalcis ir vitaminas D, tad rekomenduojama vartoti daugiau sūrio, jogurto, lieso pieno, brokolių, špinatų, migdolų ir kt. Taip pat nepakenktų ir kitų vitaminų papildų naudojimas, dėl tikslių rekomendacijų kokius vitaminus vartoti būtų naudinga būtent jūsų organizmui - pasitarkite su daktaru ar mitybos specialistu.

Kalcis yra pagrindinė sudedamoji kaulo dalis, kitaip tariant-plytos kaului statyti. Jis reikalingas ne tik stipriems kaulams bei dantims, bet taip pat darniai širdies veiklai bei normaliam kraujo spaudmui palaikyti. Gerai būtų kartu su kalciu vartoti vitaminą D, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį.

Fizinis aktyvumas, derinamas su pakankamu kalcio bei vitamino D kiekiu padeda išlaikyti sveikus ir stiprius kaulus. Fiziniai pratimai siejami ne tik su teigiamu poveikiu kaulų mineraliniam tankiui, bet yra būtini ir norint išlaikyti stiprius raumenis, kurie apsaugos jus nuo smūgių. Kaulams stiprinti reikia pastovaus fizinio aktyvumo. Nuolatinė 30-45 min.

Visai nebūtina pradėti profesionaliai treniruotis. Pakanka tiesiog daugiau judėti, atliekant jums įprastus, kasdieninius darbus: daugiau vaikščiokite pėsčiomis; lipkite laiptais, užuot kilę liftu; namuose tvarkykitės spartesniu tempu.

Sveikam žmogui reikalingas subalansuotas maistas, turintis pakankamai vitaminų, mineralų, skaidulų ir baltymų. Kalcio, pagrindinės kaulų statybos medžiagos, turi dauguma produktų, tačiau jo pasisavinimas organizme yra labai skirtingas. Geriausiai kalcis pasisavinamas iš pieno produktų- lieso pieno, jogurto, sūrio. Vertinga valgyti žuvį su minkštais kaulais (aliejuje konservuotas sardines, aliejuje konservuotą lašišą). Kalciu turtingos ir tamsiai žalios lapinėse daržovės - brokoliai, špinatai. Per dieną vidutiniškai reikėtų suvartoti apie 1000 mg kalcio.

Venkite alkoholio, nikotino, šokolado, juodos kavos, nes visi šie produktai silpnina kaulus ir didina osteoporozės išsivystymo riziką. Atminkite, žmogaus organizmas yra sudėtinga sistema.

Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata

Šis straipsnis yra patariamojo pobūdžio, prieš pradedant gydytis patariame pasikonsultuoti su fizinės reabilitacijos gydytoju.

Kulno Skausmo Priežastys

Jei atsikėlus iš lovos ir žengiant pirmuosius žingsnius, skauda kulnų srityse, tikėtina, kad yra plantarinės fascijos uždegimas, mediciniškai - plantarinis fascitas. Tai stipraus, storo, fibrozinio raiščio, jungiančio kulnakaulį ir pėdų priekį, uždegimas. Šią ligą žmonės vadina „kulno pentinais“. Apie 10 procentų žmonių yra patyrę šiuos skausmus, liga stebima vidutinio amžiaus pacientams, nors pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse.

Skausmu kulne dažniausiai skundžiasi moterys, turinčios antsvorį, daug laiko per dieną vaikštančios ar stovinčios ant kieto pagrindo. Linkę sirgti ir žmonės, turintys plokščią pėdą ar aukštą keltį. Plantarinė fascija padeda išlaikyti pėdos skliautą ir paskirsto jėgą žmogui einant ar bėgant. Perkrovos ar traumos sukelia fascijos uždegimą ir skausmą. Dažnai atsitinka, kad fascija įplyšta, ir toje vietoje formuojasi pentinai. Apie 50 procentų žmonių, turinčių pentinus, jaučia skausmą.

Ligos pradžioje tai gana nestiprus, maudžiantis skausmas, žengiant pirmuosius žingsnius atsikėlus ryte iš lovos ar atsistojus po ilgesnio poilsio. Skausmas gana greitai aprimsta, bet kartojasi ilgiau stovint ar vaikštant. Negydomas skausmas stiprėja, uždegimas pereina į chroninį, pakinta eisena, atsiranda problemų kituose sąnariuose bei stubure.

Į gydytojus dažniausiai kreipiamasi po 3-12 mėnesių nuo skausmų atsiradimo pradžios. Pradinis gydymas gana paprastas - poilsis ir uždegimo malšinimas. Reikia vengti šokinėjimo, ilgo stovėjimo, vaikščiojimo ar bėgiojimo. Skaudamą sritį reikia šaldyti po 15-20 min. 3-4 kartus per dieną. Pacientui skiriama speciali mankšta ir uždegimą malšinantys medikamentai. Toks gydymas padeda 90 proc. pacientų. Kai pagerėjimo nepastebima, taikomos kortikosteroidų injekcijos į skaudamą sritį. Gydant šiuo metodu, galimos, nors ir labai retos, komplikacijos, todėl tai turėtų atlikti patyręs gydytojas. Išimtinais atvejais operuojama.

Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje

Gydymo eigoje ir po jo svarbu dėvėti tinkamą kokybišką avalynę, galima naudoti žiedo formos įdėklus į batus, kurie sumažina spaudimą į pažeistą sritį. Svarbu tęsti fizinius pratimus.

Kulno ataugos - tai kaulinės išaugos, kurios formuojasi ant kulnakaulio ir dažniausiai atsiranda kartu su plantarinio fascito simptomais. Šios ataugos susidaro dėl nuolatinio audinių tempimo ir dirginimo, todėl žmogus gali jausti aštrų skausmą, ypač vaikščiojant ar stovint. Nors kartais kulno ataugos gali nesukelti jokių simptomų, jos vis tiek gali būti priežastis kulno skausmui.

Achilo sausgyslė jungia blauzdos raumenis su kulnakauliu, taigi Achilo sausgyslės uždegimas gali sukelti skausmą kulno srityje. Ši būklė dažnai atsiranda dėl per didelio fizinio krūvio, netaisyklingos sporto technikos arba dėl nuolatinės didelės apkrovos Achilo sausgyslei. Achilo sausgyslės uždegimą išprovokuoti gali netinkama avalynė, staigus fizinio krūvio padidėjimas po ilgo poilsio laikotarpio, kojų anatominiai pokyčiai, per mažas raumenų lankstumas, suprastėjusi kraujotaka.

Esant uždegimui, skausmas jaučiamas Achilo sausgyslės srityje, jis gali būti ūmus ar pulsuojantis, dažniausiai stiprėjantis judant ar sportuojant, ypač ryte arba po ilgo poilsio. Kiti požymiai apima patinimą, jautrumą prisilietimui, oda aplinkui gali būti šiltesnė nei įprastai, gali būti sunku laisvai judinti kulną, ypač lenkti jį aukštyn ar žemyn. Achilo sausgyslės uždegimas gydomas poilsiu, ledo kompresais, taikant tempimo pratimus ir fizioterapiją bei nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Kulnų bursitas - tai būklė, kai kyla kulno bursos - mažyčio skysčių maišelio, esančio tarp sausgyslės ir kaulo, uždegimas. Bursa veikia kaip amortizatorius ir trinties mažintojas tarp kaulo, sausgyslių ir raumenų. Todėl dažnai bursitas atsiranda dėl nuolatinės trinties ar spaudimo, o jo simptomai gali būti painiojami su kitomis kulno skausmo priežastimis. Ši būklė sukelia skausmą, patinimą ir jautrumą kulno srityje. Dažniausiai bursito sukeltas skausmas jaučiamas kulno gale arba apačioje. Jis gali būti stipresnis vaikščiojant ar stovint ilgą laiką. Taip pat aplink kulną gali atsirasti patinimas, kuris dažniausiai jaučiamas skausmingoje vietoje, odos paraudimas ir vietinis temperatūros padidėjimas, jautrumas prisilietimams ir spaudimui.

Kulnakaulio lūžis gali įvykti dėl tiesioginio smūgio į kulną ar įvairių traumų. Šis lūžis dažniau pasitaiko sportininkams ir žmonėms, kurie daug vaikšto ar bėgioja. Tai būklė, kai skausmas kulno srityje yra aštrus, ūmus, galintis sustiprėti bandant vaikščioti ar stovėti arba žmogus gali net visai negalėti pastovėti ant pažeistos pėdos. Kiti kulnakaulio lūžiui būdingi simptomai gali būti patinimas ir mėlynės aplink sužeidimo vietą, kartais gali būti pastebima kulno deformacija, ypač jei lūžis yra stiprus ar komplikuotas.

Artritas taip pat gali sukelti kulno skausmą, ypač jei tai yra reumatoidinio artrito forma. Kai reumatoidinis artritas paveikia čiurnos ar pėdos sąnarius, uždegimas gali išplisti į raiščius ir sausgysles aplink kulną, sukeldamas skausmą. Dažnai jis gali būti jaučiamas užpakalinėje kulno dalyje, ties Achilo sausgysle. Osteoartritas - degeneracinė sąnarių liga, kuri atsiranda dėl sąnario kremzlių nusidėvėjimo. Kai osteoartritas paveikia čiurnos ar pėdos sąnarius, tai gali sukelti skausmą pėdoje ir kulne dėl padidėjusio streso kaulams ir minkštiesiems audiniams.

Plokščiapėdystė sukelia pėdos skausmą dėl pėdos skliauto nusileidimo ar visai neišsivysčiusio pėdos skliauto, kas keičia natūralią pėdos biomechaniką ir sukelia per didelę apkrovą įvairioms pėdos dalims. Kai skliautas yra per žemas arba jo visai nėra, pėda nebegali tinkamai paskirstyti kūno svorio, todėl didelė apkrova tenka tokioms struktūroms kaip kulnas, vidurinė pėdos dalis ir pirštai. Tai sukelia skausmą ir nuovargį. Antsvoris padidina spaudimą, tenkantį pėdoms, ypač kulnams, todėl dažnai sukelia skausmą ar plantarinį fascitą. Žmonės, kurie dirba stovimą darbą, pavyzdžiui, mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai ar parduotuvių darbuotojai, dažnai kenčia nuo kulnų skausmo.

Netinkama avalynė - tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios gali atsirasti kulno skausmas.

Ignoruojant kulno skausmą, gali atsirasti rimtų komplikacijų. Ilgalaikis skausmas gali ne tik pabloginti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti pėdos deformacijas, laikysenos ir eisenos sutrikimus ar net kitų sąnarių ir stuburo problemas. Laiku negydant, kulno skausmas gali progresuoti ir tapti lėtiniu, dėl ko gydymas tampa sudėtingesnis ir ilgesnis. Kai skauda kulną, žmogus stengiasi pilnu svoriu nesiremti ant skaudamos kojos ir svorį perkelia sveikai kojai. Dėl to padidėja ir sveikosios galūnės apkrova, tuo pačiu padidėja traumų ir sąnarių ligų išsivystymo rizika. Svorio pernešimas turi įtakos eisenai ir laikysenai. Dėl to gali atsirasti arba paūmėti stuburo problemos.

Reguliariai atliekant tam tikrus pratimus galima ne tik sumažinti kulno skausmą, bet ir išvengti jo atsiradimo.

Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė.

Čiurnos Pažeidimai

Čiurnos sąnarį sudaro trys kaulai: blauzdikaulis, šeivikaulis ir šokikaulis. Blauzdikaulis kartu su šeivikauliu sudaro tarsi „kišenę“, kurioje yra šokikaulis. Per jį visas kūno svoris perduodamas pėdai, o sąnarį supantys raiščiai, sausgyslės ir raumenys užtikrina jo stabilumą. Čiurnos sąnarys užtikrina judesį ir stabilumą, sugeria smūgius šuolių metu ir palaiko pusiausvyrą stovint.

Čiurnos raiščių trauma - turbūt dažniausiai įvykstanti trauma sporte. Čiurnos sąnaryje dažniausiai yra traumuojami raiščiai ir sausgyslės. 85 proc. visų čiurnos raiščių traumų įvyksta pėdą pastačius ant išorinės pėdos dalies. Tokiu būdu traumuojami išorinėje čiurnos dalyje esantys raiščiai.

Simptomai

Skausmas, patinimas, jautrumas, mėlynės ir sumažėjusi judesių amplitudė.

Pirmoji Pagalba

Skausmo ir patinimo mažinimas bei raiščių apsaugojimas nuo tolesnių sužalojimų. Jei jaučiate stiprų skausmą ir patinimą, pirmąsias 24-48 valandas kiek įmanoma ilsinkite čiurną. Per tą laiką 15-20 minučių ant skaudamos vietos uždėkite ledo paketą. Kad sumažintumėte patinimą, suspauskite čiurną elastiniu bintu arba kompresine kojine, kompresiniu įtvaru. Sėdėdami pakelkite koją kuo aukščiau.

Patyrus sunkią čiurnos traumą būtina kreiptis medicinos pagalbos - reikalinga gydytojo ortopedo-traumatologo apžiūra. Galite naudoti Otavos čiurnos traumų testą, kuris leidžia įsivertinti, ar jums rekomenduojama atlikti rentgeno tyrimą, ir įsitikinti, ar nėra didesnio pažeidimo.

Pagrindiniai Otavos Čiurnos Traumų Testo Klausimai

• Ar galite po traumos paeiti bent 4 žingsnius (viskas gerai, jeigu jūs šlubuojate)?
• Ar jaučiate skausmą aplink išorinę ir vidinę kulkšnį?
• Ar jaučiate skausmą išorinėje pėdos dalyje, viduryje tarp kulno ir mažojo piršto?
• Ar jaučiate skausmą aplink laivakaulį (išsikišimas esantis vidinėje pėdos dalyje, maždaug ties pėdos viduriu)?

Jeigu jūs galite atlikti bent 4 žingsnius ir nejaučiate padidėjusio jautrumo/skausmo išvardytose vietose, beveik 100 proc. tikimybė, kad jūs nepatyrėte čiurnos lūžio. Jeigu jūs galite atlikti bent 4 žingsnius ir turite padidėjusį jautrumą/skausmą bent vienoje iš paminėtų vietų, nebūtinai reiškia, kad jūs patyrėte lūžį, tačiau tai reiškia, kad jums reikia atlikti rentgeno tyrimą. Otavos čiurnos traumų testas yra naudojamas ne patvirtinti lūžio diagnozei, o ją atmesti.

Reabilitacija Po Čiurnos Traumos

Kuo svarbi reabilitacija po čiurnos traumos? Pirmomis dienomis po čiurnos raiščių traumos pagrindinis reabilitacijos tikslas yra tinimo ir uždegimo mažinimas, pažeistų audinių apsaugojimas nuo pakartotinės traumos. Praėjus šiek tiek laiko (2-5 dienoms) ir sumažėjus tinimui bei uždegimui, apgijus pažeistiems audiniams turėtų būti pradedami judesių amplitudės ir jėgos didinimo pratimai. Šiuo etapu labai svarbu atgauti pilną pėdos tiesimo amplitudę, stiprinti blauzdos ir šeivinius raumenis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad traumos metu pažeidžiami receptoriai, esantys raiščiuose, todėl sutrinka neuroraumeninė kontrolė, propriocepcija bei pusiausvyra. Todėl šiuos aspektus svarbu atstatyti į prieš traumą buvusį lygį. Paskutiniu reabilitacijos laikotarpiu yra atliekami pliometriniai, vikrumo pratimai artimi sporto šakai, į kurią norite sugrįžti.

Vieną kartą patyrus čiurnos raiščių traumą tikimybė patirti pakartotinę traumą padidėja 70 proc. 52 proc. po tokių traumų išsivysto lėtinis čiurnos nestabilumas, o nemažai daliai patyrusiųjų traumą simptomai vargina ilgą laiką.

Jeigu norite geresnių rezultatų, labai svarbu apsilankyti pas profesionalų kineziterapeutą, kuris galėtų sudaryti reabilitacijos programą, atsižvelgdamas į jūsų amžių, fizinio pajėgumo lygį, tikslus, traumos rimtumą ir kt. veiksnius. Reabilitacijos metu kartais pratimus galima atlikti jaučiant šiek tiek skausmo, o kartais skausmo reikia vengti. Viskas priklauso nuo traumos rimtumo bei laiko po jos. Todėl kineziterapeutas šiuo klausimu gali jums patarti ir padėti.

Colles Lūžis

Colles lūžis yra stipinkaulio kaulo lūžis, įvykstantis netoli riešo, dažniausiai apie 2-3 cm nuo riešo sąnario (distalinė stipinkaulio dalis). Šis lūžis dažnai pasitaiko, kai žmogus krenta ant ištiestos rankos, delnu remdamasis į žemę, dėl ko kaulas lūžta ir dažnai pasislenka, suformuodamas būdingą „šakutės“ deformaciją.

Colles lūžis pavadinamas airių chirurgo Abrahamo Colleso, kuris XIX a. Ši trauma dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms, ypač moterims po menopauzės, dėl osteoporozės, kuri silpnina kaulus. Tačiau ji gali pasitaikyti ir jaunesniems žmonėms, ypač sportuojant ar patyrus traumą.

Lietuvoje Colles lūžis yra viena dažniausių riešo traumų, dažnai diagnozuojama traumatologų. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas padeda išvengti komplikacijų, tokių kaip riešo sąnario sustingimas ar lėtinis skausmas.

Priežastys Ir Rizikos Veiksniai

Colles lūžis dažniausiai įvyksta dėl mechaninio poveikio, tačiau tam tikri veiksniai didina šios traumos tikimybę.

Simptomai

Colles lūžio simptomai paprastai pasireiškia iš karto po traumos ir yra gana ryškūs.

Diagnostika

Colles lūžis diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, anamneze ir vaizdiniais tyrimais.

Rentgenograma: Pagrindinis diagnostikos metodas, rodantis lūžio liniją, kaulo poslinkį ir deformaciją.

Gydymas

Colles lūžio gydymas priklauso nuo lūžio tipo, poslinkio laipsnio ir paciento amžiaus bei sveikatos būklės.

Colles lūžis gali stipriai paveikti kasdienę veiklą, ypač jei pažeista dominuojanti ranka. Skausmas, patinimas ir imobilizacija riboja gebėjimą atlikti paprastas užduotis, tokias kaip valgymas, rašymas ar daiktų kėlimas. Darbas, reikalaujantis rankų judesių, gali tapti neįmanomas kelioms savaitėms ar mėnesiams. Lėtinis skausmas ar sąnario sustingimas gali sukelti frustraciją, ypač jei reabilitacija užtrunka. Socialinis gyvenimas taip pat gali nukentėti, nes pacientai vengia veiklų, kurios kelia diskomfortą.

Vis dėlto, tinkamas gydymas, įskaitant imobilizaciją, kineziterapiją ir reabilitaciją, dažniausiai leidžia atkurti rankos funkciją per 6-12 savaičių.

Colles lūžis yra dažna riešo trauma, dažniausiai įvykstanti krentant ant ištiestos rankos, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kaulai silpnesni dėl osteoporozės. Ankstyvas simptomų, tokių kaip skausmas, patinimas ar deformacija, atpažinimas leidžia laiku kreiptis pagalbos ir išvengti komplikacijų, tokių kaip sąnario sustingimas ar lėtinis skausmas. Diagnozė, paremta rentgeno vaizdais ir fiziniu tyrimu, padeda nustatyti lūžio tipą ir pasirinkti tinkamą gydymą - konservatyvų ar chirurginį.

Reabilitacija ir prevencinės priemonės, tokios kaip kaulų stiprinimas, kritimų prevencija ir riešo apsauga, yra būtinos, siekiant atkurti funkciją ir išvengti pakartotinių traumų.

Jei po kritimo jaučiate riešo ar dilbio skausmą, patinimą, deformaciją ar sunku judinti ranką, nedelsdami kreipkitės į ortopedą- traumatologą, kad būtų atlikta tiksli diagnostika ir paskirtas gydymas. Ypač skubiai kreipkitės, jei pastebite tirpimą, dilgčiojimą ar rankos silpnumą, nes tai gali reikšti nervų pažeidimą. Venkite savarankiško gydymo ar bandymų „ištiesinti“ riešą, nes tai gali pabloginti būklę.

Jei esate rizikos grupėje, pavyzdžiui, turite osteoporozę ar dažnai krentate, aptarkite prevencines priemones, tokias kaip kaulų stiprinimas, mitybos gerinimas ar balanso treniruotės, su gydytoju.

Aspektas	Rekomendacijos
Mityba	Subalansuotas maistas, turtingas kalciu ir vitaminu D (pieno produktai, žuvis, žalios daržovės).
Fizinis aktyvumas	Reguliarūs pratimai, skirti stiprinti raumenis ir gerinti sąnarių lankstumą.
Įtvarai	Kokybiški ortopediniai įtvarai, atsižvelgiant į lūžio vietą.
Medicininė priežiūra	Konsultacijos su gydytoju ir kineziterapeutu dėl individualaus reabilitacijos plano.

tags: #reabilitacija #po #kulno #luzio #namuose