Ar jums niekad neatrodė, kad jūsų draugai populiaresni, daugiau bendraujantys, nei jūs pats? Mokslas teigia, kad jums šiuo požiūriu tikrai nesivaidena. Tiesą sakant, dauguma žmonių jaučiasi, - tiksliau, turėtų jaustis, - lygiai taip pat. Gali būti, kad net ta patraukli vakarėlių liūtė kartais patiria populiarumo stygių. Ir tai tikrai nėra dar viena keista žmogiško pasaulio pažinimo „algoritmų“ ypatybių sukuriama iliuzija.
Mokslas apie kurį norėčiau jums papasakoti šiame tekste vadinamas tinklų teorija ir apie jį pasakosiu būtent per šio, vadinamo „draugų,“ paradokso prizmę. Elementariam šio paradokso paaiškinimui, publikuotas American Journal of Sociology žurnale, šiemet sukanka 25 metai.
Dabar pažvelkime į pažinčių ratą kitu kampu. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad esminio skirtumo tarp to, ką suskaičiavome ir to, ką norime suskaičiuoti, nėra. Matome įdomų dalyką - draugų skaičiaus, d, vidurkis yra mažesnis už vidutinį draugų draugų skaičių. Kaip taip gali būti? Esmė ta, kad skaičiuojant vidutinį draugų draugų skaičių, daug draugų turintys žmonės įskaičiuojami dažniau nei mažiau draugų turintys žmonės.
Natūralu būtų pasidomėti ar šių vidurkių vertės visada skirsis. Intuicija gali pakuždėti teisingą atsakymą - yra atvejis, kai šių vidurkių vertės gali būti vienodos. Patikrinkime šią nuojautą matematiškai. Tokiu atveju belieka gudriai spėti. Tarkime, visi N žmonių turi po vienodai , po d draugų. Atskliaudę abi lygties puses, gauname tokius pačius reiškinius, tad lygybė yra tenkinama visiems N ir visiems d. Telieka vaizduotėje susidėlioti draugų ratą, kuriame kiekvienas žmogus galėtų turėti po vienodai draugų.
Panagrinėkime kitą paprastą problemą - kas nutinka, jei bent vienas žmogus turi vienu draugu daugiau arba mažiau. Iš tiesų žmonių draugų ratai sudėtingi ir turi daug įdomių savybių. Jas tyrinėja mokslo šaka vadinama socialinių ir ekonominių tinklų teorija, o mūsų aptarti „draugų ratai“ atitinkamai vadinami tinklais. Šio mokslo šaknys beveik tokios pat gilios kaip šiuolaikinės sociologijos - pirmasis apie ryšių svarbą tarp socialinių veikėjų buvo užsiminęs vienas iš sociologijos pradininkų Augustas Komtas (XIX a. vidurys).
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Tačiau tinklų teorijos renesansas įvyko tik apie 1990 metus. Daugėjant kompiuterių darbuose ir namuose, mokslininkams radosi vis daugiau galimybių skaitmeniškai analizuoti duomenis. Be to, dėl visuotinės kompiuterizacijos atsirado galimybės tirti žmonių veiklą elektroninėje erdvėje - naršymo internete įpročius, ryšius elektroniniais laiškais ar bendruomenių evoliuciją internetiniuose žaidimuose (kaip Ultima Online, Lineage ar World of Warcraft). Šiuolaikinė tinklų teorija nagrinėja ir duomenis surinktus iš mobilių įrenginių - jūsų skambučiai ar trumposios žinutės gali padėti mokslininkams suprasti su kuo, kaip ir kada bendraujate. Mokslininkai ieško šiuose duomenyse slypinčių universalių dėsnių, taip pat bando paaiškinti stebimas anomalijas.
Iš visų šiuo metu žinomų dėsningumų norėčiau išskirti du pagrindinius ir geriausiai žinomus. Pirmasis - pasaulis mažas. Žemėje gyvena apie 7,4 milijardo žmonių, bet jeigu mums reiktų per pažintis pasiekti atsitiktinį žmogų, tai būtų įmanoma atlikti vos per kelis ar, blogiausiu atveju, keliolika tarpininkų. Tarkime, mūsų žvaigždutė Monika Šalčiūtė norėtų susipažinti su Kevinu Beikonu. Jai reiktų prašyti kolegos aktoriaus Juliaus Žalakevičiaus pagalbos (su kuriuo ji vaidino filme „12 kėdžių“). Šiam tektų kreiptis į Džoną Malkovičių (su kuriuo jis vadino filme „Sibirietiškas auklėjimas“). O šis jau yra vadinęs filme „Queens Logic“ kartu su Kevinu Beikonu.
Žinoma, jie yra didesnės ar mažesnės žvaigždės, o mes - eiliniai žmonės. Daugeliui turbūt įdomu, kodėl Šalčiūtės „taikiniu“ pasirinkau Keviną Beikoną. Bendru atveju galėjau pasirinkti bet kurį aktorių, bet juk žaidimas yra žaidimas. Kodėl pasirinkau M. Šalčiūtę? Dar trumpam grįžkime prie žaidimo, nes jis atsirado ne be mokslinio konteksto - jis paremtas šešių atskirties laipsnių sąvoka, kuri geriausiai žinoma dėl 1967 metais įvykusio „Mažo pasaulio“ eksperimento. Šį eksperimentą vykdę mokslininkai įteikė 160 laiškų atsitiktiniams Omahos (Nebraskoje) gyventojams ir paprašė, kad jie per savo pažintis padėtų pristatyti laišką konkrečiam žmogui Bostone. Dideliam mokslininkų nustebimui, eksperimentų rezultatų mediana buvo vos 6 (t.y.
Sukonstruoti tokį mažo pasaulio matematinį modelį nėra sunku. Padarykime daugiau ar mažiau realistišką prielaidą - kiekvienas žmogus turi vieną draugų ratą, kuriame bendrauja su visais to rato nariais. Skirtingų draugų ratų mūsų įsivaizduojamame tinkle galėtų būti gana daug. Norint, kad žmonės turėtų galimybę pasiekti kitame rate esančius žmones, reikia ryšių už rato ribų. Jie gali būti pakankamai reti, bet jų turi būti. Tokiame socialiniame tinkle galime turėti be galo daug žmonių, tačiau kol atskirų ratų bus žymiai mažiau nei žmonių, tol kelias per pažintis bus žymiai trumpesnis nei bendras žmonių skaičius.
Galime padaryti ir nelabai realistišką prielaidą - tarkime, žmonių socialinis tinklas yra žiedo formos. Šiame žiede visi turi po du draugus. Ilgiausias optimalus kelias, kurį turės nukeliauti žinutė, bus N/2 (adresatui kitoje žiedo pusėje). Šį kelią galima sumažinti elementariu būdu - pridėjus vos kelis atsitiktinius ryšius. Šis mažo pasaulio tinklo generavimo algoritmas dažnai vadinamas jį sukūrusių mokslininkų garbei - Watts-Strogatz algoritmas.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Antroji svarbi savybė - mastelio socialiniuose tinkluose nebuvimas. Ši savybė ypatingai svarbi ir įdomi fizikams (ir ne tik) dėl to, kad susieja socialinius vyksmus su kriziniais vyksmais fizikoje. Vyksmais, kurių metu įvyksta esminiai pokyčiai - dujos kondensuojasi ir tampa skysčiu, skystis vėsdamas tampa kietu kūnu. Ką gi turiu mintyje sakydamas, kad socialiniai tinklai neturi mastelio? Pradėkime nuo ribinio atvejo. Daugelis tikrai yra bent kartą žaidę stalo žaidimą, kuriame būtų metami kauliukai (pvz., Monopolis ar Katano salos naujakuriai). Tad, dauguma tikrai pažįsta šešiasienius lošimų kauliukus.
Socialiniuose tinkluose draugų skirstinys yra laipsninio pobūdžio. Panašus dėsnis yra stebimas ir kitokiuose tinkluose. Yra mokslinis darbas, kuris jau buvo pacituotas 300 tūkstančių kartų, bet yra labai daug tokių, kurie pacituoti vos kartą (ar išvis nebuvo pacituoti). Pirmieji šį mastelio nebuvimą sumodeliavo Barabasi ir Albert. Jie pasiūlė elementarų modelį, kuriame daug draugų turintys žmonės laikui bėgant susiranda dar daugiau draugų. Daug citatų turintys mokslo darbai - daugiau citavimų. Šis naujas žmogus susidraugauja su vienu iš senųjų draugų. Modelis atkuria laipsninį draugų skaičiaus skirstinį, bet nevisai įtikinamai paaiškina, kodėl žmonės renkasi populiaresnius draugus. Atsakyti galima būtų paprastai - su daugeliu savo draugų susipažįstame per jau turimus draugus.
Socialiniai tinklai gali turėti neigiamą įtaką ir savivertei bei pasitikėjimui savimi. Matant tobulus kitų žmonių kadrus darosi vis sunkiau tuos kadrus vertinti kritiškai. „Telia“ ekspertai primena, kad socialiniuose tinkluose matomi kadrai toli gražu nėra kitų žmonių kasdienybė, o tik kruopščiai atrinkti ir neretai filtrais patobulinti kadrai. Dėl šių priežasčių yra itin svarbu, kad vaikai, tėvai ir mokytojai būtų tinkamai informuoti apie socialinių tinklų poveikį ir grėsmes ir galėtų nuo jų apsisaugoti.
Socialinių tinklų vartojimo paplitimas tarp vaikų ir paauglių
Per pastarąjį dešimtmetį, paauglių naudojimasis socialiniais tinklais masiškai išaugo - tyrimų duomenimis, paaugliai naudodamiesi socialiniais tinklais praleidžia 7 ir daugiau valandų kiekvieną dieną, kas prilygsta apie 50 valandų per savaitę. Nors patys vaikai ir paaugliai socialinius tinklus gali laikyti neatsiejama savo gyvenimo dalimi, yra svarbu suprasti, kad toks intensyvus socialinių tinklų naudojimas jiems kelia įvairias grėsmes. Tyrimai aptinka, kad prie socialinių tinklų praleidžiamas laikas gali tapti žalingu vaikams ir paaugliams praleidžiant daugiau nei 2 valandas prie ekranų per dieną. Na, o 7 ir daugiau valandų per dieną trunkantis naudojimasis socialiniais tinklais gali sąlygoti ir tam tikrą priklausomybės riziką.
Kaip dažnai socialinių tinklų naudojimas tampa probleminiu?
Nerimą kelia ne tik didžiulis prie socialinių tinklų praleidžiamas valandų skaičius, bet ir pasireiškantys elgesio simptomai, kurie gali signalizuoti, kad vaikų ar paauglių naudojimasis socialiniais tinklais tapo probleminiu.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
„Probleminis socialinių medijų naudojimas neretai laikomas moderniąja priklausomybe. Jį atpažinti galima pagal elgesio požymius, panašius į kitų priklausomybių formavimąsi. Dažniausiai sakome, kad probleminis socialinių tinklų naudojimas pasireiškia tada, kai vaikas ar jaunuolis, dėl pernelyg didelio įsitraukimo į socialines medijas (pavyzdžiui, „scrollinant“ telefone), nepajėgia atlikti kitų kasdienių veiklų ir atsakomybių: nesimoko, nenueina laiku miegoti, nesirūpina namų darbais, retėja bendravimas su šeima ar draugais ir kt.“, - dalinasi medicinos psichologė, paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo (angl. Health Behaviour in School-aged Children, santr. HBSC) tyrėja Laura Šalčiūtė-Nikonovė.
Žvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus, paauglių socialinių tinklų naudojimosi įpročiai atrodo išties prastai - HBSC tyrimo duomenys rodo, kad probleminiu socialinių tinklų naudojimusi pasižymi beveik pusė 5-11 klasių moksleivių, o dar 1 iš 8 yra būdinga didelė priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika. Tokie vaikai ir paaugliai gali ne tik būti sunkiai sukalbami - jiems ir patiems gali pasidaryti itin sunku saikingai naudotis socialiniais tinklais.
„Net ir paprašius vaiko ar jaunuolio atsitraukti nuo telefono, bandymai tai padaryti gali sukelti stiprią emocinę reakciją - pyktį, nusivylimą, nepasitenkinimą. Dažnai tokie bandymai taip pat baigiasi nesėkme: trumpam padėjęs telefoną į šalį, jaunuolis vėl jį automatiškai paima į rankas ir atsidaro socialines medijas. Šis veiksmas dažnai būna automatiškas, lyg įprotis, nereikalaujantis sąmoningo sprendimo. Čia neretai dingsta laiko nuovoka ir prasideda derybos su savimi, kai žadama socialiniuose tinkluose pabūti 10 minučių ir eiti užsiimti kita veikla, tačiau nejučiomis praleidžia kelias valandas“, - pasakoja psichologė.
Ką reikėtų daryti tėvams, jei šie pastebi, kad jų vaikas socialiniais tinklais naudojasi nesaikingai?
Tikriausiai dauguma tėvų pastebėtų, kad jų vaikai praleidžia per daug laiko naudodamiesi socialiniais tinklais. Vis dėlto, problemą spręsti reikia tinkamai.
„Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas per daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, svarbiausia yra pradėti nuo atviro pokalbio. Draudimai ir ribojimai be paaiškinimo gali sukelti tik didesnį pasipriešinimą, todėl būtina kalbėtis apie tai, kodėl jaunuolio „sėdėjimas telefone“ jums kelia nerimą ir rūpestį, ir ieškoti sprendimų kartu. Nustačius ribas, svarbu susitarti dėl laiko, skirto socialiniams tinklams, ir ieškoti alternatyvių įdomių veiklų. Visiškas socialinių medijų eliminavimas ne visada yra gera priemonė, kadangi socialiniai tinklai taip pat yra dalis šiuolaikinės komunikacijos. Vis dėlto, svarbu kalbėti apie vartojimo saikingumą“, - dalinasi psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.
Kuo dar gali būti pavojingi socialiniai tinklai?
Socialinių tinklų naudojimas tarp vaikų ir paauglių gali būti ydingas ne tik dėl to, kad turi tendenciją tapti probleminiu ar pasireikšti priklausomybės rizika, bet ir dėl savo turinio. Visų pirma, vaikai ir paaugliai ne visada žino kuo galima, o kuo nederėtų dalintis internete, o taip pat kas gali matyti vienokią ar kitokią skelbiamą informaciją (nuotraukas, kontaktinius duomenis ir kitą jautrią informaciją). Tyrimai taip pat rodo, kad socialinių tinklų platformos dažnai ne tik renka, bet ir naudoja įvairius vartotojų, įskaitant ir vaikų ar paauglių, duomenis komerciniais ar finansiniais tikslais. Vaikai taip pat gali tapti ir tapatybės vagysčių aukomis. Galiausiai, socialiniuose tinkluose neretai galima sutikti iš esmės klaidingos informacijos (melagienų). Dėl šių priežasčių yra itin svarbu tėvams ir mokytojams kalbėtis su vaikais ne tik apie saikingą socialinių tinklų naudojimą, bet ir apie grėsmes, su kuriomis galima susidurti virtualioje erdvėje.
„Tėvai turėtų šviesti vaikus apie socialinių tinklų pavojus: kaip saugoti savo privatumą, ir išlaikyti pagarbą sau, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais ir kodėl nereikėtų dalintis asmeninio ar seksualinio pobūdžio turiniu“, - pataria medicinos psichologė Laura Šalčiūnaitė-Nikonovė.
„Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė primena ir apie kitą, itin dažnai internete sutinkamą, patyčių grėsmę.
„Didelės patyčios dažnai prasideda nuo mažų užgauliojimų. Dažnai pačios didžiausios patyčios slepiasi po fraze „čia tik mano nuomonė, bet...“. Nuolatos priminkime vaikams, kad įžeidžianti frazė internete tokia pati skaudi kaip ir gyvenime. Vaikams dažnai padeda patarimas - jeigu nori kažką pakomentuoti, pagalvok, ar tą patį pasakytum žmogui gyvai „į akis“, jeigu ne - susilaikyk ir nuo komentaro rašymo. Naudinga drauge susipažinti ir su kibernetinių patyčių apibrėžimu: tai - grasinančio, bauginančio, priekabiaujančio ar žeminančio turinio siuntimas arba dalinimasis su jaunesniu nei 18 metų asmeniui arba apie jį. Patyčios gali apimti įžeidžiančias žinutes ir elektroninius laiškus, netikrų paskyrų kūrimą siekiant ką nors apgauti ar pažeminti. Supažindinkite vaikus, kad jie gebėtų atpažinti netinkamą elgesį, kuris nukreiptas į juos arba į kitus asmenis. Bene svarbiausia, ką tėvai ar globėjai gali padaryti vaikui susidūrus su patyčiomis internete - jį palaikyti. Stenkitės išlikti ramūs ir priminkite vaikui, kad jis gali sulaukti pagalbos. Paremkite vaiką, o prireikus, kreipkitės ir į socialinių tinklų administratorius bei kitas įstaigas ar institucijas, kurios padės susidoroti su patiriamais iššūkiais“, - pasakoja „Telia“ ekspertė.
Socialiniai tinklai neabejotinai tapo reikšminga vaikų ir paauglių gyvenimo dalimi, tačiau jų naudojimui būtinas aiškus supratimas apie grėsmes. Svarbu ne tik riboti naudojimosi laiką, bet ir ugdyti vaikų atsakomybę internete. Bendradarbiaujant tėvams, mokytojams ir vaikams, galima sukurti saugią skaitmeninę aplinką, kuri skatins teigiamą vaikų augimą ir vystymąsi. Visgi, savo indėlį įdėti turime visi.
Socialinių tinklų naudojimo įpročiai:
| Elgesio požymiai | Pasekmės |
|---|---|
| Pernelyg didelis įsitraukimas į socialines medijas | Nepajėgiama atlikti kitų kasdienių veiklų ir atsakomybių: nesimokoma, nenueinama laiku miegoti, nesirūpinama namų darbais, retėja bendravimas su šeima ar draugais ir kt. |
| Bandymas atsitraukti nuo telefono sukelia stiprią emocinę reakciją | Pyktis, nusivylimas, nepasitenkinimas; trumpam padėjus telefoną į šalį, jaunuolis vėl jį automatiškai paima į rankas ir atsidaro socialines medijas. |
| Dingsta laiko nuovoka | Prasideda derybos su savimi, kai žadama socialiniuose tinkluose pabūti 10 minučių ir eiti užsiimti kita veikla, tačiau nejučiomis praleidžiama kelias valandas. |
„Galiausiai, kviečiu pastebėti ir mus pačius, suaugusiuosius. Juk dažnai patys demonstruojame nesaikingo naudojimosi pavyzdį“, - apibendrina Julija Markeliūnė.
tags: #socialiniai #tinklai #zvaigzdes #salciute