Kompensacija už laukinių gyvūnų padarytą žalą: Lietuvos ir Lenkijos patirtis

Lietuvos ir Lenkijos ūkininkai susiduria su iššūkiais dėl laukinių gyvūnų daromos žalos. Straipsnyje aptariama kompensavimo už laukinių gyvūnų padarytą žalą tvarka, teisės aktai, metodikos bei praktiniai aspektai abiejose šalyse.

Žala žemės ūkiui: situacija Lenkijoje

Lenkijos ūkininkai vis dažniau skundžiasi laukinių gyvūnų, o ypač paukščių, daroma žala. Klimato ir aplinkos ministerija teigia negalinti mokėti kompensacijų už paukščių padarytą žalą pasėliams, nes kaltininkai išskrenda ir negali būti nustatyti. Apžvalgininkas įsitikinęs, jog Lenkijos institucijose, susijusiose su gamtos apsauga, vyrauja žmonės, kurie savo užduotis traktuoja kaip misiją, susidedančią tik iš rūpinimosi gamta ir neatsižvelgia į jokias aplinkybes ar socialinius interesus.

Lenkijos Nacionalinė žemės ūkio rūmų taryba (KRIR), ginanti šalies ūkininkų interesus, akcentuoja, jog apie nuolat daromą žalą žemės ūkio pasėliams kalba įvairių Lenkijos regionų ūkininkai. Dar 2025 metų vasarį KRIR išsiuntė prašymą klimato ir aplinkos ministrei Paulinai Henning-Klosik, prašydama skubiai surengti susitikimą ir kartu ieškoti sprendimų. Tačiau šio mėnesio pradžioje savo atsakyme, kurį viešai paskelbė KRIR, Klimato ir aplinkos ministerija mėgina raminti ūkininkus: esą, iki šiol surinkti duomenys nepatvirtina, kad žala smarkiai išaugo.

Taip pat valdžia atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytą žalą sumos drastiškai nepadidėjo ir net mažėjo. Pavyzdžiui, 2022/23 metų medžioklės sezoną buvo sumokėta apie 112 mln. Ministerija taip pat aiškina, kad kiekvienam gyvūnui galioja skirtingi reglamentai. Šernai, elniai ir žąsys yra medžiojamieji gyvūnai - už padarytą žalą esą atsako medžioklės rajono vadovai. Vilkai, stumbrai ir lūšys yra saugomos rūšys - čia taikomos skirtingos procedūros.

Kartu ministerija primena, kad už šernų, elnių ar stirnų padarytą žalą taip pat atsako medžiotojai, o tiksliau - medžioklės plotų nuomininkai ir valdytojai. Tačiau praktikoje ūkininkai dažnai praneša, kad šios išmokos yra nuvertintos, kompensacijų dydžiai jų netenkina, o ir procedūrų sudėtinga laikytis.

Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija

Dėl saugomų gyvūnų padarytos žalos atveju ministerija nurodo Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad savininkas (ūkininkas) turi pareigą saugoti savo turtą - taip pat ir nuo laukinių gyvūnų: „Savininko pareiga yra rūpintis savo turtu ir dėti pastangas jį apsaugoti.

Ministerija atsako, kad yra galimybė bendradarbiauti su regioninėmis aplinkosaugos tarnybos direkcijomis ar nacionalinio parko direktoriumi (nacionalinio parko teritorijoje) - sudaryti civilines sutartis ir gauti valstybės paramą pasėlių ir ūkinių gyvūnų apsaugai nuo saugomų plėšrūnų (pvz., tvoros statyba ir kt.). Daugelio lenkų ūkininkų nuomone, ypač rimta problema yra laukinių paukščių - ypač gervių, gulbių ir žąsų - daroma žala.

Tačiau čia ministerija aiškiai pasako: kompensavimo sistemos nėra, nes neįmanoma tiksliai įvertinti žalos. Be to, nors paukščių padarytos žalos atlyginimo įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui, ministerija dėl to esą turi rimtų abejonių. Galiausiai paaiškėja, kad ji jokių esminių taisyklių pakeitimų dėl medžiojamųjų ar saugomų gyvūnų neplanuoja.

Vokietijos pavyzdys

Kaimynai atkreipia dėmesį į vokiečių pavyzdį, kai vienas ūkininkas laimėjo ieškinį dėl laukinių žąsų padarytos žalos atlyginimo, tačiau, pasirodo, Lenkijoje „kaltininkai negali būti nustatyti“, nes jie išskrenda... P. Vokiečių ūkininkas Hero Schulte iš Weener vietovės Rytų Fryzijoje pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Žemutinės Saksonijos žemę: už žąsų padarytą žalą jis gaus 75 000 eurų kompensaciją, skelbia agrarheute.de.

H. Schulte taip pat pateikė sąskaitas už vėlesnius metus, ir jos vis didėja. „Išlaidos mano ūkyje auga, nes pastaraisiais metais viskas pabrango: dyzelinas, žolės sėklos, trąšos. „Turite tinkamai dokumentuoti ir įrodyti žalą“, - sako ūkininkas.

Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?

Žalos atlyginimas Lietuvoje

Dar praėjusių metų pačioje pabaigoje tuo metu laikinai einantis žemės ūkio ministro pareigas Kazys Starkevičius ir laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Simonas Gentvilas patvirtino naująją Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodiką. Oficialiai savivaldybėse sudarytos komisijos dabar gali pasirinkti vertinimo būdą, kuriuo remsis, nustatydamos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį.

Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kiek procentų pakenktame plote lauktinas derlius sumažės lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Komisija tai gali padaryti ne tik išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, bet ir įvertinimui naudodama naują būdą - 1 kv. m. ploto kvadrato formos apskaitos aikšteles.

Minėtasis būdas bus pasirenkamas priklausomai nuo pasėlyje augančių augalų. Tačiau nauja metodika kol kas veikia tik popieriuje, nes ūkininkai dėl laukinių paukščių suniokotų pasėlių jokių kompensacijų negauna. Maža to, juos riboja ir laukinių paukščių apsaugos taisyklės.

Sparčiai auganti kanopinių žvėrių populiacija šiemet privertė Aplinkos apsaugos ministeriją padidinti medžioklės limitus. Ženklus kanopinių žvėrių gausėjimas neišvengiamai lemia ir didesnę jų daromą žalą ūkininkams. Kanopiniai žvėrys daugiausiai žalos pasėliams pridaro pavasarį ir rudenį.

Nors ūkininkams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą garantuoja Medžioklės įstatymas, pastebime, jog tam tikros ūkininkų klaidos neleidžia efektyviai išnaudoti žalos atlyginimo mechanizmo.

Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka

Ūkininkų pareigos

Metodikoje nurodoma, jog auginant pasėlius iki 3 ha sklype, kuris yra miško apsuptyje, arba iki 0,5 ha sklype, kuris nutolęs ne daugiau nei 200 m nuo pasėlių savininko sodybos, pasėlius būtina saugoti elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Kmynų ir bulvinių saulėgrąžų (topinambų) pasėlių augintojus Metodika įpareigoja imtis papildomų saugumo priemonių.

Nurodyti pasėliai, nepaisant sklypo dydžio, turi būti aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlius. Medžioklės įstatymas ir Metodika numato, jog pasėliai turi atitikti agrotechninius reikalavimus. Dėl šios priežasties medžiojamųjų plotų naudotojai neretai ginčija pareigą, atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, motyvuodami bloga pasėlių agrarine būkle.

Vis dėlto, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog bloga pasėlių agrarinė būklė neatleidžia medžiojamųjų plotų naudotojų nuo pareigos atlyginti medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą.

Metodikoje įvirtinti maksimalūs terminai, iki kurių turi būti nuimtas atskirų pasėlių rūšių derlius. Pavyzdžiui, kukurūzų derlius turi būti nuimtas iki lapkričio 1 d. Šioje vietoje labai svarbu nepasimesti tarp skirtingų Metodikos redakcijų ir jas aiškinančios teismų praktikos.

Iki 2018-10-19 galiojusi Metodika derliaus nenuėmimą laiku laikė tik aplinkybe, leidžiančia proporcingai mažinti derlingumą žalos vertinimo metu. Tuo tarpu, pagal vėlesnes Metodikos redakcijas, derliaus nenuėmimas laiku atleidžia komisijas nuo žalos skaičiavimo, o medžioklės plotų naudotojus nuo žalos atlyginimo.

Medžioklės įstatymas numato griežtą 3 darbo dienų terminą, per kurį ūkininkai turi pranešti atitinkamai seniūnijai apie medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padarytą žalą. Kadangi terminas skaičiuojamas nuo žalos pastebėjimo momento, neretai šio momento atsiradimo klausimas tampa pagrindine medžioklės plotų naudotojų ir ūkininkų konfrontacijos priežastimi.

Medžioklės plotų naudotojai kaltina ūkininkus žalą pasėliams pastebint anksčiau, tačiau delsiant apie ją pranešti. Šioje vietoje svarbus Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, jog pareiga pranešti apie pastebėtą žalą ūkininkui kyla tada, kai pasėlių pažeidimai yra akivaizdūs bei kilusi reali žala.

Net ir tuo atveju, jeigu tam tikro dydžio žala pasėliams jau buvo padaryta anksčiau, medžioklės plotų naudotojui tenka pareiga įrodyti, jog 3 darbo dienų termino nesilaikymas buvo esminis pažeidimas, lėmęs neteisingą pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą.

Dažnas ūkininkas dalį žemės sklypų valdo nuomos ar panaudos pagrindais. Medžioklės įstatymas bei Metodika numato, jog medžiojamųjų plotų naudotojui nekyla pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jeigu žala padaryta žemės sklypuose, kurių savininkai yra uždraudę medžioti.

Analizuojant administracinių teismų praktiką, taip pat tenka pastebėti, kad komisijų klaidos gali lemti netinkamą pasėlių apžiūrą bei žalos nustatymą. Dėl šios priežasties rekomenduojame ūkininkams dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje, antstolio ar savo turimos įrangos pagalba papildomai fiksuoti komisijos darbą, medžiojamuosius gyvūnus ar jų paliktus pėdsakus pasėliuose, sunaikintus ar pažeistus pasėlių plotus, nepažeistų pasėlių agrarinę būklę ir kt.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nepritaria ŽŪM pateiktai pozicijai dėl Projekto. ŽŪM argumentai nėra pagrįsti nei teisine logika, nei faktine teisėkūros proceso medžiaga, nei laukinės gyvūnijos apsaugos principais.

1. ŽŪM teiginys, kad 5 proc. pažeidimo riba pažeistų žemės savininkų teisėtus lūkesčius, yra nepagrįstas. Ši nuostata nėra esminis sistemos pakeitimas, o proporcingumo kriterijus, padedantis atskirti ekonomiškai reikšmingą žalą nuo nereikšmingos.
2. ŽŪM teigia, kad 5 proc. riba „nebuvo numatyta pirminiame projekte“, tačiau tai faktiškai neatitinka tikrovės. Pirminiame Medžioklės įstatymo projekte Nr. XIVP-4195 5 proc. pažeidimo riba buvo aiškiai įtvirtinta nuo pat projekto pateikimo momento.
3. ŽŪM nurodo, kad žalos atlyginimas yra kompensacinio pobūdžio ir nedaro įtakos laukinės gyvūnijos apsaugos priemonėms. Tai klaidinantis teiginys.
4. ŽŪM pateikiamas pavyzdys apie 50 ha lauką ir 3 000 Eur nuostolį yra teorinis, grindžiamas maksimaliomis prielaidomis ir netaikytinas kaip argumentas prieš 5 proc. ribą. Pažymėtina, kad tokio masto žala ir pagal Projektą būtų kompensuojama, nes viršytų 5 proc. ribą.
5. ŽŪM teiginys, esą pirminiame projekte nebuvo 5 proc. ribos, yra faktiškai klaidingas. Pirminiame projekte ši nuostata buvo įtraukta ir matoma visoms derinančioms institucijoms.
6. Taip pat pažymėtina, kad svarstant šią Medžioklės įstatymo pataisą Seimo Aplinkos apsaugos komitete gyvai dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Juozas Staliūnas.

Papildomai pažymime, kad laukinių gyvūnų daroma žala yra neišvengiama gamtinio proceso dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Medžioklės įstatymą medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala atlyginama tik tais atvejais, kai apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 proc., o vyresnio amžiaus medynuose - kai stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 proc.

Todėl 5 proc. žalos riba žemės ūkio pasėliams yra proporcinga ir sistemiškai suderinta su analogiškais kriterijais, taikomais miškų ūkyje. Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Juozas Staliūnas dalyvavo 2025 m. birželio 18 d. 09:30 val. vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje.

• Pritaria Vyriausybės išvadai dėl Projekto Nr.
• Laiko 5 proc.
• Pabrėžia, kad 5 proc.
• Nurodo, kad pagal analogiją su miškų ūkiu, kur kompensacija pradedama nuo 20 proc. stipriai pažeistų medžių, 5 proc.

Naujovės žalos atlyginimo tvarkoje

Ketvirtadienį Aplinkos ministerijos organizuotas nuotolinis seminaras subūrė apie 300 dalyvių aptarti esminius pokyčius, susijusius su medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu.

Svarbūs pokyčiai:

• Bitynus: žalą, padarytą bičių aviliams ar šeimoms, nuo šiol bus kompensuojama.
• Smarkiai išplėstas gyvūnų, už kurių padarytą žalą ūkiniams gyvūnams atlyginama, sąrašas.
• Atlyginimas bus mokamas tik tuomet, jeigu ūkių ar pasėlių savininkai įvykdė privalomas prevencijos priemones, nurodytas Metodikoje.
• Radikaliai keičiasi žalos registravimo tvarka. Nuo šiol prašymus dėl žalos atlyginimo reikia teikti nebe seniūnijoms, o duomenis pateikti tiesiogiai per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BIS).
• Sistemoje, pasirinkus skiltį „Medžioklė“, prieinama speciali „Pranešimas apie žalą“ forma.

Ministerijos atstovas Zbignev Glazko pabrėžė esminį pokytį žalos miškui apskaičiavimo metodikoje. Anksčiau nebuvo įvertinama gyvūnų žala, padaryta ankstesniais metais, nors ji tiesiogiai įtakoja medynų prieaugiui ir kokybei. Nuo šiol dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis nebe per seniūnijas, o pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BĮIS).

Kompensuojamųjų žalos kategorijų sąrašas buvo papildytas. Į jį dabar įtraukti sumedėję sodo augalai (sodai) ir bitynai.

Kada atlyginama žala?

Žala pasėliams, pievoms, sodams, miškui, bitynams ar ūkiniams gyvūnams bus atlyginama tik tuo atveju, jeigu jų savininkai ar naudotojai vykdo pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje.

Naujoji metodika geriau atspindi faktinę žalą. Dabar atlyginimą sudaro ne tik einamaisiais, bet ir anksčiau medžiojamųjų gyvūnų padaryti pažeidimai, jei jie turi įtakos pažeistų medžių ir medynų prieaugiui, kokybei ir sveikatingumui.

Praktiniai patarimai ūkininkams

Norint efektyviai išnaudoti žalos atlyginimo mechanizmą, ūkininkams svarbu:

• Laiku imtis pasėlių ir gyvūnų apsaugos priemonių.
• Laikytis agrotechninių reikalavimų.
• Nuimti derlių laiku.
• Per 3 darbo dienas pranešti apie žalą seniūnijai.
• Dalyvauti žalos įvertinimo procedūroje ir fiksuoti komisijos darbą.

Išvados

Kompensacija už laukinių gyvūnų padarytą žalą yra svarbi ūkininkams tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Abiejose šalyse galioja skirtingi teisės aktai ir metodikos, reglamentuojančios žalos atlyginimo tvarką. Ūkininkams svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad galėtų efektyviai ginti savo interesus.

tags: #kompensacija #uz #laukiniu #gyvunu