Pastarosiomis savaitėmis aistringai besiliejančios emocijos lyg ir neleistų kaltinti lietuvių abejingumu vaikų interesams. Jau antra savaitė tautiečiams protą temdo septynmečio berniuko drama, kurioje didvyrės ir kankinės vaidmuo tenka Norvegijoje gyvenančiai lietuvei, bandžiusiai slapta pargabenti į Lietuvą globėjams perduotą sūnų. Apie šią tarnybą girdėjo ir net savo nuomonę turi daugelis lietuvių, net tų, kurie niekada nebuvo Norvegijoje ar patys neturi vaikų.
Lietuvių emigrantai, beje, jau ne pirmą kartą imasi drastiškų priemonių norėdami susigrąžinti savo vaikus ir sprukti iš šalies. Anksčiau jau buvo nuskambėję keli sėkmingai įgyvendinti pagrobimo atvejai. Tautiečių nuotaikos pasiekė ir diplomatus. Tuo metu Gabrieliaus motina Gražina Leščinskienė užsitikrino tarptautinę paramą - praėjusią savaitę į protesto akcijas būrėsi ir vilniečiai, ir jos likimui neabejingi emigrantai. Vilniuje kelios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos kvietė rinktis prie Norvegijos ambasados Lietuvoje pastato. Protestuotojai linkėjo Norvegijai tapti civilizuota šalimi ir reikalavo imtis priemonių grąžinant septynmetį lietuvį į Lietuvą.
Tarptautiniu mastu keliamas triukšmas galėtų sudaryti įspūdį, kad lietuviai yra nuožmiausi vaiko teisių pažeidėjai Norvegijoje. Tačiau taip nėra. Viešai skelbiama „Barnevernet“ statistika rodo, kad iš visų šios institucijos tiriamų atvejų lietuviams tenka tik 1,3 procento. Iš viso į šios tarnybos socialinės rizikos grupę šiuo metu yra įtraukta 50 tūkst. vaikų, tėvų globą praradę devyni tūkstančiai.
„Barnevernet“ klijuojami žiauriausi epitetai - nuo šeimas žudančio monstro iki gestapo.
"Barnevernet": faktai ir mitai
Vadovaudamasi Norvegijos įstatymais, „Barnevernet“ neatskleidžia absoliučiai nieko, kas susiję su jų stebimomis šeimomis ir jų vaikus. Tad priežastys, dėl kurių konkrečiais atvejais „Barnevernet“ imasi radikalių priemonių, paprastai prasilenkia su tikrove ar net visiškai jos neatitinka. Oficialiai skelbiama, kad vaikai iš tėvų atimami tik ypatingais atvejais, tai yra jei prieš juos taikomas fizinis ar psichologinis smurtas, jei jie seksualiai išnaudojami, jei tėvai nesirūpina atžalomis, vartoja narkotikus, girtauja.
Taip pat skaitykite: Apie Tarptautinę Neįgaliųjų Dieną
Be abejo, „Barnevernet“, itin didele galia išsiskirianti, nuo kitų valdžios institucijų nepriklausoma tarnyba, stebi ne tik imigrantus - patys norvegai lygiai taip pat rizikuoja patirti didelių problemų, jei nesirūpins savo atžalomis. Vaiko teisių apsaugos įstatymas, ginantis juos nuo fizinių ir psichologinių bausmių, buvo priimtas 1953 m. Tad jau daugiau nei pusę amžiaus Norvegijoje niekas nedrįsta manyti, kad beržinė košė vaikams sveika, nors anksčiau ir šioje šalyje auklėjimo diržu būdas buvo savaime suprantamas.
Jau daug metų tarp Norvegijos ir Lietuvos gyvenančiai žurnalistei, rašančiai švietimo temomis, Jurgitai Kirkilaitei neatrodo keista, kad mūsų emigrantus reikia supažindinti su vaikų auklėjimo ir rūpinimosi jais pradžiamoksliu.
Atvykę į Norvegiją emigrantai nepaliekami vieni su savo baimėmis. Pavyzdžiui, pirmais mėnesiais darželiuose, mokyklose atvykėliams leidžiama apsiprasti, jie tik supažindinami su tvarka, aiškinama ir angliškai, žodžiu ir raštu, kad tik tėvams būtų suteikta kuo daugiau informacijos.
Norvegijoje dirbanti Laura paaiškina, kad jei yra bent menkiausia tikimybė, kad su vaiku elgiamasi netinkamai, į gautą pranešimą vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai reaguoja iškart. „Ar tam skundui yra pagrindo, geriau patikrinti nedelsiant, nei praleisti pro akis, - teigia ji. - Neduok Dieve, tai gali būti seksualinis išnaudojimas ar fizinis smurtas. O pranešimų apie galimą netinkamą elgesį su vaikais bendruomeniškoje Norvegijoje netrunka pateikti bet kas - nuo susirūpinusių kaimynų iki gydytojų.
Pedagogė Indra yra viena iš tų žmonių, kurie Norvegijoje vaiko teisių sergėtojams turi pranešti apie bet kokias abejones dėl vaiko gerovės. Jei ji, kaip mokytoja, įtaria, kad su vaiku elgiamasi netinkamai, turi informuoti mokyklos direktorių. Prasidėjus stebėjimui ar net priėmus sprendimą perduoti vaiką laikiniems globėjams daroma viskas, kad tik patys tėvai išmoktų tinkamai auklėti savo vaiką.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos pagal TLK-10
Ji priduria, kad vaiko perdavimas globon yra laikinas ir jokiu būdu nereiškia įvaikinimo. Pavyzdžiui, net jei tėvai turi narkotikų ar alkoholio priklausomybės problemų, tai nėra pats blogiausias scenarijus, nes jiems paskiriamas gydymas, o jei pavyksta pasveikti - jie gali susigrąžinti ir patys auginti savo vaikus.
Supraskite, jie negali prisirišti prie vaiko, nes jis bet kada gali grįžti pas tikruosius tėvus. Pašnekovė iš Oslo svarsto, kad panašių problemų, kai lietuviai ir norvegai nesusitaria, kas geriausia vaikams, atsiranda kone dėl vienintelės priežasties: jei atvykėliai nesilaiko šalies įstatymų ir ignoruoja jiems keliamas sąlygas. Vėliau, prasidėjus ginčams, skersai kelio susitarimui ir deryboms, kaip pastebi ji, gali stoti ir kalbos barjeras.
Norvegija vaikų teisėms ir auklėjimui, jų gyvenimo sąlygoms skiria ypatingą dėmesį. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija yra integruota į Norvegijos teisinę sistemą, o visus sprendimus priimame pirmiausia siekdami užtikrinti vaikų interesus bei pasirūpinti jų gerove.
Anot ambasadoriaus, tėvų globos panaikinimas visuomet yra tik paskutinė išeitis - tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu, be to, tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Visi sprendimai, nepriklausomai nuo to, su kokios šalies piliečių šeima yra susiję, gali būti apskųsti kasmet , tad visi žmonės turi teisę apginti savo šeimos gerovę.
Vaiko apsaugos tarnybos prioritetas - pagalba. 8 atvejais iš 10, tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose.
Taip pat skaitykite: Smurto prieš moteris istorija
Susidūrusios su vaiko teisių apsaugos institucijomis, imigrantų šeimos palyginti su norvegų šeimomis jaučiasi bejėgiškiau ir beviltiškiau. Joms kyla kalbinių sunkumų, nepakanka žinių apie jų teises ir Norvegijos visuomenę bendrai paėmus. Be to, Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms taip pat aiškiai trūksta žinių apie Lietuvos kultūrą ir visuomenę.
Už vaikų globos procesus Norvegijoje atsakingos savivaldybių institucijos. Kiekvienoje savivaldybėje tuo tikslu paskiriamas vaikų gerovės tarnybos („Barnevernet“) viršininkas. Nors pačiais rimčiausiais atvejais vaiko globą gali perimti vaiko apsaugos institucijos, jų paskirtis - padėti tėvams pasiūlant įvairias pagalbos priemones ir tokiu būdu išvengti sprendimų dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir jo globos perėmimo. Tarp tokių pagalbos priemonių yra vaikų dienos priežiūros įstaigos, padedančio asmens paskyrimas, „kontaktinės šeimos“ trumpalaikei priežiūrai ir papildomos atitinkamai šeimai skirtos paramos priemonės.
Sunkiais atvejais savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos viršininkas turi teisę priimti sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Tokie sprendimai nedelsiant perduodami Apygardų socialinės rūpybos taryboms. Apygardų socialinės rūpybos tarybos, tai administracinės institucijos, kurios pagal funkcijas veikia panašiai kaip ir teismai. Taryboms negali būti duodami Ministerijos nurodymai, o jų sprendimus gali peržiūrėti tik bendrosios kompetencijos teismai. Taryboje vyksta žodinis posėdis, kuriame vaiko interesai užtikrinami jam paskiriant atstovą.
Vaiko tėvai turi teisę į nemokamą privataus advokato pagalbą nuo to momento, kai priimamas sprendimas dėl vaiko paėmimo skubos tvarka. Sprendžiant vaiko atidavimo globai klausimus, šalys turi teisę gauti vertėjo žodžiu paslaugas savivaldybių vaiko teisių apsaugos institucijose, Apskričių socialinės rūpybos tarybose arba teismo posėdžiuose. Institucijos taip pat privalo užtikrinti, kad kalbos barjerai neturėtų įtakos vaikų teisių apsaugos procesams.
Nuspręsti, kas vaikui geriausia, kaip jį apsaugoti, kaip padėti šeimoms susitvarkyti su problemomis - labai sudėtingi ir jautrūs klausimai. Dėl to institucijų pateikiami atsakymai į šiuos klausimus neretai sutinkami neigiamai. Nors ir sutinkami neigiamai, visi sprendimai yra priimami remiantis įstatymais, atsakingai vertinant kiekvieną atvejį, stengiantis užtikrinti tinkamą suinteresuotų šalių teisių procesinę apsaugą ir teikiant joms reikiamą paramą.
Statistika lyginant Lietuvą ir Norvegiją
Statistikos duomenimis, nepaisant šalies dydžio, tikimybė, kad vaikas iš netvarkingos šeimos pateks į globos namus, didesnė Lietuvoje nei Norvegijoje.
Problema yra gerokai išpūsta ir neatitinkanti tikrovės: daugelyje Europos Tarybos valstybių globojamų vaikų skaičius didesnis nei Norvegijoje, kurioje tik 0,5 proc. visų vaikų auga pas globėjus.
Statistikos duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 624 281, Norvegijoje - 1 256 650 vaikų (atitinkamai 21 ir 24,6 proc. nuo visų gyventojų), iš kurių Lietuvoje globoje buvo 10 146 vaikai, o Norvegijoje - 8 183.
Anksčiau Norvegijoje vaikų statistika nebuvo išskiriama pagal tėvų tautybę, tačiau 2012 metų pabaigoje tai buvo pradėta fiksuoti, tad turimais duomenimis, šiuo metu Norvegijoje globoje gyvena 11 lietuvių vaikų, iš viso Norvegijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių.
Norvegijos Vaiko apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldos lygmenyje. Ši tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba - 2012 metais ji padėjo 53 tūkst. vaikų. 8 atvejais iš 10 tai buvo savanoriška pagalba šeimoje, siekiant, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi savo namuose - dažniausiai tai patarimai ir konsultacijos bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.
Parama vaikų globėjams gaunama 1500-1700 Eur finansinė parama vaikų globėjams tesudaro trečdalį vidutinio mėnesinio norvegiško atlyginimo.
Statistika lyginant Lietuvą ir Norvegiją:
| Šalis | Vaikų skaičius (2013 m.) | Vaikų skaičius globoje |
|---|---|---|
| Lietuva | 624 281 (21% gyventojų) | 10 146 |
| Norvegija | 1 256 650 (24,6% gyventojų) | 8 183 |
Vaikų gerovės infografikas
Norvegijos ambasadoriaus Lietuvoje Dago Malmer'io Halvorseno nuomone, konvencija palengvins bendradarbiavimą su Lietuva ir kitomis šalimis, todėl Norvegija galės geriau užtikrinti užsieniečių vaikų teisių apsaugą.
„Nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis leidžia Norvegijoje gyvenantiems lietuviams suteikti kuo daugiau informacijos apie turimas teises ir Norvegijos įstatymus. Visiškai nesvarbu, kokios šalies pilietis žmogus yra - jis turi jausti, kad mūsų šalis rūpinasi juo.
tags: #tarptautine #statistika #globos #namai #norvegija