Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK-10) yra išsamesnė už TLK-9. Ji sukurta kaip visų su ligomis ir sveikata susijusių klasifikacijų pagrindas (ašis). Kai kuriose šios grupės klasifikacijose sutrikimų detalumui naudojamas penktasis ar net šeštasis kodo ženklas. Visoje klasifikacijoje vartojamas terminas “sutrikimas” siekiant išvengti dar didesnių problemų, susijusių su terminų “liga” ar “susirgimas” vartojimu.
“Sutrikimas” nėra tikslus terminas. Juo apibrėžiama klinikinių simptomų grupė ar elgesio pakitimai, kurie daugumoje atvejų vargina žmogų arba blogina asmenybės funkcionavimą. Terminas “psichogeninis” nevartojamas kategorijų pavadinimuose, kadangi skirtingose kalbose bei skirtingas psichiatrijos tradicijas turinčiose valstybėse jis turi skirtingą reikšmę. Terminas “psichosomatinis” nevartojamas dėl panašių priežasčių, taip pat ir dėl to, kad nebūtų klaidingai suprantama, jog kitų ligų atsiradimui, eigai ir prognozei neturi reikšmės psichologiniai veiksniai.
Sutrikimus, kitose klasifikacijose aprašytus kaip psichosomatinius, čia galima rasti F45.- (somatoforminiai sutrikimai), F50. - (valgymo sutrikimas), F52.-(seksualinė disfunkcija) ir F54.- (psichologiniai ir elgesio veiksniai, susiję su kitur klasifikuojamais sutrikimais ar ligomis). Ypač svarbu pažymėti F54. - kategoriją (TLK-9,316 kategorija) ir priminti, kad ji vartojama nurodant somatinių sutrikimų, koduojamų kituose TLK-10 skyriuose, emocines priežastis. Poskyriai F80-F89 (psichologinės raidos sutrikimai) ir F90-F98 (elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje) apima tik tuos sutrikimus, kurie būdingi vaikystei ir paauglystei.
Klinicistams rekomenduojama vadovautis bendrąja taisykle - rašyti tiek diagnozių, kad pilnutinai atsispindėtų klinikinis vaizdas. Koduojant daugiau nei vieną diagnozę, rekomenduojama vieną diagnozę pažymėti kaip pagrindinę, o kitas kaip gretutines ar papildomas diagnozes. Pirmenybė turėtų būti teikiama tai diagnozei, kuri tiksliausiai atspindi diagnozės nustatymo tikslą. Klinikinėje praktikoje dažniausiai - tai sutrikimas, dėl kurio konsultuojamasi ar kreipiamasi į sveikatos tarnybą.
Kitais atvejais, vertinant anamnezę, svarbesnė gali būti anamnezėje nustatyta diagnozė, kuri gali skirtis nuo tos, dėl kurios yra šiuo metu konsultuojama (pavyzdžiui, pacientas, sergantis lėtine schizofrenija, atvyksta konsultacijai dėl ūminių nerimo simptomų). TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9 (nors ir ten sąmoningai nepateiktas šios koncepcijos apibrėžimas). Tačiau terminas “neurozinis” atskirais atvejais vartojamas, pavyzdžiui, apibrėžti didelei sutrikimų grupei (poskyriui) F40-F48 “Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai”.
Taip pat skaitykite: Apie Tarptautinę Neįgaliųjų Dieną
Šiame poskyryje galima rasti daugelį sutrikimų, kuriuos šios koncepcijos šalininkai vadina neurozėmis, išskyrus depresinę neurozę ir kai kuriuos kitus neurozinius sutrikimus, klasifikuojamus atitinkamuose poskyriuose. Vietoje neurozės ir psichozės dichotomijos dabar sutrikimai suskirstomi į grupes, remiantis bendromis savybėmis ir aprašomuoju principu. Visa tai klasifikaciją daro patogesne naudoti. Pavyzdžiui, ciklotimija (F34.0) klasifikuojama nuotaikos [afektinių] sutrikimų F30-F39, o ne suaugusios asmenybės ir elgesio sutrikimų F60-F69 poskyryje; panašiai visi sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, sugrupuoti kartu F10-F19 poskyryje nepriklausomai nuo jų sunkumo.
Psichozinis” paliktas kaip aprašomasis terminas, pavyzdžiui, F23, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai. Patologinis potraukis azartiniams lošimams, remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10), yra vertinamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas. Jis apibrėžiamas dažnai pasikartojančiais potraukio azartiniams lošimams epizodais, kurie taip užvaldo asmens gyvenimą, kad atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių ir šeimyninių vertybių bei įsipareigojimų.
Priklausomybės ligos priskiriamos psichikos ir elgesio sutrikimų grupei. Joms būdingas stiprus potraukis vartoti psichiką veikiančias (psichoaktyviąsias) medžiagas ir reikšmingai sumažėjusi galimybė kontroliuoti jų vartojimą. Dėl to žmogus patiria arba rizikuoja patirti neigiamų padarinių sveikatai, santykiams ar socialinei padėčiai. Oficialus šių sutrikimų pavadinimas yra priklausomybės sindromas - tai visuma požymių, rodančių priklausomybės, kaip psichikos ir elgesio sutrikimo, vystymąsi.
Priklausomybės sindromas rodo, kad organizme, ypač centrinėje nervų sistemoje, dėl nuolatinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įvyksta rimti pokyčiai. Jie susiję su neuromediatorių (cheminių junginių, pernešančių nervinius impulsus tarp neuronų) veiklos sutrikimu. Dažniausiai minimi dopaminas, serotoninas, endogeniniai morfinai ir kitos medžiagos. Šis potraukis dažnai įvardijamas kaip „alkis“, kylantis dėl sutrikusios smegenų cheminės veiklos. Dėl to priklausomybė iš esmės yra centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimo požymis. Ji traktuojama kaip liga ar sutrikimas, panašiai kaip ir kitos lėtinės būklės.
Žmonės skiriasi savo jautrumu priklausomybei. Tai glaudžiai susiję su genetine predispozicija - paveldimomis centrinės nervų sistemos funkcionavimo ypatybėmis. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurių tėvai sirgo priklausomybės ligomis, turi 3-4 kartus didesnę riziką patys susidurti su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų. Vis dėlto genetika nėra vienintelis veiksnys, nes reikšmingą įtaką daro ir asmenybės bruožai, susiformuojantys vaikystėje ir jaunystėje, taip pat socialinė aplinka.
Taip pat skaitykite: Statistika apie globos namus Norvegijoje
Priklausomybę reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo nukenčia žmogaus sveikata, santykiai ar socialinė padėtis. Net ir nesant priklausomybės sindromo, tam tikri vartojimo įpročiai ar būdai gali sulaukti aplinkinių kritikos ir visuomenės nepritarimo - tai vadinama probleminiu vartojimu. Dažnai žmonės nepajėgia objektyviai įvertinti savo būklės ir grėsmės sveikatai bei socialinei gerovei. vartojimas nepaisant žalingų pasekmių, pavyzdžiui, kepenų pažeidimo, depresijos po ilgų išgertuvių.
Priklausomybė tuo paradoksali, kad priklausomas žmogus tai, kad turi problemų, pripažįsta gerokai vėliau po to, kai artimieji, aplinkiniai tai įsisąmonina ir apie tai jam ar jai kalba. Ar nėra taip, kad visos tavo mintys sukasi tik apie lošimą? Ar nėra taip, kad lošimams skiri vis daugiau pinigų, statai vis didesnes sumas? Loši net tada, kai neturi tam pinigų, t. y. Vis pabandai kontroliuoti savo lošimus, bet nesėkmingai? Pradėjai meluoti aplinkiniams apie tai, kiek laiko skiri lošimams, kaip sekasi lošti? Turi vis daugiau problemų, susijusių su santykiais šeimoje, darbe, su ankstesniais draugais? Skoliniesi pinigų lošimui iš kitų, sugalvodamas įspūdingų „legendų“?
Nebūtinai viskas turi tau tikti. Susirūpinti reikėtų, jei net į vieną ar kelis klausimus atsakysi teigiamai. Net nesvarbu, jei pažįsti žmonių, kurie lošimams skiria daugiau laiko nei tu ir dėl to nesijaudina. Mes nežinome, kas iš tiesų vyksta jų viduje. Dar kartą pasikalbėk su artimaisiais ir bičiuliais, paieškok daugiau informacijos internete apie patologinį lošimą, o pats geriausias sprendimas - apsilankyk pas psichoterapeutą. Tai tikrai nepakenks.
Priklausomybės sindromą nustato gydytojas psichiatras, remdamasis išsamiu paciento apklausimu ir apžiūra. Paprastai siekiama gauti informacijos ne tik iš paties paciento, bet ir iš šeimos narių, draugų ar kolegų. Papildomai gali būti atliekami greitieji testai, skirti psichoaktyviosioms medžiagoms nustatyti šlapime ar seilėse. Daugumą jų galima aptikti per 24-48 val. po pavartojimo, priklausomai nuo medžiagos tipo ir suvartotos dozės.
Tabako ir alkoholio vartojimas yra paplitęs tarp įvairių amžiaus grupių. Remiantis Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, apie 8 % šalies gyventojų bent kartą gyvenime yra bandę narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Oficialiais skaičiais apie 1,8 % Lietuvos gyventojų gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio, o apie 0,17 % - dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš pastarųjų daugiausia (apie 80 %) sudaro priklausomybė nuo opioidų.
Taip pat skaitykite: Smurto prieš moteris istorija
Priklausomybių gydymo statistika Lietuvoje
Statistika apie priklausomybes Lietuvoje
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Gyventojų, bandžiusių narkotines ar psichotropines medžiagas | 8% |
| Gyventojų, gydžiusiųsi dėl priklausomybės nuo alkoholio | 1.8% |
| Gyventojų, gydžiusiųsi dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų | 0.17% |
| Priklausomybė nuo opioidų (nuo visų priklausomybių nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų) | 80% |
Rubrika „Patarimai”: „Kokie alkoholizmo gydymo būdai padeda įveikti šią ligą?”, - A. Adomaitytė
tags: #tarptautine #ligu #klasifikacija #priklausomybe