Šlapimo nelaikymas - bene labiausiai nutylima problema, dėl kurios visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, kenčia daugybė moterų.
Nors apie tai moterys drovisi kalbėtis net su savo gydytoju Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Diana Bužinskienė sako, kad gėdytis šios problemos nereikėtų. Juolab, kad šiandien ji sėkmingai sprendžiama pasitelkiant modernius gydymo būdus, kurių dėka šlapimo nelaikymo problemą moterys gali pamiršti visam laikui.
Šlapimo nelaikymas smarkiai apkartina šią bėdą turinčių žmonių gyvenimą. Dažniau su šia problema susiduria moterys, tačiau skaudžiau tai išgyvena vyrai.
Šlapimo nelaiko 30-40 proc. moterų. Šis susirgimas dažniausiai būdingas vyresnėms kaip 75 metų moterims, tačiau pasitaiko ir apie 10 proc.
Beveik pusei moterų (49 proc.), kurias kamuoja šlapimo nelaikymas, ši bėda pasitaiko fizinio krūvio metu. Nevalingai šlapimo gali ištekėti kosint, čiaudint, juokiantis.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Esant sunkesniam ligos laipsniui, šlapimo išteka keičiant kūno padėtį, bėgant, einant, lipant laiptais, keliant svorį.
Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu gali būti susijęs su amžiumi. Susilpnėja mažojo dubens raumenynas, gimda, šlapimo pūslė pasislenka į apačią.
Anot gydytojo, šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl daug nėštumų, gimdymų, įvairių mažojo dubens operacijų.
Kita šlapimo nelaikymo rūšis - kuomet žmogus šlapinasi dėl dirglios šlapimo pūslės. Jį dažnai varo šlapintis, nors šlapimo pūslė yra tuščia. Žmogus nesuspėja nueiti į tualetą ir netyčia pasišlapina.
Urologas mano, kad svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus psichologinį statusą. „Žmonėms, kurie yra ramūs, gyvenantys be streso, dirgli šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas pasitaiko rečiau. Dažniau jis pasitaiko įsitempusiems, aktyviems žmonėms. Kai žmogus dirglus, ir jo organų funkcija būna itin aktyvi ir dirgli, kraujospūdis aukštas“, -- aiškina D. Skaudickas.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Gydytojo teigimu, kai šlapinamasi aštuonis ir daugiau kartų per dieną, pūslė laikoma dirglia. Normalu, kai 3-4 kartus per dieną.
Pastebėjus pirmuosius simptomus urologas pataria apsilankyti pas gydytoją. Dirgli šlapimo pūslė gydoma vaistais. Fizinio krūvio šlapimo nelaikymas dažniausiai gydomas operaciniu būdu.
Šlapimo pūslė yra tuščiaviduris, raumeninis organas, esantis mažajame dubenyje. Jos vidinį paviršių dengia specialus audinys - urotelis, kuriame gali atsirasti vėžinių ląstelių.
Pagrindinis šlapimo pūslės vėžio simptomas yra hematurija - kraujas šlapime. Šis kraujavimas dažniausiai būna beskausmis, gali atsirasti staiga, kraujas pasirodo ne kas kartą šlapinantis.
Jei jaučiate neraminčius simptomus, pirmiausia kreipkitės į savo šeimos gydytoją.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Reabilitacijos priemonės esant šlapimo nelaikymui
2020 m. balandžio 6 d. LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lina Bykovienė daugiau nei dešimtmetį domisi šlapinimosi sutrikimais ir būdais padėti šiuos sutrikimus turintiems žmonėms.
Specialistė sako, kad pasireiškus šlapimo nelaikymui, visuomet pravartu pasisakyti šeimos gydytojui, nes jei nelaikymas atsiranda ūmiai, jo priežastis dažniausiai randama ir pašalinama, pavyzdžiui, ūmaus šlapimo pūslės uždegimo atveju.
Jei šlapimo nelaikymas yra lėtinis, tai yra besitęsiantis daugiau kaip 3 mėnesius, ir jei nerandamos to priežastys, vertėtų pasikonsultuoti su FMR gydytoju ir apsvarstyti reabilitacijos priemonių galimybes.
Ką esant šlapimo nelaikymui gali pasiūlyti reabilitacija?
- Visų pirma, pacientų mokymą, matome, kad būtina paaiškinti, kaip išsivysto šlapinimosi sutrikimai, kodėl atsiranda šlapimo nelaikymas, koks šlapimo nelaikymo tipas šiuo metu pas pacientą yra vyraujantis, kuo tie tipai skiriasi, kaip žmogus galėtų sau padėti esant vienam ar kitam šlapimo nelaikymo tipui.
- Standartizuoti klausimynai leidžia įvertinti simptomų sunkumą, esamą gyvenimo kokybės būklę, taip pat rekomenduoju užpildyti šlapinimosi dienyną, kuriame nemažiau kaip tris dienas registruojami su šlapinimusi susiję įvykiai: šlapinimosi dažnis dieną, naktį, suvartojamų skysčių kiekiai bei pasišlapinami kiekiai, šlapimo nelaikymo epizodai ir kt.
Toks dienynas visada suteikia daug vertingos informacijos apie esamą situaciją. Kartais tiek ir užtenka, nes paaiškėja veiksniai, kurie sunkina šlapimo nelaikymą.
Žinoma, būtina ištirti ir pacientų funkcinę būklę. Tam turime nemažai įgūdžių ir technikos.
Mes galime pasiūlyti tokią gydymo naujieną kaip neinvazinę užpakalinio blauzdinio nervo elektrostimuliaciją esant dirgliajai šlapimo pūslei.
Užpakalinio blauzdinio nervo elektrostimuliacija
Esant minėtai būklei taip pat taikomos ir kitos elektrostimuliacijos metodikos: intravaginalinė, intraanalinė, parasakralinė, interferencinių srovių terapija ir kt.
Galime pasiūlyti dubens dugno raumenų elektrostimuliaciją silpniems dubens dugno raumenims sustiprinti.
Taip pat mūsų reabilitacijos klinikoje sudarome individualią dubens dugno raumenų treniravimo programą pagal pacientės dubens dugno raumenų funkcionalumą.
Jį galime ištestuoti atliekant perineometriją, paviršinę elektromiografiją arba paprastesniu būdu - intravaginalinio /intraanalinio digitalinio tyrimo metu.
Kineziterapeutai papildomai apmoko įvairių pratimų, skatinančių dubens dugno raumenų aktyvumą, tačiau iš pradžių svarbu objektyviais metodais nustatyti šių subtilių raumenų funkcines galimybes, kad raumenys nebūtų pertempti ir per stipriai nuvarginti, tada galime gauti atvirkštinį poveikį - būklė gali pablogėti.
Taip pat galime atlikti perineometriją, neinvazinę elektromiografiją, tik šiuo metu atsinaujiname įrangą. Perineometrija - tai toks tyrimo metodas, kai įvedamas makštinis ar analinis daviklis, matuojantis objektyviai dubens dugno raumenų slėgimo parametrus. Elektomiografijos metu taip pat įvedamas makštinis arba analinis elektrodas į tam skirtas ertmes arba klijuojami vienkartiniai paviršiniai elektrodai tarpvietėje ir sekami dubens dugno raumenų elektrinio aktyvumo parametrai.
Apsigynus disertaciją, šiuos reabilitacijos tyrimo ir gydymo metodus taikau savo kasdieniame darbe, Reabilitacijos klinikoje. Patirties sėmiausi Vokietijos dubens dugno centre, dalyvavau jungiamojo audinio stovykloje Vokietijoje. Nuolat stebiu tarptautines mokslines duomenų bazes, kokie nauji šlapimo nelaikymo gydymo, reabilitacijos metodai aprašomi, kas taikoma, kas pasiteisino.
Tiek nagrinėdama mokslines publikacijas, tiek iš praktinės pusės galiu pasakyti, kad didžiajai daliai pacientų su šlapinimosi sutrikimais reabilitacijos priemonės tikrai yra efektyvios, tačiau kiek bus efektyvios kiekvienu individualiu atveju - pasakyti sunku, nes labai priklauso nuo situacijos, nuo šlapimo nelaikymo išsivystymo mechanizmo, nuo gretutinių ligų puokštės ir jų adekvačios kontrolės, nuo pacientų motyvacijos bei nuo kitų veiksnių.
Nėra abejonių, kad kineziterapija, dubens dugno raumenų aktyvinimas labiausiai efektyvus esant fizinio krūvio šlapimo nelaikymui arba mišriam šlapimo nelaikymui, kai vyrauja fizinio krūvio nelaikymo tipas.
Elektrostimuliacija, taikoma neuromoduliacijos tikslais, labiau efektyvi esant dirgliai šlapimo pūslei, šlapimo pūslės-šlaplės sfinkterio dissinergijai, intersticiniam cistitui, neobstrukciniam šlapimo susilaikymui, šlapimo pūslės skausmo sindromui.
2017 m. publikuotoje, mokslinius tyrimus susistemintoje apžvalgoje nurodoma, kad užpakalinio blauzdinio nervo paviršinės elektrostimuliacijos efektyvumas esant dirgliajai šlapimo pūslei siekė nuo 48 iki 93 proc., o kaip išgydančios staigaus, nevalingo šlapimo nelaikymo tipą - nuo 25 iki 45 proc. 2016 m.
Reiktų paminėti, kad po reabilitacijos priemonių taikymo kurso pasiektas efektas ne visada ilgai išsilaiko, dažnai reikia pakartotinių gydymo kursų efektui palaikyti. Priklausomai nuo priemonių derinimo, nuo paciento būklės funkcinių savybių, efektas gali išsilaikyti nuo mėnesio iki metų, kai kuriems net iki dviejų metų.
Todėl reabilitacijos programą kartojame atsižvelgiant į individualią situaciją: kas pusmetį ar kartą į metus, tačiau ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
Dažniausiai pacientai nukreipiami FMR gydytojo konsultacijai, kai jie jau būna išbandę visų kitų specialistų siūlomas gydymo priemones, tarp jų ir vaistus ar net operacijas, tada jiems kaip paskutinę viltį nurodo mus.
Apie vaistus ir operacijas reikėtų pagalvoti tik tada, kai reabilitacijos priemonės neveiksmingos arba netenkina pasiektas efektas.
Kita vertus, vaistai dažniausiai skiriami tik tiems pacientams, kuriems nustatyti vyraujantys dirgliosios šlapimo pūslės simptomai, tarp jų ir staigus nevalingas šlapimo nelaikymas. Tačiau vaistai ligos neišgydo, o tik prislopina simptomus, juos kontroliuoja ir nutraukus vaistų vartojimą simptomai dažniausiai sugrįžta.
Pirmiausiai turėtų šeimos gydytojai aktyviau klausti savo pacientų, gal jie turi šlapinimosi problemų, tada įvertinti paciento būklę, galimas to priežastis ir pirmiausiai išaiškinus koreguotinus rizikos veiksnius, juos šalinti, o nepavykus spręsti, kur pirmiausiai nukreipti pacientą.
2017 m. tarptautiniuose šlapimo nelaikančių asmenų diagnostikos ir gydymo algoritmuose nurodoma, kad pacientus pirmiausiai nukreipti urologui ir/ar uroginekologui tik tuo atveju jei yra šlapimo pūslės skausmas, pažengęs dubens organų nusileidimas, fistulė, lydintys neurologiniai simptomai, urogenitalinės kilmės piktybinio naviko įtarimas, besikartojantis šlapimo pūslės uždegimas, liekamojo šlapimo kiekis didesnis už laikomą normą ir kt.
Tyrimai ir diagnostika
Jeigu nustatoma hiperaktyvi šlapimo pūslė, ji gali būti gydoma ir nauju būdu - suleidžiant botulino injekcijas į šlapimo pūslės raumenį.
Cistoskopija - tai vienas iš svarbiausių tyrimų, kurio metu specialiu instrumentu - cistoskopu - apžiūrima šlapimo pūslės vidinė pusė. Cistoskopijos metu gali būti paimtas nedidelis audinio mėginys (biopsija), kuris vėliau tiriamas mikroskopu.
Intraveninė urograma - rentgeno tyrimo rūšis, kuri leidžia įvertinti šlapimo išskyrimo sistemos būklę. Šio tyrimo metu į veną suleidžiama speciali kontrastinė medžiaga, kuri „pažymi“ šlapimo takus rentgeno nuotraukose, todėl gydytojas gali geriau įvertinti inkstų dydį ir formą, šlapimtakių praeinamumą ir šlapimo pūslės būklę.
Kompiuterinė tomografija (KT) yra pažangi rentgeno tyrimo rūšis, kuri sukuria labai detalias kūno vidaus organų trimačius vaizdus. Šio tyrimo metu rentgeno spinduliai sukuria daugybę skirtingų kūno pjūvių vaizdų, kurie vėliau kompiuterio pagalba sujungiami į vieną išsamų vaizdą. Kompiuterinė tomografija padeda įvertinti naviko dydį ir vietą, nustatyti, ar navikas išplitęs į kitus organus ir padėti gydytojui parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra pažangi vaizdinimo tyrimo metodika, kuri naudoja stiprų magnetinį lauką ir radijo bangas, kad sukurtų detalius organų ir audinių vaizdus. Skirtingai nuo kompiuterinės tomografijos (KT), MRT metu nėra naudojami rentgeno spinduliai. Šis tyrimas taip pat naudojamas vėžio išplitimui įvertinti, ypač jei yra įtarimų dėl naviko išplitimo į minkštuosius audinius.
Ultragarsinis tyrimas (echoskopija) yra neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojamos garsinės bangos, kad būtų sukurtas organų ir audinių vaizdas. Šis tyrimas yra plačiai naudojamas įvairių organų, įskaitant ir šlapimo pūslės, būklei įvertinti. Ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti šlapimo pūslės dydį ir formą, aptikti naviką ir įvertinti jo dydį, pamatuoti ir įvertinti šlapimo pūslės sienelės storį, stebėti šlapimo pūslės užpildymą, aptikti šlapimo pūslės akmenis.
Ką reiškia naviko diferenciacijos laipsnis? Stadija parodo, kiek toli vėžys yra išplitęs. Carcinoma in situ (CIS) yra labai ankstyva šlapimo pūslės vėžio stadija, kai vėžinės ląstelės dar yra tik paviršiniame šlapimo pūslės sluoksnyje.
Gydymo būdai
Vienas iš dažniausiai taikomų gydymo būdų yra intravezikinis gydymas. Tai reiškia, kad vaistai tiesiogiai suleidžiami į šlapimo pūslę. Šalutinis poveikis: dažniausiai pasitaiko šlapimo pūslės uždegimas (cistitas), pasireiškiantis dažnu šlapinimusi, deginimu ar skausmu šlapinantis.
Kas yra BCG: tai vakcina, paprastai naudojama tuberkuliozės prevencijai.
- Chirurginis pašalinimas - transuretrine rezekcija(TUR) - tai dažniausias gydymo būdas. Naudojant specialų instrumentą (rezektoskopą), vėžinis audinys yra išpjaunamas iš šlapimo pūslės. Procedūra atliekama per šlaplę, todėl nereikia daryti pjūvio pilve.
- Po chirurginio pašalinimo dažnai taikoma papildoma terapija, siekiant sumažinti ligos pasikartojimo riziką. Net ir pašalinus matomą naviką, gali likti mikroskopinių vėžinių ląstelių.
Invazinis šlapimo pūslės vėžys gali būti gydomas chirurginiu būdu arba naudojant radioterapiją. Gydant chirurginiu būdu priklausomai nuo naviko dydžio gali būti šalinama visa šlapimo pūslė arba labai retais atvejais jos dalis.
tags: #reabilitacija #po #slapimo #pusles #operacijos